Ar tau yra žinomi Šafanas ir jo šeima?

AR SKAITYDAMAS Bibliją atkreipei dėmesį į Šafaną bei jo įtakingą šeimą? Kas jie buvo? Ką darė? Ko galime iš jų pasimokyti?

Apie „Mešulamo sūnaus Acalijo sūnų Šafaną“ pirmą kartą užsimenama pasakojime, kaip maždaug 642 m. p. m. e. Jošijas ėmėsi atkurti teisingą garbinimą. (2 Karalių 22:3) Toliau, kur kalbama apie 36 metų laikotarpį iki Jeruzalės žlugimo 607 m. p. m. e., paminėti keturi jo sūnūs — Ahikamas, Eleasa, Gemarijas, Jaazanijas bei du vaikaičiai — Mikajas ir Gedalijas. (Žiūrėk lentelę.) „Šafano šeimos vyrai buvo [Judo valstybės] pareigūnai ir tarnavo karaliaus raštininkais nuo Jošijo laikų iki pat tremties“, — rašoma leidinyje Encyclopaedia Judaica. Apžvelgdami Biblijos informaciją apie Šafaną ir jo šeimą, suprasime, kaip jie palaikė Jeremiją bei teisingą Jehovos garbinimą.

Šafanas remia teisingą garbinimą

642 m. p. m. e., kai karaliui Jošijui buvo maždaug 25-eri, Šafanas tarnavo jo raštininku ir perrašinėtoju. (Jeremijo 36:10) Koks tai darbas? Minėtoje enciklopedijoje sakoma, jog raštininkas bei sekretorius buvo artimas karaliaus patarėjas, tvarkantis finansinius reikalus, išmanantis apie diplomatiją, užsienio ryšius, tarptautinę teisę bei prekybą. Vadinasi, tarnaudamas karaliaus sekretoriumi, Šafanas buvo vienas iš įtakingiausių vyrų karalystėje.

Prieš dešimt metų jaunasis Jošijas „pradėjo ieškoti savo tėvo Dovydo Dievo“. Šafanas, matyt, buvo daug vyresnis už savo valdovą, todėl galėjo duoti svarių patarimų dvasiniais klausimais ir remti Jošiją, kai šis pirmąkart ėmėsi atkurti teisingą garbinimą. * (2 Metraščių 34:1-8)

Remontuojant šventyklą rasta „Įstatymo knyga“ ir Šafanas ją „perskaitė karaliui“. Sukrėstas to, ką išgirdo, Jošijas siuntė grupę patikimų vyrų pas pranašę Huldą, kad sužinotų Jehovos žodį apie šią knygą. Įtraukdamas į grupę Šafaną bei jo sūnų Ahikamą, karalius parodė pasitikėjimą jais. (2 Karalių 22:8-14; 2 Metraščių 34:14-22)

Tai vienintelė Rašto užuomina apie Šafano veiklą. Kitur jis paminėtas tik kaip tėvas ar senelis. Šafano palikuoniai artimai bendravo su pranašu Jeremiju.

Ahikamas ir Gedalijas

Pastebėjome, kad Šafano sūnus Ahikamas pirmą kartą paminėtas kaip grupės, pasiųstos pas pranašę Huldą, narys. Viename žinyne nurodyta: „Nors Ahikamo titulo hebrajiškoje Biblijoje nėra, akivaizdu, kad šis vyras užėmė aukštas pareigas.“

 Praėjus maždaug 15 metų nuo to įvykio, iškilo pavojus Jeremijo gyvybei. Kai jis perspėjo žmones apie Jehovos ketinimą sugriauti Jeruzalę, „kunigai ir pranašai drauge su žmonėmis pastvėrė jį šaukdami: ‘Tu vertas mirties!’“ Kas vyko toliau? Rašte sakoma: „Tik dėl to, kad Šafano sūnus Ahikamas parėmė Jeremiją, jis nebuvo atiduotas miniai į rankas užmušti.“ (Jeremijo 26:1-24) Ką tai rodo? Žodyne The Anchor Bible Dictionary rašoma: „Šis atsitikimas ne tik liudija apie Ahikamo įtakingumą, bet ir byloja, kad jis kaip ir kiti Šafano šeimyniškiai buvo palankus Jeremijui.“

Praėjus maždaug 20 metų, kai babiloniečiai 607 m. p. m. e. jau buvo sunaikinę Jeruzalę ir ištrėmę daugumą žmonių, Šafano vaikaitis, Ahikamo sūnus Gedalijas, paskiriamas paliktų žydų valdytoju. Ar jis kaip kiti Šafano namiškiai rūpinosi Jeremiju? Biblijoje rašoma: „Tada Jeremijas nuėjo pas Achikamo sūnų Gedaliją į Mispą ir pasiliko su juo.“ Po keleto mėnesių Gedalijas buvo nužudytas ir likę žydai pasiėmė Jeremiją su savimi į Egiptą. (Jeremijo 40:5-7, Jr; 41:1, 2; 43:4-7)

Gemarijas ir Mikajas

Šafano sūnus Gemarijas ir vaikaitis Mikajas suvaidino svarbų vaidmenį įvykiuose, aprašytuose 36 Jeremijo knygos skyriuje. Tai atsitiko maždaug 624 m. p. m. e., penktaisiais karaliaus Jehojakimo metais. Baruchas, Jeremijo sekretorius, balsu skaitė pranašo knygos žodžius Jehovos namuose, „raštininko Šafano sūnaus Gemarijo kambaryje“. „Šafano sūnaus Gemarijo sūnus Mikajas girdėjo visus Viešpaties žodžius, kai jie buvo skaitomi iš knygos.“ (Jeremijo 36:9-11)

Mikajas pranešė savo tėvui bei kitiems didžiūnams apie ritinį ir šie panoro sužinoti, kas jame rašoma. O kas paskui? „Išgirdę visus žodžius, jie ėmė nuogąstauti ir sakyti vienas kitam: ‘Mes tikrai privalome visa tai pranešti karaliui.’“ Bet iš pradžių jie patarė Baruchui: „Eik ir pasislėpk, tu ir Jeremijas! Tenežino niekas, kur judu esate!“ (Jeremijo 36:12-19)

Kaip ir tikėtasi, karalius paniekino ritinyje surašytą žinią ir po skiautelę jį sudegino. Nors kai kurie didžiūnai, tarp jų ir Šafano sūnus Gemarijas, „puolė maldauti karalių nedeginti ritinio, jis jų nepaklausė“.  (Jeremijo 36:21-25) Knygoje Jeremiah—An Archaeological Companion daroma išvada: „Tarp karaliaus Jehojakimo dvariškių Gemarijas buvo tvirtas Jeremijo šalininkas.“

Eleasa ir Jaazanijas

617 m. p. m. e. Judo karalystė atsidūrė Babilono valdžioje. Tūkstančiai žydų, „visi didžiūnai..., visi amatininkai ir kalviai“, taip pat ir pranašas Ezechielis buvo ištremti. Matanijas, kurį babiloniečiai pervardijo į Zedekiją, tapo naujuoju karaliumi vasalu. (2 Karalių 24:12-17) Vėliau Zedekijas pasiuntė į Babiloną delegaciją; joje buvo ir Šafano sūnus Eleasa. Jeremijas patikėjo Eleasai laišką su svarbia Jehovos žinia ištremtiems žydams. (Jeremijo 29:1-3)

Taip iš Biblijos sužinome, kad Šafanas, trys jo sūnūs ir du vaikaičiai savo įtakinga padėtimi naudojosi teisingam garbinimui bei ištikimam pranašui Jeremijui palaikyti. O ką galima pasakyti apie Šafano sūnų Jaazaniją? Skirtingai nei kiti Šafano namiškiai, jis, atrodo, nukrypo į klaidingą garbinimą. Šeštais savo tremties metais, tai yra apie 612 m. p. m. e., pranašas Ezechielis gavo regėjimą ir matė Jeruzalės šventykloje 70 vyrų, smilkančių stabams. Tarp jų ir Jaazaniją, vienintelį paminėtą vardu. Iš to galima daryti išvadą, kad jis tarp anų vyrų buvo įtakingas asmuo. (Ezechielio 8:1, 9-12) Jaazanijo pavyzdys rodo, kad net dievobaimingoje šeimoje išaugęs žmogus ne visada tampa ištikimu Jehovos garbintoju. Kiekvienas pats atsakingas už savo elgesį. (2 Korintiečiams 5:10)

Šafano ir jo šeimos istoriškumas

Tuo laiku, kai Šafanas bei jo šeima vaidino tam tikrą vaidmenį kai kuriuose Jeruzalės įvykiuose, Jude jau buvo įprasta naudoti antspaudus. Juos darydavo iš brangakmenių, metalo, dramblio kaulo arba stiklo ir jais patvirtindavo liudijimus arba dokumentus. Antspaude paprastai išgraviruodavo savininko bei jo tėvo vardus ir kartais titulą.

Yra surasta šimtai hebrajiškų molinių įspaudų. Profesorius N. Avigadas, hebrajiškos epigrafikos (senovės  įrašų) žinovas, sako: „Įspaudai yra vienintelis hebrajiškos epigrafikos šaltinis, liudijantis apie Biblijoje paminėtus žmones.“ Ar buvo rastas koks nors įspaudas su Šafano bei jo šeimyniškių vardais? Taip, Šafano bei jo sūnaus Gemarijo vardai yra antspaude, kurį matote 19 ir 21 puslapiuose.

Mokslininkų manymu, kai kuriuose įspauduose minimi ir keturi kiti šeimos nariai: Šafano tėvas Acalijas, Šafano sūnūs Ahikamas ir Gemarijas, taip pat Gedalijas, kuris viename įspaude, matyt, nurodytas kaip „namų galva“. Ketvirtas iš šių antspaudų tikriausiai priklausė Gedalijui, Šafano anūkui, nors jo tėvas Ahikamas jame nepaminėtas. Įspaude nurodytas Ahikamo titulas liudija jį buvus vieną aukščiausių valstybės pareigūnų.

Ko galime pasimokyti iš Šafano bei jo namiškių?

Šafanas ir jo šeima paliko puikų pavyzdį: naudodamiesi savo padėtimi, jie rėmė tiek teisingą garbinimą, tiek ištikimąjį Jeremiją. Mes irgi galime skirti išteklių bei pasinaudoti savo galimybėmis Jehovos organizacijai ir bendratikiams remti.

Turtėsime žiniomis ir stiprinsime tikėjimą ne tik reguliariai skaitydami Bibliją, bet ir atidžiai ją tyrinėdami — semdamiesi žinių apie tokius ankstesnių laikų Jehovos liudytojus kaip Šafanas bei jo šeimyniškiai. Jie taip pat priklauso didžiuliam „debesiui liudytojų“, kurių pavyzdžiu galime sekti. (Hebrajams 12:1)

[Išnaša]

[Rėmelis 22 puslapyje]

Hulda — įtakinga pranašė

Išklausęs šventykloje rastos „Įstatymo knygos“ skaitymą, karalius Jošijas įsakė Šafanui bei keturiems kitiems aukštiems pareigūnams eiti „pasiteirauti Viešpaties“ dėl tos knygos. (2 Karalių 22:8-20) Kur galėjo pasiuntiniai gauti atsakymą? Tuo metu Jude gyveno Jeremijas ir, ko gero, Nahumas bei Sofonijas — pranašai ir Biblijos rašytojai. Vis dėlto pasiuntiniai kreipėsi į pranašę Huldą.

Knygoje Jerusalem—An Archaeological Biography rašoma: „Šiame epizode į akis krinta tai, kad nepaisoma lyties. Niekam nepasirodė netinkama, jog visa vyrų delegacija nunešė Įstatymo ritinį teirautis pas moterį. Kai ji perdavė Viešpaties žodį, niekas neužginčijo pranašės autoriteto sprendžiant šį dalyką. Biblistai, tyrinėjantys moters vaidmenį senovės Izraelyje, šį epizodą neretai pamiršta.“ Pranašės žinia, aišku, buvo nuo Jehovos.

[Schema/iliustracija 21 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Šafano genealogijos medis

Mešulamas

↓

Acalijas

↓

Šafanas

↓ ↓ ↓ ↓

Ahikamas Eleasa Gemarijas Jaazanijas

↓ ↓

Gedalijas Mikajas

[Iliustracija 20 puslapyje]

Gemarijas bei kiti maldavo Jehojakimą nedeginti iš Jeremijo gauto ritinio

[Iliustracija 22 puslapyje]

Nors Jaazanijas buvo Šafano šeimos narys, regėjime pranašas matė jį garbinantį stabus

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 19 puslapyje]

Courtesy Israel Antiquities Authority

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 21 puslapyje]

Courtesy Israel Antiquities Authority