Ar blogis nugalėjo?

MINTIS apie visuotinę gėrio ir blogio jėgų kovą rašytojus ir filosofus amžiais skatino daryti įvairiausias prielaidas. Tačiau yra knyga, kurioje tiksliai aprašoma Dievo ir Velnio kova. Ta knyga — Biblija. Joje nušviečiami su šiuo konfliktu susiję klausimai ir paaiškinama, kas iš tikrųjų nugalėjo.

Kai tik Dievas sukūrė pirmuosius žmones, nematoma dvasinė būtybė, Šėtonas Velnias, sukilo prieš Kūrėjo valdymą. Kaip? Klastingai teigdamas, kad Dievas nuo savo kūrinių nuslėpė naudingus dalykus ir kad žmonėms geriau sektųsi gyventi nepriklausomiems. (Pradžios 3:1-5; Apreiškimo 12:9)

Vėliau, patriarcho Jobo dienomis, Šėtonas iškėlė kitą klausimą. Norėdamas palaužti Jobo ištikimybę Dievui, Šėtonas kalbėjo: „Oda už odą... Visa, ką žmogus turi, jis atiduos už savo gyvybę.“ (Jobo 2:4) Koks kaltinimas visai žmonijai! Vietoj Jobo vardo vartodamas bendros reikšmės žodį „žmogus“, Šėtonas sukėlė abejonių dėl kiekvieno žmogaus ištikimybės. Jis, galima sakyti, teigė: ‘Žmogus padarys bet ką, kad tik liktų gyvas. Duok man progą ir aš bet kurį atitrauksiu nuo tavęs.’

Dievo ir Velnio kovos laimėtojas paaiškėja atsakius į du klausimus: ar žmogus sugeba sėkmingai valdyti pats? ar Velnias įstengė atitraukti kiekvieną nuo tikrojo Dievo?

Ar žmonės gali sėkmingai valdyti patys?

Per tūkstančius metų žmonės išbandė visokias valdymo formas: monarchiją, aristokratiją, demokratiją, autokratiją, fašizmą ir komunizmą. Argi tai, kad tos formos vis keičiamos, nerodo jas esant netinkamas?

„Romėnai nejučiomis įsitraukė į didžiulį vyriausybinį eksperimentą, — rašo H. Dž. Velsas knygoje „Pasaulio istorija“ (1922 m.). — Valdymo formos nuolat keitėsi, jos niekada nebuvo tvirtos. Arba eksperimentas žlugo, arba liko nebaigtas, — Europa su Amerika šiandien tebesprendžia tas pačias valstybės valdymo problemas, su kuriomis susidūrė romėnai.“

Tas vyriausybinis eksperimentas tęsėsi ir per visą XX šimtmetį, kurio pabaigoje kaip niekad įsivyravo demokratinė valdžia. Demokratija duoda teorinę galimybę kiekvienam prisidėti prie valdymo. Bet ar ji rodo, kad žmogus gali sėkmingai valdyti be Dievo? Džavaharlalas Neru, buvęs Indijos ministras pirmininkas, pavadino demokratiją gera valdymo forma, bet pridūrė: „Taip sakau todėl, kad kitos sistemos blogesnės.“ Ankstesnis Prancūzijos prezidentas Valeri Žiskaras d’Estenas pasakė: „Mes regime atstovaujamosios demokratijos krizę.“

Jau penktajame amžiuje p. m. e. graikų filosofas Platonas pastebėjo vieną demokratinės valdžios trūkumą. Kaip teigiama knygoje A History of Political Theory, „didžiausia demokratijos bėda“ jis laikė „politikų neišprusimą ir nekompetentingumą“. Daugelis dabartinių politikų skundžiasi, kad rasti gabių asmenų, tinkamų tarnauti vyriausybėje, labai sunku.  Žmones „erzina vadovai, kurie pasirodo esą per menki spręsti tokias dideles problemas, — buvo rašoma laikraštyje The Wall Street Journal. — Žmonės būna priblokšti, kai ieškodami pagalbos susiduria su neryžtingumu ir korupcija“.

Dabar pagalvokime apie senovės Izraelio karaliaus Saliamono valdymą. Jehova Dievas suteikė Saliamonui nepaprastos išminties. (1 Karalių 5:9-14 [4:29-34, Brb]) Kaip gyveno Izraelio tauta per 40 metų valdant Saliamonui? „Judas ir Izraelis buvo tokie gausūs kaip jūros smiltys, — sakoma Biblijoje. — Jie valgė bei gėrė ir buvo patenkinti.“ Toliau nurodoma: „Per visą Saliamono gyvenimą Judas ir Izraelis nuo Dano iki Beer Šebos gyveno saugiai, kiekvienas žmogus po savo vynmedžiu ir figmedžiu.“ (1 Karalių 4:20; 5:5 [4:20, 25, Brb]) Kai juos valdė išmintingas karalius, Dievo Jehovos, nematomo Aukščiausiojo Valdovo, regimas atstovas, tauta džiaugėsi nepaprastu stabilumu, klestėjimu ir laime.

Koks milžiniškas skirtumas tarp žmogaus ir Dievo valdymo! Kas tad galėtų sąžiningai teigti, jog Šėtono valdymas laimėjo? Pranašas Jeremijas aiškiai pasakė: „Viešpatie, aš žinau, kad ne žmogaus rankose yra jo keliai. Nė vienas negali pakreipti savo žingsnių, kaip jis nori.“ (Jeremijo 10:23; Brb)

Ar Šėtonas gali atitraukti visus nuo Dievo?

Ar Šėtonui pavyko įrodyti, kad visus atitrauks nuo Dievo? Laiško hebrajams 11 skyriuje apaštalas Paulius išvardija daug ikikrikščioniškųjų laikų ištikimų vyrų ir moterų. Paskui sako: „Man neužtektų laiko, jeigu imčiau pasakoti apie Gedeoną, Baraką, Samsoną, Jeftę, Dovydą, Samuelį ir pranašus.“ (Hebrajams 11:32) Šiuos ištikimus Dievo tarnus Paulius tiesiog vadina „dideliu debesiu liudytojų“. (Hebrajams 12:1, Brb) Graikiškas žodis, čia išverstas „debesis“, reiškia ne pavienį apibrėžto dydžio ir formos debesį, o milžinišką beformę debesų masę. Toks apibūdinimas tinkamas, nes praeityje ištikimų Dievo tarnų buvo gausybė — lyg didžiuliai klodai debesų. Taigi per šimtmečius laisva valia Jehovai Dievui ištikimai tarnavo tūkstančiai žmonių. (Jozuės 24:15)

O kaip šiais laikais? Nors XX amžiuje Jehovos liudytojai patyrė žiaurų persekiojimą ir priešiškumą, jų visame pasaulyje dabar yra per šešis milijonus. Su jais  bendrauja apie devynis milijonus kitų žmonių ir daug jų ryžtingai siekia išsiugdyti artimus santykius su Dievu.

Į Šėtono tvirtinimą, esą jis galįs atitraukti žmones nuo Jehovos, geriausiai atsakė Dievo Sūnus, Jėzus Kristus. Net begalinis skausmas ant kankinimų stulpo nepalaužė jo ištikimybės. Su paskutiniu atodūsiu jis sušuko: „Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią.“ (Luko 23:46)

Siekdamas valdyti žmones Šėtonas naudojasi kuo tik įmano — nuo gundymų iki atviro persekiojimo. Viliodamas „kūno geismu, akių geismu ir gyvenimo puikybe“, jis bando atskirti ar nutolinti mus nuo Jehovos. (1 Jono 2:16) Šėtonas taip pat ‘apakina netikinčiųjų protus, kad jie neišvystų Dievo atvaizdo — Kristaus šlovės Evangelijos šviesos’. (2 Korintiečiams 4:4) Kad pasiektų tikslą, Šėtonas įžūliai griebiasi grasinimų, naudojasi žmonių baime. (Apaštalų darbų 5:39b, 40)

Tačiau stovinčiųjų Dievo pusėje Velnias negali įveikti. Jie pažino Jehovą Dievą ir ‘pamilo jį visa širdimi, visa siela ir visu protu’. (Mato 22:37) Nepajudinama Jėzaus Kristaus bei daugybės žmonių ištikimybė — triuškinantis Šėtono Velnio pralaimėjimas.

O kas bus ateityje?

Ar žmonių vyriausybiniai eksperimentai tęsis amžinai? Pranašas Danielius paskelbė: „Anų karalių dienomis dangaus Dievas įkurs karalystę, kuri niekada nebus sunaikinta; ši karalystė nebus perduota kitai tautai. Ji sutrupins į šipulius visas anas karalystes ir padarys joms galą, o pati tvers amžinai.“ (Danieliaus 2:44) Dangaus Dievo įkurtoji Karalystė yra Jėzaus Kristaus valdoma dangiškoji vyriausybė. Tai ta pati Karalystė, kurios Jėzus mokė melsti savo sekėjus. (Mato 6:9, 10) Ji sunaikins visas žmonių vyriausybes „[ateinančioje] didžiosios Visagalio Dievo dienos kovoje“ ir valdys visą žemę. (Apreiškimo 16:14, 16)

O kas bus Šėtonui? Biblijoje sakoma: „[Jehovos angelas] nutvėrė slibiną — senąją gyvatę, kuri yra velnias ir šėtonas, surišo jį tūkstančiui metų ir įmetė į bedugnę, užrakino ją ir iš viršaus užantspaudavo, kad nebegalėtų suvedžioti tautų, kol pasibaigs tūkstantis metų.“ (Apreiškimo 20:1-3) Tik įmetus Šėtoną į neveiklos bedugnę prasidės Tūkstantmetis Jėzaus Kristaus viešpatavimas.

Kokia maloni vieta tada bus žemė! Blogio ir jo sukėlėjų neliks. Biblijoje pažadama: „Piktadariai bus sunaikinti... Bet romieji paveldės žemę ir gėrėsis taikos apstumu.“ (Psalmyno 37:9-11, Brb) Grėsmės nebekels nei žmonės, nei gyvūnai. (Izaijo 11:6-9) Netgi milijonai tų, kurie praeityje dėl neišmanymo ar negalėdami pažinti Jehovos palaikė Šėtono pusę, bus prikelti gyventi ir galės semtis Dievo pažinimo. (Apaštalų darbų 24:15)

Tūkstantmečio valdymo pabaigoje žemėje jau bus atkurtas rojus, o žmonės — atgavę tobulybę. Paskui Šėtonas „trumpam laikui“ bus išleistas, kad su visais Dievo valdymo priešininkais būtų sunaikintas amžiams. (Apreiškimo 20:3, 7-10)

Kieno pusėn stosite jūs?

Per XX amžių Šėtonas labai sudarkė žemę. Bet tai nereiškia, kad jis laimėjo. Sąlygos žemėje tik liudija, jog gyvename  paskutinėmis šio blogio pasaulio dienomis. (Mato 24:3-14; Apreiškimo 6:1-8) Blogio gausa žemėje ir daugumos požiūris irgi nenulemia, kas nugalėjo. Lemiami veiksniai yra šie: kieno valdymo būdas geriausias ir ar kas nors tarnauja Dievui iš meilės. Šiais abiem klausimais pergalė priklauso Jehovai.

Bet jeigu per duotą laiką Šėtono melas buvo atskleistas, kodėl Dievas vis dar leidžia blogiui tęstis? Jehova kantrus. Jis ‘nenori, kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų’. (2 Petro 3:9) Dievas trokšta, kad „visi žmonės būtų išganyti ir pasiektų tiesos pažinimą“. (1 Timotiejui 2:4) Tad raginame jus likusį laiką išnaudoti Biblijai tyrinėti bei ‘pažinti vienintelį tikrąjį Dievą ir jo siųstąjį Jėzų — Mesiją’. (Jono 17:3) Jehovos liudytojai mielai padės įgyti tokį pažinimą, kad kartu su milijonais kitų tvirtai stotumėte nugalėtojų pusėn.

[Iliustracijos 5 puslapyje]

Likdami ištikimi Jehovos liudytojai įrodė Velnio pralaimėjimą

[Iliustracija 7 puslapyje]

Jehovos pusėje stovi daug ištikimųjų