Ką tau reiškia Viešpaties vakarienė?

„Kas nevertai valgo tos duonos ar geria iš Viešpaties taurės, tas nusikals Viešpaties Kūnui ir Kraujui.“ (1 KORINTIEČIAMS 11:27)

1. Koks svarbiausias renginys numatomas 2003 metais ir kokia šios šventės kilmė?

PATS svarbiausias 2003 metų renginys vyks balandžio 16-ąją po saulės laidos: Jehovos liudytojai susiburs į Jėzaus Kristaus mirties minėjimą. Kaip rašoma ankstesniame straipsnyje, šią šventę, dar vadinamą Viešpaties vakariene, Jėzus įsteigė 33 m. e. m. nisano 14-ąją, atšventęs su apaštalais Paschą. Minėjimo simboliai, nerauginta duona ir raudonas vynas, vaizduoja nenuodėmingą Kristaus kūną ir pralietą jo kraują — vienintelę auką, galinčią išpirkti žmoniją iš paveldėtos nuodėmės bei mirties. (Romiečiams 5:12; 6:23)

2. Koks įspėjimas užrašytas 1 Korintiečiams 11:27?

² Minėjimo simbolius privalu ragauti vertai. Apaštalas Paulius tai pabrėžė rašydamas senovės Korinto krikščionims, Viešpaties vakarienę švenčiantiems ne taip, kaip dera. (1 Korintiečiams 11:20-22) Paulius rašė: „Kas nevertai valgo tos duonos ar geria iš Viešpaties taurės, tas nusikals Viešpaties Kūnui ir Kraujui.“ (1 Korintiečiams 11:27) Ką reiškia tie žodžiai?

Kai kurie šventė nevertai

3. Kaip per Viešpaties vakarienės šventę elgėsi daugelis Korinto krikščionių?

³ Daugelis Korinto krikščionių Minėjimą šventė nevertai. Tarp jų būta susiskaldymų. Dalis tikinčiųjų, bent jau kurį laiką, patys atsinešdavo vakarienę ir valgydavo prieš arba per sueigą. Dažnai persivalgydavo, persigerdavo ir nebuvo nei protiškai, nei dvasiškai pasirengę. Todėl tie krikščionys ‘nusikalsdavo Viešpaties Kūnui ir Kraujui’. Kiti, kurie nevakarieniaudavo, būdavo  alkani ir nedėmesingi. Taip, daugelis dalyvių stokojo pagarbos ir ne visai suprato, koks tai svarbus įvykis. Nenuostabu, kad jie užsitraukė pasmerkimą! (1 Korintiečiams 11:27-34)

4, 5. Kodėl tiems, kurie paprastai ragauja Minėjimo simbolius, būtina ištirti save?

⁴ Asmenys, paprastai ragaujantys simbolius, kasmet artėjant Minėjimui privalo ištirti save. Norėdami prideramai dalyvauti šiose bendravimo vaišėse, jie turi būti dvasiškai sveiki. Kas tik rodo nepagarbą ar net panieką Jėzaus aukai, tas rizikuoja būti ‘išnaikintas iš Dievo tautos’, — panašiai kaip izraelitas, kuris bendravimo vaišėse dalyvaudavo susitepęs. (Kunigų 7:20, Brb; Hebrajams 10:28-31)

⁵ Paulius Minėjimą palygino su bendravimo vaišėmis senovės Izraelyje. Apie Kristaus dalininkus jis pasakė: „Jūs negalite gerti Viešpaties taurės ir demonų taurės. Negalite būti Viešpaties vaišių dalyviai ir demonų vaišių dalyviai.“ (1 Korintiečiams 10:16-21) Sunkią nuodėmę padaręs asmuo, paprastai ragaujantis Minėjimo simbolius, turi išpažinti savo  nuodėmę Jehovai ir kreiptis dvasinės pagalbos į susirinkimo vyresniuosius. (Patarlių 28:13; Jokūbo 5:13-16) Jeigu jis iš tikrųjų atgailaus ir darys atitinkamus darbus, tada ir simbolius ragaus vertai. (Luko 3:8)

Pagarbūs stebėtojai

6. Kam Dievas suteikia išskirtinę teisę ragauti simbolius per Viešpaties vakarienę?

⁶ Ar tie, kurie daro gera likučiui iš 144000 Kristaus brolių, turėtų per Viešpaties vakarienę ragauti simbolius? (Mato 25:31-40; Apreiškimo 14:1) Ne. Šią išskirtinę teisę Dievas suteikia žmonėms, pateptiems šventąja dvasia, „paveldėtojams drauge su Kristumi“. (Romiečiams 8:14-18; 1 Jono 2:20) O kokia padėtis tų, kurie viliasi amžinai gyventi žemės rojuje kaip Dievo Karalystės pavaldiniai? (Luko 23:43; Apreiškimo 21:3, 4) Kadangi jie nėra paveldėtojai su Kristumi ir neturi dangiškosios vilties, Minėjime dalyvauja tiktai kaip pagarbūs stebėtojai. (Romiečiams 6:3-5)

7. Iš kur pirmojo amžiaus krikščionys žinojo, kad turi ragauti Minėjimo simbolius?

⁷ Tikrieji krikščionys pirmajame amžiuje buvo patepti šventąja dvasia. Daugelis turėjo bent vieną stebuklingą dvasios dovaną, pavyzdžiui, kalbėjo kalbomis. Todėl jiems nebuvo sunku suprasti, kad yra patepti dvasia ir turi ragauti Minėjimo simbolius. O mūsų laikais tai galima spręsti remiantis tokiais įkvėptais žodžiais: „Visi, vedami Dievo Dvasios, yra Dievo vaikai. Jūs gi esate gavę ne vergystės dvasią, kad ir vėl turėtumėte bijoti, bet gavote įsūnystės Dvasią, kurioje šaukiame: ‘Aba, Tėve!’“ (Romiečiams 8:14, 15)

8. Ką vaizduoja Mato 13 skyriuje paminėti „kviečiai“ ir „raugės“?

⁸ Ilgus šimtmečius „kviečiai“, tikri pateptieji, augo „raugių“ lauke, tarp netikrų krikščionių. (Mato 13:24-30, 36-43) Nuo XIX amžiaus 8-ojo dešimtmečio „kviečius“ atpažinti darėsi vis lengviau. Paskui pateptiesiems krikščionių prižiūrėtojams buvo pasakyta: „Vyresnieji... turėtų nurodyti tiems, kurie susiburia [į Minėjimą], šias sąlygas: 1) tikėjimas [Kristaus] krauju ir 2) pasiaukojimas Viešpačiui bei jo tarnybai iki gyvos galvos. Tada jie turėtų pakviesti visus, kurie šitaip mintyse nusistatę ir pasiaukoję, švęsti drauge Viešpaties mirties“ (Šventraščio studijavimai, t. VI, „Naujas kūrinys“, p. 473, anglų k.). *

Ieškoma „kitų avių“

9. Kaip 1935 metais buvo patikslinta „didžiosios minios“ samprata ir kokios įtakos tai turėjo kai kuriems asmenims, ragaujantiems Minėjimo simbolius?

⁹ Ilgainiui Jehovos organizacija skyrė dėmesio ne vien pateptiesiems Kristaus sekėjams, bet ir kitiems. Svarbus žingsnis buvo žengtas XX amžiaus 4-ojo dešimtmečio viduryje. Iki tol Dievo tauta „milžinišką minią“ iš Apreiškimo 7:9 laikė antraeile dvasine klase, būsiančia su 144000 prikeltų pateptųjų danguje, — kaip Kristaus nuotakos palyda arba pamergės. (Psalmyno 45:15, 16 [45:14, 15, Brb]; Apreiškimo 7:4; 21:2, 9) Vis dėlto 1935 metų gegužės 31 dieną Jehovos liudytojų kongrese Vašingtone, JAV, vienoje kalboje buvo paaiškinta remiantis Šventuoju Raštu, jog „milžinišką minią“ sudaro pabaigos laiku gyvenančios „kitos avys“. (Jono 10:16) Po kongreso kai kurie asmenys liovėsi ragauti Minėjimo simbolius, supratę, kad jų viltis yra žemiškoji, ne dangiškoji.

10. Kaip apibūdintum dabartinių „kitų avių“ viltį ir pareigas?

¹⁰ Ypač nuo 1935 metų ieškoma tokių, kurie tampa „kitomis avimis“, — kurie  tiki išpirka, pasiaukoja Dievui ir Karalystės skelbimo veikloje palaiko „mažąją kaimenę“ pateptųjų. (Luko 12:32) „Kitos avys“ tikisi amžinai gyventi žemėje, o daugiau niekuo nesiskiria nuo šių laikų Karalystės paveldėtojų likučio. Taip, kaip senovės Izraelyje svetimšaliai ateiviai garbino Jehovą ir laikėsi Įstatymo, taip šiandieną „kitos avys“ prisiima krikščionių pareigas, tad kartu su dvasinio Izraelio nariais skelbia gerąją naujieną. (Galatams 6:16) Joks ateivis negalėjo tapti Izraelio karaliumi ar kunigu, — panašiai ir iš „kitų avių“ niekas nepriklauso prie dangaus Karalystės valdovų ir negali tarnauti tos Karalystės kunigais. (Pakartoto Įstatymo 17:15)

11. Kodėl nuo asmens pasiaukojimo datos gali priklausyti, kokia bus jo viltis?

¹¹ Taigi XX amžiaus 4-ajame dešimtmetyje darėsi akivaizdu, jog dangiškoji klasė iš esmės surinkta. Nuo tada ieškoma „kitų avių“, kurių viltis — žemiškoji. Jei koks nors pateptasis tampa nebeištikimas, užpildyti laisvą vietą tarp 144000 pašaukiamas asmuo iš „kitų avių“, tikriausiai ilgą laiką ištikimai tarnaujantis Dievui.

Kodėl susiklaidinama

12. Kokiu atveju asmuo turėtų nustoti ragavęs Minėjimo simbolius ir kodėl?

¹² Pateptieji krikščionys yra visiškai įsitikinę turį dangiškąjį pašaukimą. O jeigu Minėjimo simbolius ragauja asmuo be šio pašaukimo? Suvokęs, jog dangiškosios vilties niekada neturėjo, sąžinės skatinamas jis tikrai nustos ragauti simbolius. Dievas nepritaria tokiam žmogui, kuris vaizduojasi esąs pašauktas tapti dangiškuoju karaliumi ir kunigu, nors iš tikrųjų žino, kad nėra. (Romiečiams 9:16; Apreiškimo 20:6) Jehova nubaudė mirtimi levitą Korachą už tai, kad šis įžūliai siekė Aarono kunigystės. (Išėjimo 28:1; Skaičių 16:4-11, 31-35) Jei krikščionis supranta Minėjimo simbolius ragavęs per klaidą, turėtų daugiau neberagauti ir nuolankiai melsti Jehovą atleidimo. (Psalmyno 19:14 [19:13, Brb])

13, 14. Kodėl kai kurie asmenys klaidingai mano turintys dangiškąjį pašaukimą?

¹³ Kodėl kai kurie asmenys klaidingai mano turintys dangiškąjį pašaukimą? Vieniems gyvenimas žemėje neberūpi dėl sutuoktinio mirties ar šiaip kokios tragedijos, kiti nori būti tokie, kaip artimas draugas, kuris sakosi esąs pateptasis krikščionis. Žinoma, Dievas nė vieno neįpareigojo rinkti žmonių šiam pašaukimui ir, be to, pateptieji Karalystės paveldėtojai negirdi balsų, patvirtinančių, kad jie išrinkti.

¹⁴ Klaidingų religijų mokymas, jog visi geri žmonės eina į dangų, kai kuriems irgi gali sukelti minčių apie dangiškąjį pašaukimą. Taigi privalome saugotis, kad mūsų nepaveiktų ankstesnės iškreiptos pažiūros bei kiti veiksniai. Pavyzdžiui, kai kam vertėtų pasvarstyti: „Gal emocijas man sužadina vaistai? O gal esu labai jausmingas ir todėl pats susiklaidinu?“

15, 16. Kodėl kai kas galėtų neteisingai manyti esą pateptieji?

¹⁵ Kai kas turėtų pamąstyti: „Gal noriu išgarsėti? Gal pretenduoju į valdžią jau šiuo metu arba kaip būsimas paveldėtojas drauge su Kristumi?“ Pirmajame amžiuje ne visi pašauktieji Karalystės paveldėtojai turėjo susirinkime atsakingų pareigų. Žmonės, kurių pašaukimas dangiškasis, nesiekia aukštos padėties ir nesigiria savo patepimu. Jie yra kuklūs. To ir tikimasi iš turinčiųjų „Kristaus protą“. (1 Korintiečiams 2:16, Brb)

¹⁶ Kai kurie galbūt nusprendžia turį dangiškąjį pašaukimą, nes gerai išmano Bibliją. Vis dėlto dvasios patepimas nesuteikia ypatingų žinių. Štai Paulius turėjo kai  ką iš pateptųjų pamokyti, duoti patarimų. (1 Korintiečiams 3:1-3; Hebrajams 5:11-14) Dievas visą savo tautą aprūpina dvasiniu maistu tam tikra tvarka. (Mato 24:45-47) Taigi niekas neturėtų manyti, kad būdamas pateptuoju krikščionimi yra išmintingesnis už tuos, kurių viltis žemiškoji. Sugebėjimas puikiai išaiškinti Šventojo Rašto klausimus, liudyti arba sakyti biblines kalbas nėra dvasios patepimo požymis. Šiose srityse neatsilieka ir žemiškąją viltį puoselėjantys krikščionys.

17. Nuo ko priklauso dvasios patepimas?

¹⁷ Jeigu bendratikis teiraujasi apie dangiškąjį pašaukimą, vyresnysis arba šiaip koks brandus krikščionis gali šitą klausimą su juo aptarti. Tačiau nė vienas žmogus negali spręsti už kitą. Asmeniui, kuris tikrai turi šį pašaukimą, nereikia klausinėti, ar taip esą iš tikrųjų. Pateptieji yra „atgimę ne iš pranykstančios, bet iš nenykstančios sėklos gyvu ir pasiliekančiu Dievo žodžiu“. (1 Petro 1:23) Per savo Žodį bei dvasią Dievas įdiegia „sėklą“, padarančią žmogų „nauju kūriniu“ su dangiškąja viltimi. (2 Korintiečiams 5:17) Jehova nutaria, ką pasirinkti. Patepimas „priklauso ne nuo to, kuris trokšta ar kuris bėga, bet nuo... Dievo“. (Romiečiams 9:16) Tad kaip asmuo tikrai žino, jog turi dangiškąjį pašaukimą?

Kodėl jie neabejoja

18. Kaip Dievo dvasia liudija pateptųjų dvasiai?

¹⁸ Pateptiesiems krikščionims Dievo dvasia tvirtai liudija, kad jų viltis — dangiškoji. „Gavote įsūnystės Dvasią, — rašė Paulius, — kurioje šaukiame: ‘Aba, Tėve!’ Ir pati Dvasia liudija mūsų dvasiai, kad esame Dievo vaikai. O jei esame vaikai, tai ir paveldėtojai. Mes Dievo paveldėtojai ir paveldėtojai drauge su Kristumi, jeigu su juo kenčiame, kad su juo būtume pagerbti.“ (Romiečiams 8:15-17) Šventosios dvasios vedami pateptieji turi tokią dvasią, arba įsigalėjusią vidinę nuostatą, kad sau taiko visa, kas Šventajame Rašte pasakyta apie Jehovos dvasinius vaikus. (1 Jono 3:2) Dievo dvasia leidžia jiems jaustis Dievo sūnumis ir dovanoja ypatingą viltį. (Galatams 4:6, 7; Jr) Tiesa,  tobulam žmogui amžinai gyventi žemėje su šeima bei draugais — nuostabus dalykas, tačiau pateptiesiems Dievas yra numatęs ką kita. Per savo dvasią jis įdiegia šiems asmenims tokią stiprią dangiškąją viltį, kad jie mielai atsisako galimybės gyventi žemėje ir viso, kas jiems čionai brangu. (2 Korintiečiams 5:1-5, 8; 2 Petro 1:13, 14)

19. Kokia naujosios sandoros reikšmė pateptųjų krikščionių gyvenime?

¹⁹ Pateptieji krikščionys neabejoja savo dangiškąja viltimi, savo priėmimu į naująją sandorą. Jėzus, įsteigdamas Minėjimą, apie ją kalbėjo: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje, kuris už jus išliejamas.“ (Luko 22:20) Naujoji sandora sudaryta tarp Dievo ir pateptųjų. (Jeremijo 31:31-34; Hebrajams 12:22-24) Jėzus yra tarpininkas. Įsigaliojusi pralieto Kristaus kraujo pagrindu, naujoji sandora leido surinkti Jehovos vardui tautą ne vien iš žydų, bet ir iš kitų tautų, ir padarė tuos žmones Abraomo „sėklos“ dalimi. (Galatams 3:26-29; NW; Apaštalų darbų 15:14, Brb) Ši „amžinoji Sandora“ garantuoja, kad visi dvasiniai izraelitai prisikels nemarūs gyventi danguje. (Hebrajams 13:20)

20. Kokią sandorą su pateptaisiais yra sudaręs Kristus?

²⁰ Pateptieji įsitikinę savo viltimi. Jie priimti į dar vieną sandorą — Karalystės sandorą. Apie bendrystę su jais Jėzus pasakė: „Jūs likote su manimi mano išbandymuose; ir aš sudarau su jumis sandorą, — kaip kad sudarė sandorą su manimi mano Tėvas, — dėl karalystės.“ (Luko 22:28-30, NW) Šita Kristaus ir jo bendravaldžių sandora galioja amžinai. (Apreiškimo 22:5)

Minėjimo laikotarpis — palaimingas metas

21. Kaip iš Minėjimo laikotarpio pasisemiame daug naudos?

²¹ Minėjimo laikotarpis iš tiesų palaimingas. Mūsų labui tada būna paruoštas specialus Biblijos skaitymo tvarkaraštis. Be to, tai puikus metas melstis, apmąstyti Jėzaus gyvenimą žemėje bei mirtį ir dalyvauti Karalystės skelbimo darbe. (Psalmyno 77:13 [77:12, Brb]; Filipiečiams 4:6, 7) Šventė primena, kad Jėzaus išperkamoji auka yra Dievo ir paties Kristaus meilės pasireiškimas. (Mato 20:28; Jono 3:16) Iš čia semiamės vilties, paguodos bei ryžto elgtis taip, kaip Kristus. (Išėjimo 34:6; Hebrajams 12:3) Mums, Dievo tarnams, Minėjimas suteikia jėgų laikytis pasiaukojimo įžado ir ištikimai sekti Jo brangiu Sūnumi.

22. Kokia didžiausia Dievo dovana žmonijai ir kaip galėsi parodyti dėkingumą už ją?

²² Kokių gerų dovanų duoda Jehova! (Jokūbo 1:17) Vadovauja per Žodį, padeda savąja dvasia ir atveria amžinojo gyvenimo viltį. Didžiausia Dievo dovana yra Jėzaus auka už pateptųjų ir visų kitų tikinčiųjų nuodėmes. (1 Jono 2:1, 2) Taigi ką tau reiškia Jėzaus mirtis? Ar parodysi dėkingumą už ją, 2003-iųjų balandžio 16-ąją po saulės laidos švęsdamas Viešpaties vakarienę drauge su kitais?

[Išnaša]

Kaip atsakytum?

• Kas turėtų ragauti Minėjimo simbolius?

• Kodėl „kitos avys“ dalyvauja Viešpaties vakarienėje tiktai kaip pagarbūs stebėtojai?

• Iš kur pateptieji krikščionys žino, kad per Kristaus mirties minėjimą turėtų ragauti duonos ir vyno?

• Ką ypač tinka daryti Minėjimo laikotarpiu?

[Studijų klausimai]

[Schema/iliustracijos 18 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Minėjimo dalyviai

MILIJONAIS

15597746

15

14

13147201

13

12

11

10

 9

 8

 7

 6

 5

4925643

 4

 3

 2

 1

878303

63146

1935 1955 1975 1995 2002

[Iliustracija 18 puslapyje]

Ar šįmet dalyvausi Viešpaties vakarienėje?

[Iliustracijos 21 puslapyje]

Minėjimo laikotarpiu ypač tinka daugiau atsidėti Biblijos skaitymui ir Karalystės skelbimo darbui