Kur galite rasti tikrų dvasinių vertybių?

„JEIGU nori laikytis religijos vien dėl šeimos tradicijos, kodėl nepasirinkai keltų tikėjimo, kurį išpažino mūsų protėviai prieš 2000 metų?“ — klausia Rodolfas su ironijos gaidele balse. Jaunam jo pašnekovui ši mintis sukelia šypseną.

„Santykiai su Dievu man labai svarbūs, — sako Rodolfas. — Visiškai nesutinku, kad religinius įsitikinimus man bruktų iš tradicijos: vien todėl, jog taip tikėjo mano šeimos ar giminės nariai, gyvenę prieš dešimtis arba net šimtus metų.“ Rodolfas rūpestingai viską apsvarstė; jis nežiūrėjo į šį svarbų dalyką tik kaip į paveldą.

Nors perduoti religiją iš kartos į kartą linkstama vis mažiau, dauguma pasilieka prie savo šeimos religijos. Tačiau ar perimti religinius tėvų įsitikinimus visada teisinga? Ką apie tai sako Biblija?

Po 40 klajonių dykumoje metų Jozuė, Mozės įpėdinis, izraelitams liepė pasirinkti: „Jei jums nepatinka tarnauti Viešpačiui, rinkitės šiandien, kam tarnausite: dievams, kuriems jūsų protėviai tarnavo, būdami Užupyje, ar dievams amoritų, kurių krašte gyvenate; bet aš ir mano šeima tarnausime Viešpačiui.“ (Jozuės 24:15)

Vienas iš protėvių, kuriuos turėjo omenyje Jozuė, buvo Abraomo tėvas Terachas, gyvenęs tuometiniame Ūre, į rytus nuo Eufrato upės. Biblijoje apie Terachą daug nekalbama, tik paminėta, kad jis garbino kitus dievus. (Jozuės 24:2, Brb) Jo sūnus Abraomas Dievui Jehovai paliepus noriai paliko gimtąjį miestą, nors gerai nežinojo Jo tikslo. Jis pasirinko kitokią religiją negu tėvas. Už tai, pagal Dievo pažadą, buvo labai palaimintas: daug religijų Abraomą pripažįsta „tėvu visų, kurie tiki Dievą“. (Romiečiams 4:11, išversta iš Today’s English Version)

Biblijoje palankiai atsiliepiama ir apie Jėzaus Kristaus prosenelę Rūtą. Už izraelito ištekėjusi ši moabitė vėliau tapo našle ir turėjo apsispręsti: pasilikti tėvynėje ar grįžti su anyta į Izraelį. Suvokdama, kiek pranašesnis Jehovos garbinimas už stabmeldišką tėvų religiją, Rūta pasakė anytai: „Tavo tauta bus mano tauta, o tavo Dievas — mano Dievas!“ (Rūtos 1:16, 17)

Žodyne Dictionnaire de la Bible yra komentaras apie šių eilučių vietą Biblijos kanone. Tame  leidinyje rašoma, jog Rūtos istorija parodo, „kaip svetimšalė moteris, gimusi tarp pagonių, priešiškų Izraeliui ir jo nekenčiamų, ... iš meilės Jehovos tautai ir jo garbinimui Dievo malone tapo šventojo karaliaus Dovydo prosenele“. Rūta nedvejodama pasirinko religiją, kitokią nei tėvų, ir Dievas ją palaimino.

Šventojo Rašto pasakojimas apie krikščionybės pradžią dar aiškiau rodo, kodėl Jėzaus mokiniai paliko protėvių religiją. Įtikinamais žodžiais apaštalas Petras ragino savo klausytojus ‘gelbėtis iš šios iškrypusios kartos’ — gailėtis dėl nuodėmių ir pasikrikštyti Jėzaus Kristaus vardu. (Apaštalų darbų 2:37-41) Pats žymiausias pavyzdys — krikščionių persekiotojas žydas Saulius. Pakeliui į Damaską jis matė regėjime Kristų ir po to įvykio tapo krikščionimi, apaštalu Pauliumi. (Apaštalų darbų 9:1-9)

Dauguma pirmųjų krikščionių nepatyrė tokių ypatingų išgyvenimų. Vis dėlto jie privalėjo atsisakyti ankstesnės religijos — judaizmo ar pagonių dievų garbinimo. Kas priėmė krikščionybę, tai padarė žinodami gerai faktus, dažnai po ilgų svarstymų apie Mesijo Jėzaus vaidmenį. (Apaštalų darbų 8:26-40; 13:16-43; 17:22-34) Tie pirmieji krikščionys aiškiai suprato, jog turi keisti savo gyvenimą. Visiems kviečiamiems — žydams ir nežydams — buvo skelbiama viena žinia. Norint įtikti Dievui, reikėjo laikytis naujo garbinimo — krikščionybės.

Ir mes turime pasirinkti

Be abejo, pirmajame amžiuje reikėjo drąsos atsisakyti šeimos religinių tradicijų — judaizmo, imperatoriaus ar pagonių dievybių garbinimo — ir prisidėti prie judėjimo, kurį niekino tiek žydai, tiek romėnai. Pasirinkusieji šį kelią greit patyrė žiaurų persekiojimą. Šiandieną reikia tokios pat drąsos nepasiduoti „vyraujančios prisitaikėliškos aplinkos poveikiui“, — sako Klermon Ferano vyskupas Ipolitas Simonas knygoje Vers une France païenne (Ar Prancūzija pagonėja?). Tik drąsūs įsilieja į Jehovos liudytojų broliją, — religinę mažumą, neretai kritikuojamą.

Paulius, jaunas vaikinas iš Bastijos (Korsika), užaugęs katalikų šeimoje, kartais prisidėdavo prie bažnyčios veiklos pardavinėdamas bandeles. Taip jis surinkdavo pinigų vienai labdaringai katalikų organizacijai. Norėdamas geriau suprasti Bibliją Paulius priėmė Jehovos liudytojų pasiūlymą reguliariai studijuoti. Per laiką jaunuolis suvokė, jog įgytos žinios suteiks amžinų palaimų. Todėl visiškai pripažino Biblijos normas ir tapo Jehovos liudytoju. Tėvai gerbė jo pasirinkimą ir santykiai šeimoje nepasikeitė.

Ameli gyvena pietų Prancūzijoje. Keturios jos šeimos kartos yra Jehovos liudytojai. Kodėl ji perėmė religines vertybes iš tėvų? „Jehovos liudytoju netampama tik todėl, kad tėvai arba seneliai liudytojai, — sako Ameli. — Bet vieną dieną sau tariau: ‘Tai mano religija, nes jos mokymais tikiu.’“ Kaip ir kiti bendraamžiai liudytojai, mergina žino, jog tvirti religiniai įsitikinimai suteikia  jos gyvenimui prasmę ir padeda jaustis laimingai.

Kodėl reikia priimti dieviškąsias vertybes

Norintieji įtikti Dievui Patarlių knygos 6 skyriaus 20 eilutėje raginami: „Mano vaike, laikykis savo tėvo įsakymo ir neatmesk savo motinos mokymo.“ Šiuo patarimu jaunuoliai neverčiami aklai paklusti, bet skatinami priimti Dievo normas: stiprinti tikėjimą bei savo noru apsispręsti garbinti Dievą. Apaštalas Paulius kvietė bendratikius ‘visa ištirti’ — įsitikinti, ar tai, ko juos mokė, derinasi su Dievo Žodžiu bei jo valia, ir atitinkamai elgtis. (1 Tesalonikiečiams 5:21)

Daugiau kaip šeši milijonai jaunų bei pagyvenusių Jehovos liudytojų iš krikščioniškų ir kitokių šeimų apsisprendė. Kruopščiai studijuodami Bibliją jie rado patikimus atsakymus apie gyvenimo prasmę ir aiškiai suprato Dievo tikslą žmonijos labui. Įgiję pažinimą jie priėmė dieviškąsias vertybes ir iš visų jėgų stengiasi vykdyti Dievo valią.

Ar esi nuolatinis šio žurnalo skaitytojas, ar ne, kodėl nepriėmus Jehovos liudytojų pasiūlymo kartu patyrinėti dvasines Biblijos vertybes? Taip pats ‘išbandysi ir patirsi, koks geras Viešpats’, bei įgysi pažinimą, kurį taikydamas laimėsi amžinąjį gyvenimą. (Psalmyno 34:9 [34:8, Brb]; Jono 17:3)

[Iliustracija 5 puslapyje]

Keturios vienos Prancūzijos Jehovos liudytojų šeimos kartos

[Iliustracija 7 puslapyje]

Rūta nusprendė tarnauti ne protėvių dievams, o Jehovai