Karų pobūdis pasikeitė

KARAI visada žiaurūs. Per juos žūsta kareiviai ir nuolat kenčia taikūs gyventojai. Tačiau pastaraisiais metais karų pobūdis pasikeitė. Kaip?

Dabar dažnesni pilietiniai karai — tarp priešiškų vienos šalies grupuočių. Paprastai jie tęsiasi ilgiau negu tarptautiniai konfliktai, gyventojai patiria daugiau sukrėtimų, kraštas labiau nualinamas. „Pilietiniai karai — negailestingos, kruvinos grumtynės; tūkstančiai žūsta, išgujama iš namų, išprievartaujama ar netgi kenčia genocidą“, — sako ispanų istorikas Chulijanas Kasanova. Tikrai, žvėriškas kaimynų tarpusavio elgesys sukelia tokį skausmą, kuris juntamas šimtmečius.

Pasibaigus šaltajam karui, kilo tik keli tarptautiniai konfliktai. „Iš užregistruotų 1990—2000 metais pagrindinių ginkluotų susirėmimų visi, išskyrus tris, buvo pilietiniai“, — praneša Stokholmo Tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI).

Tiesa, vidiniai konfliktai galbūt atrodo ne tokie grėsmingi ir tarptautinė žiniasklaida menkai apie juos tekalba, tačiau ir šie karai atneša daug sielvarto ir padaro didžiulę žalą. Milijonai žmonių žūva. Štai per paskutinius du dešimtmečius gyvybę prarado beveik penki milijonai vien trijose karų niokojamose šalyse — Afganistane, Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Sudane. Balkanuose nuožmūs etniniai susidūrimai pareikalavo beveik 250000 aukų, o ilgas partizaninis karas Kolumbijoje pražudė 100000 gyventojų.

Pilietinių konfliktų žiaurumas ypač paliečia vaikus. Remiantis duomenimis, kuriuos pateikia Jungtinių Tautų vyriausiasis komisaras pabėgėlių reikalams, tokiuose karuose pastarąjį dešimtmetį vaikų žuvo per du milijonus. Dar šeši milijonai sužalota. Vis daugiau vaikų net įtraukiama į kovas. Štai ką pasakoja vienas nepilnametis: „Jie mane apmokė. Davė šautuvą. Vartojau narkotikus. Žudžiau taikius žmones. Daugybę jų. Tai juk karas... Aš tik klausiau įsakymų. Žinojau, kad blogai darau. Nenorėjau to.“

Šalyse, kur karas — kasdienybė, daug vaikų auga nė nežinodami, kas yra taika. Mokyklos ten sugriautos, o priešiškos pusės bendrauja šautuvų salvėmis. Štai 14-metė Dunža sako: „Kiek daug žmonių išžudyta... Nutilo paukščių balsai, tik girdisi kaip verkia vaikas, netekęs motinos ar tėvo, brolio ar sesers.“

Konfliktų priežastys

Kodėl įsiliepsnoja tokie žiaurūs pilietiniai konfliktai? Pagrindinės šio blogio šaknys —  etninė neapykanta, religiniai nesutarimai, neteisybė, politinė suirutė. Kita svarbi priežastis — godumas, tai yra valdžios arba pinigų troškimas. Iš godumo politiniai vadovai dažnai kursto priešiškumą, dėl kurio ir kyla karai. Vienoje SIPRI ataskaitoje sakoma, kad daugelis būtent dėl savanaudiškumo įsivelia į ginkluotus konfliktus. Ten pat priduriama: „Gobšumas matomas daug kur: kariškiai bei politikai urmu prekiauja deimantais, o ginkluoti jaunuoliai plėšia kaimus.“

Žudynių padaugėjo ir dėl to, kad lengva nebrangiai įsigyti mirtinų ginklų. Pavyzdžiui, per metus apie 500000 žmonių — daugiausia moterų ir vaikų — nušaunama mažo kalibro ginklais. Vienoje Afrikos šalyje automatas AK-47 tekainuoja tiek, kiek višta. Graudu, jog kai kur šautuvų turima kone tiek pat, kiek laikoma šių naminių paukščių. Manoma, kad pasaulyje dabar parduota apytikriai 500 milijonų mažakalibrių ginklų — po vieną kas 12-tam asmeniui.

Ar skaudūs pilietiniai konfliktai taps ir XXI amžiaus skiriamuoju ženklu? Ar įmanoma juos pažaboti? Ar žmonės apskritai liausis žudyti? Tai svarstysime tolesniame straipsnyje.

[Rėmelis 4 puslapyje]

Tragiškos pilietinių karų pasekmės

Nors pilietiniuose karuose naudojami paprasti ginklai, tokie konfliktai ne mažiau žiaurūs — 90 procentų aukų yra ne kovotojai, o taikūs gyventojai. „Akivaizdu, kad ginkluotų susirėmimų taikiniu — ne atsitiktinėmis aukomis — vis dažniau tampa vaikai“, — sako Grasija Mašel, Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus ekspertė, tirianti ginkluotų konfliktų poveikį vaikams.

Prievartavimas pasidarė karo taktika. Kai kuriuose karo apimtuose regionuose kaimus užgrobę vyrai išprievartauja beveik visas paaugles. Taip prievartautojai nori sukelti paniką arba sutraukyti šeimų saitus.

Karus lydi badas ir ligos. Neramumų apimtose zonose mažai tesėjama ir derlius būna skurdus, suteikiamos tik kai kurios medicininės paslaugos arba jos visai neprieinamos, nedaug tarptautinės paramos siuntų pasiekia stokojančius. Išanalizavus vieno Afrikos pilietinio karo padarinius nustatyta, kad 20 procentų aukų nusinešė ligos, o 78 — badas. Tik 2 procentai žuvo per kovas.

Vidutiniškai kas 22 minutės koks nors žmogus užlipa ant minos ir netenka galūnės arba žūva. Apytikriai paskaičiuota, kad daugiau nei 60 šalių užkasta nuo 60 iki 70 milijonų minų.

Žmonės priversti palikti namus. Dabar visame pasaulyje yra 50 milijonų pabėgėlių, pusė iš jų — vaikai.

 [Iliustracijos šaltinio nuoroda 2 puslapyje]

VIRŠELIS: berniukas: Photo by Chris Hondros/Getty Images

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 3 puslapyje]

Photo by Chris Hondros/Getty Images