Pagyvenusieji — brangūs krikščionių brolijos nariai

„Viešpaties Namuose pasodinti, jie žydės..., neš vaisių senatvėje, bus sultingi ir žali.“ (PSALMYNO 92:13, 14, Brb)

1. Koks daugelio požiūris į senimą?

JEHOVA myli visus ištikimus tarnus, taigi ir senyvus. Tačiau, tyrėjų vertinimu, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose kasmet beveik pusė milijono senų žmonių yra skriaudžiami arba apleidžiami. Panašūs pranešimai iš kitur rodo, kad blogas elgesys su pagyvenusiais — visuotinė problema. Pasak vienos organizacijos, taip vyksta todėl, kad, „daugelio požiūriu, ... senimas nebenaudingas, nedarbingas ir jį reikia prižiūrėti“.

2. a) Koks Jehovos požiūris į savo ištikimus pagyvenusius tarnus? b) Kokie malonūs žodžiai užrašyti Psalmyno 92:12-15 (Brb)?

² Jehova Dievas brangina savo ištikimus pagyvenusius tarnus. Jo dėmesys sutelktas ne į mūsų fizinius ribotumus, o į vidinį žmogų, tai yra dvasinę būklę. (2 Korintiečiams 4:16) Jis savo Žodyje, Biblijoje, nuoširdžiai laiduoja: „Teisusis klestės kaip palmė, augs kaip Libano kedras. Viešpaties namuose pasodinti, jie žydės Dievo kiemuose, neš vaisių senatvėje, bus sultingi ir žali, kad skelbtų Viešpaties teisumą.“ (Psalmyno 92:12-15, Brb) Aptardami šias eilutes, pamatysime, kokiu vertingu įnašu jūs, pagyvenusieji, galite prisidėti prie krikščionių brolijos klestėjimo.

„Neš vaisių senatvėje“

3. a) Kodėl teisieji prilyginami palmėms? b) Kaip jie ‘žiloje senatvėje neša vaisių’?

³ Psalmininkas prilygina teisiuosius palmėms, ‘pasodintoms Viešpaties namuose’. Jos ‘neša vaisių senatvėje’. Ar ši mintis nepakelia dvasios? Biblijos laikais grakščios, tiesios palmės paprastai vešėdavo Rytų soduose. Jas vertino ne tik dėl grožio, bet ir dėl gausybės vaisių; kai kurios duodavo derlių daugiau nei šimtmetį. * Tvirtai laikydamiesi teisingo garbinimo, jūs, pagyvenusieji, irgi galite ‘nešti visokių gerų darbų vaisių’. (Kolosiečiams 1:10)

4, 5. a) Kokių svarbių vaisių laukiama iš krikščionių? b) Paminėk pavyzdžių iš Biblijos, kaip garbaus amžiaus Dievo tarnai aukojo „lūpų vaisius“.

⁴ Jehova iš krikščionių tikisi „lūpų vaisių“ — žodžių, giriančių jį ir jo sumanymus. (Hebrajams 13:15) Ar to laukiama  ir iš tavęs, pagyvenęs krikščioni? Be abejo.

⁵ Biblijoje pasakojama apie daugelį garbaus amžiaus Jehovos tarnų, kurie skelbė jo vardą ir tikslus. Mozė jau buvo perkopęs septyniasdešimt, kai Jehova įpareigojo jį tarnauti pranašu bei savo atstovu. (Psalmyno 90:10; Išėjimo 4:10-17) Drąsiai liudyti apie Jehovos visuotinę valdžią amžius nesukliudė ir pranašui Danieliui. Jam tikriausiai buvo daugiau kaip 90, kai Belšacaras pašaukė išaiškinti paslaptingą įrašą ant sienos. (Danieliaus 5 skyrius) O ką galima pasakyti apie pagyvenusį apaštalą Joną? Ilgos tarnystės pabaigoje jis buvo ištremtas į Patmo salą „dėl Dievo žodžio ir Jėzaus liudijimo“. (Apreiškimo 1:9) Turbūt prisimeni ir daugiau Biblijoje aprašytų žmonių, kurie senatvėje aukojo savo „lūpų vaisius“. (1 Samuelio 8:1, 10; 12:2; 1 Karalių 14:4, 5; Luko 1:7, 67-79; 2:22-32)

6. Kaip Jehova naudojasi senaisiais, kad jie pranašautų šiomis paskutinėmis dienomis?

⁶ Apaštalas Petras priminė, ką kalbėjo hebrajų pranašas Joelis: „Paskutinėmis dienomis, — sako Dievas, — Aš išliesiu savo Dvasios kiekvienam kūnui [taip pat ir seniesiems]... Ir jie pranašaus.“ (Apaštalų darbų 2:17, 18; Joelio 3:1 [2:28, Brb]) Kaip ir pasakyta, šiomis paskutinėmis dienomis Jehova naudojasi pagyvenusiais pateptaisiais ir „kitomis avimis“ savo sumanymams skelbti. (Jono 10:16) Kai kurie ištikimai duoda Karalystės vaisių jau dešimtmečius.

7. Papasakok, kaip senyvieji, nors ir varginami negalių, duoda Karalystės vaisių.

⁷ Štai Sonia tapo visalaike Karalystės skelbėja 1941 metais. Nors ji ilgai sirgo lėtine liga, nuolat savo namuose vesdavo Biblijos studijas. „Skelbti gerąją naujieną yra man būtiniausias poreikis, — sakydavo Sonia. — Tai mano gyvenimas. Negaliu išeiti į pensiją.“ Sykį ligoninės laukiamajame Sonia ir jos sesuo Oliv pasidalijo viltinga Biblijos žinia su Džanet, išgyvenančia paskutinę ligos stadiją. Jos motiną, atsidavusią katalikę, taip sujaudino meilingas liudytojų dėmesys dukrai, kad sutiko studijuoti Bibliją ir dabar daro puikią dvasinę pažangą. O tu ar gali panašiomis progomis duoti Karalystės vaisių?

8. Kaip pagyvenęs Kalebas rodė pasitikėjimą Jehova ir kaip senyvi krikščionys gali sekti jo pavyzdžiu?

⁸ Atkakliai, ryžtingai skelbdami Karalystę ir nepaisydami senatvės ribotumų, pagyvenę krikščionys seka Kalebu — Dievui ištikimu izraelitu, lydėjusiu Mozę dykumoje ištisus keturis dešimtmečius. Kalebui buvo 79-eri, kai perėjo Jordaną ir įžengė į Pažadėtąją žemę. Šešerius metus kovęsis pergalingos Izraelio armijos gretose, jis galėjo ilsėtis ant laurų. Vis dėlto Kalebas, kupinas narsumo, prašė atiduoti į jo rankas sunkiai įveikiamus, „galingus įtvirtintus  miestus“ Judo aukštumose, kur gyveno anakiečiai, nepaprastai dideli žmonės. Jehovos padedamas Kalebas ‘išvarė juos, kaip Viešpats sakė’. (Jozuės 14:9-14; 15:13, 14) Neabejok, kad Jehova, neapleidęs Kalebo, bus ir su tavimi, jei toliau brandinsi Karalystės vaisius senatvėje. Ir, jeigu liksi ištikimas, jis tikrai įves tave į pažadėtą naująjį pasaulį. (Izaijo 40:29-31; 2 Petro 3:13)

„Bus sultingi ir žali“

9, 10. Kaip senyvi krikščionys gali likti sveiko tikėjimo ir išsaugoti savo dvasinį žvalumą? (Žiūrėk rėmelį 13 puslapyje.)

⁹ Atkreipdamas dėmesį į vaisingus pagyvenusių Jehovos tarnų darbus, psalmininkas giedojo: „Teisusis klestės kaip palmė, augs kaip Libano kedras... Jie... neš vaisių senatvėje, bus sultingi ir žali.“ (Psalmyno 92:12-14, Brb)

¹⁰ Kaip galėtum išsaugoti dvasinį žvalumą senatvėje? Štai nevystančiam palmės grožiui svarbiausia nuolatinis gėlo vandens šaltinis. Tu irgi gali sotintis Biblijos tiesos vandenimis studijuodamas Dievo Žodį ir darbuodamasis organizacijoje. (Psalmyno 1:1-3; Jeremijo 17:7, 8) Dėl savo dvasinio gyvybingumo esi bendratikių branginamas, panašiai kaip Izraelyje pagyvenęs vyriausiasis kunigas Jehojada.

11, 12. a) Kokį svarbų vaidmenį atliko Jehojada Judo karalystės istorijoje? b) Kaip Jehojada panaudojo savo įtaką teisingam garbinimui įtvirtinti?

¹¹ Jehojadai, ko gero, buvo šimtas su viršum, kai garbėtroška karalienė Atalija išžudė savo vaikaičius ir užgrobė valdžią Jude. Ką galėjo daryti senasis Jehojada? Šešerius metus jis su žmona šventykloje slėpė vienintelį išlikusį karališkojo sosto paveldėtoją Jehoašą. Paskui Jehojada surengė dramatišką akciją — paskelbė septynmetį Jehoašą karaliumi, o Ataliją įsakė nužudyti. (2 Metraščių 22:10-12; 23:1-3, 15, 21)

¹² Būdamas karaliaus sergėtojas, Jehojada savo įtaką panaudojo teisingam garbinimui įtvirtinti. Jis „sudarė sandorą tarp savęs ir žmonių bei karaliaus, pasišvęsdami būti Viešpaties tauta“. Jehojados nurodymu, žmonės sugriovė netikro dievo Baalo namus, sudaužė aukurus, atvaizdus, nužudė jo kunigą. Be to, Jehojados patariamas karalius liepė atnaujinti tarnystę šventykloje ir įsakė suremontuoti apleistą pastatą. Jehoašas „darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, per visas dienas, kol jį mokė kunigas Jojada“. (2 Metraščių 23:11, 16-19; 24:11-14; 2 Karalių 12:2, Brb) Kai šis vyriausiasis kunigas, sulaukęs 130 metų, mirė, jį palaidojo ypač garbingoje vietoje — tarp karalių, nes „buvo padaręs daug gera Izraelyje ir Dievui, ir jo Namams“. (2 Metraščių 24:15, 16)

13. Kaip pagyvenę krikščionys gali ‘daryti daug gera ir Dievui, ir jo Namams’?

¹³ Galbūt silpna sveikata arba kitos aplinkybės trukdo tau remti teisingą garbinimą. Netgi tokiu atveju tu gali ‘daryti daug gera ir Dievui, ir jo Namams’. Gali uoliai tarnauti Jehovos dvasiniuose namuose lankydamas susirinkimo sueigas, jose pasisakydamas ir, kiek pajėgi, dalyvaudamas lauko tarnyboje. Noriai klausydamas Biblijos patarimų, lojaliai remdamas „ištikimą ir protingą vergą“ bei susirinkimą, stiprini krikščionių broliją. (Mato 24:45-47, Jr) Taip pat gali skatinti bendratikius „mylėti ir daryti gerus darbus“.  (Hebrajams 10:24, 25; Filemonui 8, 9) Būsite naudingi kitiems, jei laikysitės apaštalo Pauliaus patarimo, „kad seni vyrai būtų blaivūs, orūs, santūrūs, sveiko tikėjimo, tikros meilės ir kantrybės. Taip pat, kad senos moterys elgtųsi, kaip dera šventoms: neapkalbinėtų, negirtuokliautų, mokytų gero“. (Titui 2:2-4)

14. Kaip ilgamečiai krikščionių prižiūrėtojai gali remti teisingą garbinimą?

¹⁴ Gal jau daug metų tarnauji susirinkimo vyresniuoju? „Dosniai panaudok per gyvenimą sukauptą išmintį, — pataria vienas ilgametis susirinkimo vyresnysis. — Dalykis užduotimis bei patirtimi su kitais, trokštančiais mokytis... Įžvelk bendratikių sugebėjimus, ragink juos taikyti ir puoselėti. Darbuokis dėl ateities.“ (Pakartoto Įstatymo 3:27, 28) Tavo nuoširdus rūpinimasis, kad nuolat didėtų Karalystės skelbimo veikla, bus labai naudingas mūsų brolijos nariams.

‘Skelbkite Viešpaties teisumą’

15. Kaip senyvi krikščionys ‘skelbia Viešpaties teisumą’?

¹⁵ Senyvi Dievo tarnai džiugiai vykdo savo užduotį ‘skelbti Viešpaties teisumą’. Tu, garbaus amžiaus krikščioni, žodžiais bei darbais gali rodyti kitiems, kad Jehova ‘tavo uola, kad jame nėra neteisybės’. (Psalmyno 92:15, Brb) Palmė be žodžių liudija apie puikias savo Kūrėjo savybes. O tau Jehova suteikia progą kalbėti apie jį tiems, kas neseniai stojo į teisingo garbinimo kelią. (Pakartoto Įstatymo 32:7; Psalmyno 71:17, 18; Joelio 1:2, 3) Kodėl tai svarbu?

16. Koks Biblijos pavyzdys rodo, kaip svarbu ‘skelbti Viešpaties teisumą’?

¹⁶ Kai izraelitų vadovas Jozuė ‘paseno ir sulaukė žilos senatvės’, „sušaukė visą Izraelį — seniūnus ir galvas, teisėjus ir  apskaitininkus“ ir priminė, kaip teisingai Dievas su jais elgėsi. Jozuė pasakė: „Visi gerieji dalykai, Viešpaties jums pažadėti, įvyko.“ (Jozuės 23:1, 2, 14) Šių žodžių paveikti žmonės kurį laiką liko ištikimi Dievui. Deja, po Jozuės mirties užaugo ‘kita karta, nepatyrusi Viešpaties ir jo darbų, kuriuos jis buvo padaręs Izraeliui. Tada izraelitai darė, kas nedora Viešpaties akyse, ir garbino Baalus’. (Teisėjų 2:8-11)

17. Kaip Jehova rūpinasi savo tauta šiais laikais?

¹⁷ Pagyvenusių Jehovos tarnų žodžiai nėra svarbiausia paskata šių laikų krikščionių susirinkimo nariams laikytis ištikimybės Dievui. Tačiau mūsų tikėjimas Jehova bei jo pažadais stiprėja girdint iš jų lūpų pasakojimus apie ‘nuostabius darbus’, kuriuos jis padarė savo tautai šiomis paskutinėmis dienomis. (Teisėjų 2:7; 2 Petro 1:16-19) Jei tu jau daug metų priklausai Jehovos organizacijai, prisimeni laikus, kai jūsų krašte triūsė tik saujelė Karalystės liudytojų arba kai buvo smarkiai kliudoma dirbti skelbimo darbą. Ilgainiui matei, kaip Jehova pašalino kliūtis ir paskubino Karalystės augimą. (Izaijo 54:17; 60:22) Žinai, kokios Biblijos tiesos buvo aiškiau suprastos, kaip palaipsniui tobulėjo matomoji Dievo organizacijos dalis. (Patarlių 4:18; Izaijo 60:17) Ar stengiesi kelti kitų entuziazmą pasakojimais apie tuos teisius Jehovos darbus? Tai įkvepia ir sustiprina krikščionių broliją.

18. a) Pateik pavyzdį, koks ilgalaikis poveikis būna ‘skelbiant kitiems Viešpaties teisumą’. b) Kaip pats patyrei, kad Jehova laikosi teisumo?

¹⁸ O pats ar nepatyrei meilingo Jehovos rūpinimosi ir vadovavimo? (Psalmyno 37:25; Mato 6:33; 1 Petro 5:7) Viena pagyvenusi sesė, vardu Marta, skatindavo kitus tokiais žodžiais: „Kad ir kas nutiktų, nepalik Jehovos. Jis tave rems.“ Šis paskatinimas labai pravertė vienai buvusiai Martos studijuotojai — Tolminai, pasikrikštijusiai dar septintojo dešimtmečio pradžioje. „Mirus vyrui, — pasakoja Tolmina, — buvau nepaprastai prislėgta, bet laikydamasi Martos patarimo pasiryžau nepraleisti nė vienos sueigos. Ir Jehova tikrai mane sustiprino.“ Paskui Tolmina pati visą laiką primindavo tuos žodžius daugeliui savo Biblijos studijuotojų. Drąsindamas kitus ir apsakydamas Jehovos teisumą, gali labai padėti bendratikiams ugdytis tikėjimą.

 Jehova brangina ištikimus senyvus tarnus

19, 20. a) Koks yra Jehovos požiūris į pagyvenusių tarnų veiklą? b) Ką aptarsime kitame straipsnyje?

¹⁹ Nedėkingas dabartinis pasaulis mažai rūpinasi senaisiais. (2 Timotiejui 3:1, 2) Dažniausiai prisimena tik dėl to, ką nuveikė praeityje, būtent, kuo jie buvo, o ne kuo dabar yra. O Biblijoje kalbama apie kitokį požiūrį: „Dievas nėra neteisingas. Jis nepamirš jūsų darbų, jūsų meilės, kurią parodėte jo vardui, kai tarnavote ir tebetarnaujate šventiesiems.“ (Hebrajams 6:10) Žinoma, Jehova Dievas prisimena tavo ištikimą tarnystę praeityje, bet taip pat vertina, kad ją tęsi toliau. Taip, jis žiūri į ištikimus senyvus tarnus kaip į našiai triūsiančius, dvasiškai sveikus bei energingus krikščionis, kurie savo gyvenimu liudija jo galią. (Filipiečiams 4:13)

²⁰ Ar tu žiūri į mūsų brolijos pagyvenusiuosius Jehovos akimis? Jei taip, širdis skatins rodyti jiems meilę. (1 Jono 3:18) Kitame straipsnyje aptarsime, kaip galime tai daryti — jais rūpintis.

[Išnaša]

Kaip atsakytum?

• Kaip senimas duoda vaisių?

• Kodėl dvasinis senyvų krikščionių žvalumas yra didelė vertybė?

• Kaip garbaus amžiaus liudytojai gali ‘skelbti Viešpaties teisumą’?

• Kodėl Jehova brangina savo ilgamečius tarnus?

[Studijų klausimai]

[Rėmelis 13 puslapyje]

Kaip jie išlaiko sveiką tikėjimą

Kas padeda ilgamečiams krikščionims išlaikyti sveiką tikėjimą ir išsaugoti dvasinę stiprybę? Štai kai kurių mintys.

„Labai svarbu skaityti Šventojo Rašto eilutes, padedančias ugdytis santykius su Jehova. Daugel naktų kartoju 23 ir 91 psalmes“ (Oliv, pasikrikštijusi 1930-aisiais).

„Nusistačiau nepraleisti nė vienos krikšto kalbos ir klausytis taip atidžiai, tarsi tai būtų mano paties krikštas. Visada turėdamas omenyje, jog pasiaukojau Dievui, stengiuosi likti jam ištikimas“ (Haris, pasikrikštijęs 1946-aisiais).

„Būtina kasdien melstis: visada prašyti Jehovą paramos, apsaugos, palaimų, ‘pripažinti jį visur’.“ (Patarlių 3:5, 6) (Antonijus, pasikrikštijęs 1951-aisiais)

„Klausydamasi bendratikių, kurie ir po daugelio metų vis dar ištikimai tarnauja Jehovai, atgaivinu ryžtą likti jam atsidavusi“ (Džoan, pasikrikštijusi 1954-aisiais).

„Svarbu negalvoti apie save per daug gerai. Juk visko turime tik dėl Dievo neužtarnauto gerumo. Tokia mąstysena padeda laikytis teisingos krypties — nepaliauti sotintis dvasiniu maistu, būtinu, kad ištvertume iki galo“ (Arlen, pasikrikštijusi 1954-aisiais).

[Iliustracija 11 puslapyje]

Senimas duoda vertingų Karalystės vaisių

[Iliustracija 14 puslapyje]

Dvasinis senyvųjų žvalumas — didelė vertybė