Dievo Karalystė jau valdo

„Kaip tiek daug šalių, turinčių skirtingą kultūros bei išsivystymo lygį, gali sutarti? Sakoma, kad tik antpuolis iš kitos planetos suvienytų žmoniją“ (Australijos laikraštis The Age).

ANTPUOLIS iš kitos planetos? Nežinia, ar tai suvienytų žemės tautas, ar ne, bet Biblijos pranašystėse kalbama apie artėjančią krizę, kuri paskatins žmones susiburti. Ir šitą krizę iš tiesų sukels nežemiškos jėgos.

Apie tai pranašiškai kalbėjo senovės Izraelio karalius Dovydas. Dievo įkvėptas jis rašė: „Žemės karaliai rengiasi mūšiui, ir valdovai išvien tariasi prieš Viešpatį ir jo pateptąjį: ‘Veržkimės iš jų jungo grandinių ir nusikratykime jų pančių!’“ (Psalmyno 2:2, 3; Apaštalų darbų 4:25, 26) Atkreipkite dėmesį, kad pasaulio valdovai susiburs visi kaip vienas prieš Jehovą, visatos Kūrėją, bei jo paskirtąjį Karalių Jėzų Kristų. Kaip tai įvyks?

Biblijos chronologija ir pranašysčių išsipildymas rodo, kad 1914-aisiais danguje buvo įkurta Jėzaus Kristaus valdoma Dievo Karalystė. * Tais metais pasaulio tautos turėjo vieną mintį. Užuot paklususios ką tik įsteigtos Dievo Karalystės visuotinei valdžiai, jos įsivėlė į tarpusavio kovą — Didįjį, arba Pirmąjį pasaulinį karą.

 Ką Jehova Dievas mano apie tokius žemės valdovų veiksmus? „Aukštybių soste sėdintis juokiasi; Viešpats tyčiojasi iš jų. Paskui jis prabyla jiems įniršęs, keldamas baimę savo pykčiu.“ Tada Jehova pasakys savo Sūnui, pateptajam Karalystės Karaliui: „Prašyk manęs, ir padarysiu tautas tavo valdomis, o visus žemės pakraščius — tavo nuosavybe. Geležies skeptru gali joms kirsti, kaip molio indus į šukes daužyti.“ (Psalmyno 2:4, 5, 8, 9)

Priešiškai nusistačiusios tautos galutinai bus sutriuškintos per Armagedoną, arba Harmagedoną. Šis kulminacinis įvykis paskutinėje Biblijos knygoje, Apreiškime, vadinamas „didžiąja Visagalio Dievo dienos kova“, kada „viso pasaulio karaliai“ susiburs draugėn. (Apreiškimo 16:14, 16) Demonų skatinamos pasaulio tautos galiausiai susivienys vienam tikslui — kariauti su Visagaliu Dievu.

Jau artinasi laikas, kai žmonės susitelks į kovą prieš Dievo visuotinę valdžią. Paradoksalu — jiems patiems iš tos „vienybės“ nebus jokios naudos. Tokie tautų veiksmai rodys, kad ilgai laukta visuotinė taika visai čia pat. Kaip ji bus pasiekta? Šioje galutinėje kovoje Dievo Karalystė „sutrupins į šipulius visas anas karalystes ir padarys joms galą, o pati tvers amžinai“. (Danieliaus 2:44) Būtent ji, o ne kokia nors žmonių organizacija, bus valdžia, kuri atneš žmonijai taip trokštamą taiką.

Veiklus Dievo Karalystės vadovas

Nuoširdūs žmonės kaip tik ir meldžia šios Dievo Karalystės: „Teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.“ (Mato 6:10) Ta Karalystė nėra abstrakti širdies būsena, o reali vadovybė, daranti nuostabius dalykus nuo savo įkūrimo danguje 1914 metais. Apžvelkime keletą tų svarbių dalykų, kuriuos Dievo Karalystė šiandien tikrai įgyvendina.

Visų pirma Dievo Karalystė — galinga, veikli įstatymų vykdomoji valdžia, kuriai vadovauja Karalius Jėzus Kristus. 33 m. e. m. Jehova Dievas paskyrė jį krikščionių susirinkimo galva. (Efeziečiams 1:22) Nuo tada Jėzus jau įrodė esąs gabus vadovas. Pavyzdžiui, kai pirmajame amžiuje Judėjoje užėjo badas, krikščionių susirinkimas bemat ėmėsi padėti bendratikiams. Buvo suorganizuota pagalba ir Barnabas su Sauliumi iš Antiochijos skubiai pristatė šalpą. (Apaštalų darbų 11:27-30)

Dar daugiau galime tikėtis iš Jėzaus Kristaus dabar, valdant Karalystei. Kur tik užgriūva stichinės nelaimės — žemės drebėjimai, badas, potvyniai, uraganai, audros, vulkanų išsiveržimai — Jehovos liudytojai, krikščionių organizacija, tučtuojau imasi pagelbėti bendratikiams bei kitiems. Štai 2001-ųjų sausį ir vasarį nuo  požeminių smūgių nukentėjo Salvadoras ir visoje šalyje buvo organizuojama parama. Ją siuntė ir Jehovos liudytojai iš Gvatemalos, Kanados bei Jungtinių Valstijų. Per trumpą laiką buvo atstatytos trys sueigų salės, taip pat daugiau kaip 500 namų.

Dievo Karalystės pavaldiniai

Tik įsikūrusi 1914 metais Dievo dangiškoji Karalystė ėmė rinkti ir burti į organizaciją savo pavaldinius iš visų pasaulio tautų. Taip pildosi nuostabi, Izaijo užrašyta pranašystė: „Paskutinėmis dienomis Viešpaties namų kalnas [išaukštintas teisingas jo garbinimas] iškils aukščiau už visus kalnus... Į jį plūs visos tautos.“ Pranašystė rodo, kad „daug tautų“ kops į tą kalną ir mokysis Jehovos nurodymų bei įstatymų. (Izaijo 2:2, 3, Brb)

Tokia veikla suburia žmones į įvairiatautę broliją, vienijančią 6000000 su viršum krikščionių daugiau kaip 230 valstybių ir kitų teritorijų — tai šių laikų fenomenas. Per tarptautinius Jehovos liudytojų kongresus pašaliečiai dažnai stebisi, kokia vieninga, taiki ir meilinga ta gausybė žmonių — jų neskaldo tautiniai, kultūros ar kalbos skirtumai. (Apaštalų darbų 10:34, 35) Ar sutinkate, kad valdžia nepajėgtų sutelkti šimtus etninių grupių į taikingą ir darnų būrį, jei nebūtų veikli, tvirta, reali?

Dievo Karalystė ir mokymas

Kiekviena vyriausybė nustato piliečių elgesio normas ir visi, kas nori gyventi toje valstybėje, privalo jų laikytis. Dievo Karalystė irgi yra nustačiusi taisykles, kurioms jos pavaldiniai turi paklusti. Bet pasiekti, kad tiek daug įvairiausios kilmės žmonių pripažintų tas pačias normas ir jų laikytųsi, tikrai didžiulis užmojis. Vadinasi, dar vienas Dievo Karalystės tikrumo liudijimas — veiksmingas mokymas, kuris pasiekia ir pakeičia ne tik protą, bet ir širdį.

Kaip Karalystės valdžia įgyvendina tokį nelengvą tikslą? Taip, kaip apaštalai: skelbėjai platina Dievo Žodį „po namus“ ir jo moko žmones individualiai. (Apaštalų darbų 5:42; 20:20) Ar toks lavinimas veiksmingas? Katalikų kunigas Žakas Džonsonas viename Kanados savaitraštyje rašė apie savo pastangas atkalbėti moterį, kad nestudijuotų Biblijos su Jehovos liudytojomis. „Suglumau pamatęs, kad pralaimiu, — pasakė dvasininkas. — Supratau, jog per keletą mėnesių tos liudytojos užmezgė tvirtus santykius  su šia namuose sėdinčia jauna mama. Ją su liudytojomis susaistė jų parama, draugiškumas, prasmingi ir nuoširdūs ryšiai. Gana greitai moteris tapo aktyvia jų religijos nare ir aš nebegalėjau nieko padaryti.“ Biblijos tiesa, kurios mokė Jehovos liudytojos bei jų krikščioniškas elgesys palietė anos buvusios katalikės širdį. Taip atsiliepia į skelbiamą žinią milijonai širdžių visame pasaulyje.

Toks Karalystės mokymas remiasi Biblija, palaiko jos vertybes bei moralės normas. Žmonės pratinami gerbti ir mylėti kitus nepaisant jų socialinės padėties. (Jono 13:34, 35) Šis lavinimas padeda laikytis patarimo: „Nemėgdžiokite šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo mąstymą, kad galėtumėte suvokti Dievo valią — kas gera, tinkama ir tobula.“ (Romiečiams 12:2) Atsisakę ankstesnės gyvensenos ir sėkmingai derindamiesi prie Karalystės valdžios įstatymų bei principų, milijonai žmonių dabar jaučia ramybę ir laimę, taip pat puoselėja šviesią ateities viltį. (Kolosiečiams 3:9-11)

Pasiekti tokią pasaulinę vienybę puikiai padeda šis žurnalas — Sargybos bokštas. Jo vertimas ir daugiakalbis spausdinimas gerai organizuotas, todėl pagrindiniai Sargybos bokšto straipsniai leidžiami sinchroniškai 135 kalbomis ir juos gimtąja kalba tuo pat metu visoje žemėje nagrinėja daugiau kaip 95 procentai leidinio skaitytojų.

Vieno mormonų tinklalapio sudarytojas pateikė sąrašą, kieno misionieriška veikla, neskaitant jo paties Bažnyčios, sėkmingiausia. Jehovos liudytojų leidžiamus Sargybos bokštą bei Atsibuskite! jis priskyrė prie geriausių evangelizacinių žurnalų ir pasakė: „Niekas negali kaltinti Sargybos bokšto bei Atsibuskite!, kad jie užliūliuoja. Priešingai, skatina budrumą, o tai retai randu kitų religijų leidiniuose. Sargybos bokštas ir Atsibuskite! gaivina paremtomis faktais, gerai ištyrinėtomis, aktualiomis temomis.“

Taigi akivaizdu, kad Dievo Karalystė reali ir labai veikli. Jehovos liudytojai mielai ir entuziastingai dalijasi „šia gerąja naujiena apie Karalystę“ su savo kaimynais ir kviečia visus būti jos pavaldiniais. (Mato 24:14, Č. Kavaliausko vertimas, 1972) Ar to norėtume? Jums irgi gali būti džiugu bendrauti su tais, kas yra mokomi Karalystės normų ir stengiasi jų laikytis. Dar daugiau: galite puoselėti viltį džiaugtis Karalystės valdomu pažadėtu naujuoju pasauliu, kuriame ‘gyvens teisumas’. (2 Petro 3:13)

[Išnaša]

[Iliustracija 4, 5 puslapiuose]

1914 metais tautos įsivėlė į pasaulinį karą

[Iliustracijos 6 puslapyje]

Savanoriška pagalba rodo, kokia veikli yra krikščioniška meilė

[Iliustracija 7 puslapyje]

Visame pasaulyje Jehovos liudytojai semiasi naudos iš tos pačios mokymo programos