„Būkite tvirti Viešpatyje“

„Būkite tvirti Viešpatyje ir jo galybės jėga.“ (EFEZIEČIAMS 6:10)

1. a) Kokia nepaprasta kova įvyko maždaug prieš 3000 metų? b) Kodėl Dovydas nugalėjo?

MAŽDAUG prieš 3000 metų dviejų priešiškų armijų mūšio lauke du kovotojai stojo vienas prieš kitą. Jaunesnysis buvo piemenukas, vardu Dovydas. Priešais jį stovėjo Galijotas, nepaprastai aukštas stipruolis. Galiūno šarvai svėrė apie 57 kilogramus, jis laikė sunkią ietį ir didžiulį kalaviją. O Dovydas neturėjo jokių ginklų, tik svaidyklę. Filistinų milžinas Galijotas įsižeidė, kad prieš jį išėjo vaikas. (1 Samuelio 17:42-44) Abiejų pusių stebėtojai, be abejo, manė, jog baigtis aiški. Bet stiprieji ne visada nugali. (Mokytojo 9:11) Laimėjo Dovydas, nes kovojo remiamas Jehovos jėgos. „Mūšis yra Viešpaties“, — jis pasakė. Biblijoje rašoma, kad „Dovydas nugalėjo filistiną svaidykle ir akmeniu“. (1 Samuelio 17:47, 50)

2. Kokioje kovoje grumiasi krikščionys?

² Krikščionys nekariauja. Nors taikiai sugyvena su visais žmonėmis, jie grumiasi dvasinėje kovoje su labai stipriais priešininkais. (Romiečiams 12:18) Paskutiniame Laiško efeziečiams skyriuje Paulius kalbėjo apie mūšį, kuriame kaunasi visi krikščionys. Jis rašė: „Mes grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose.“ (Efeziečiams 6:12)

3. Ko, pasak Efeziečiams 6:10, reikia, kad nugalėtume kovoje?

³ Tos „dvasinės blogio jėgos“ yra Šėtonas ir demonai, siekiantys suardyti mūsų gerus santykius su Jehova Dievu. Kadangi jie už mus daug stipresni, mūsų padėtis panaši į Dovydo, ir laimėsime tik padedami Dievo. Todėl Paulius ir skatina ‘būti tvirtus Viešpatyje ir jo galybės jėga’. (Efeziečiams 6:10) Davęs tokį patarimą, apaštalas kalba apie dvasinę ginkluotę ir krikščioniškas savybes, kurios padės nugalėti mūšyje. (Efeziečiams 6:11-17)

4. Kokius du pagrindinius dalykus aptarsime šiame straipsnyje?

⁴ Dabar patyrinėkime, kas Šventajame Rašte sakoma apie mūsų priešo  galią bei taktiką. Paskui aptarsime, kaip turime gintis, kad apsisaugotume. Vadovaudamiesi Jehovos nurodymais galime neabejoti, jog priešai neįveiks.

Kova su dvasinėmis blogio jėgomis

5. Kaip iš rungtynių įvardijimo Efeziečiams 6:12 galime perprasti Šėtono strategiją?

⁵ Paulius paaiškina, kad „mes grumiamės... su... dvasinėmis blogio jėgomis“. Pati pikčiausia dvasia, žinoma, yra Šėtonas Velnias, „demonų valdovas“. (Mato 12:24-26) Biblijoje mūsų kova vadinama grumtynėmis, galima sakyti, imtynėmis. Senovės Graikijoje imtynininkas stengdavosi išmušti priešininką iš pusiausvyros ir pargriauti. Taip ir Velnias nori, kad netektume dvasinės pusiausvyros. Kaip jis to siekia?

6. Remdamasis Raštu paaiškink, kokią įvairią taktiką naudoja Velnias, kad sugriautų mūsų tikėjimą.

⁶ Velnias gali veikti kaip gyvatė, pulti kaip riaumojantis liūtas arba net apsimesti šviesos angelu. (2 Korintiečiams 11:3, 14; 1 Petro 5:8) Jis kartais pasinaudoja žmonėmis, kad mus persekiotų, stumtų į neviltį. (Apreiškimo 2:10) Kadangi Šėtonas valdo visą pasaulį, gali mus vilioti į pinkles per įvairius troškimus bei potraukius. (2 Timotiejui 2:26; 1 Jono 2:16; 5:19) Jis bando per pasaulio bei atskalūnišką mąstyseną suvedžioti mus kaip kadaise apgavo Ievą. (1 Timotiejui 2:14)

7. Kaip apriboti demonai ir kuo galime pasinaudoti?

⁷ Nors Šėtono ir jo demonų ginklai bei jėga gali atrodyti triuškinantys, jie riboti. Piktosios dvasios negali priversti mūsų daryti blogus dalykus, kurie nepatiktų dangiškajam Tėvui. Turime laisvę rinktis ir galime valdyti savo mintis bei veiksmus. Be to, kovojame ne vieni. Kaip buvo Eliziejaus dienomis, taip ir šiandien: „Mūsų pusėje yra daugiau negu jų pusėje.“ (2 Karalių 6:16) Biblija laiduoja: jei būsime pavaldūs Dievui ir priešinsimės Velniui, šis bėgs nuo mūsų. (Jokūbo 4:7)

Žinome Šėtono kėslus

8, 9. Kokių bėdų Šėtonas užtraukė Jobui, kad sulaužytų jo ištikimybę Dievui, ir kokie dvasiniai pavojai tyko mūsų?

⁸ Mums ne paslaptis Šėtono kėslai, nes Šventasis Raštas praneša, kokios yra pagrindinės jo veiklos priemonės. (2 Korintiečiams 2:11) Teisiajam vyrui Jobui Velnias sukėlė skaudžių ekonominių sunkumų, pražudė artimuosius, pasinaudojo šeimos priešiškumu, užtraukė kūno  kančias, apibėrė niekuo nepagrįstais tariamų draugų priekaištais. Jobas buvo prislėgtas ir manė, kad Dievas jį apleido. (Jobo 10:1, 2) Nors dabar tokias nelaimes nebūtinai sukelia pats Šėtonas, jos prislegia daugelį krikščionių ir Velnias tuo naudojasi.

⁹ Pavojų dvasingumui šiais pabaigos laikais labai padaugėjo. Gyvename pasaulyje, kuriame materialiniai siekiai užgožia dvasinius. Žiniasklaidoje nuolat propaguojamas nesantuokinis seksas ir sakoma, kad tai neatneša sielvarto, bet teikia laimę. Dauguma tampa „labiau linkę į malonumus negu į Dievą“. (2 Timotiejui 3:1-5) Tokia mąstysena gali suardyti mūsų dvasinę pusiausvyrą, jeigu nustosime ‘narsiai kovoti už tikėjimą’. (Judo 3)

10—12. a) Kokį perspėjimą Jėzus davė palyginime apie sėjėją? b) Paaiškink, kaip dvasinės vertybės gali būti nustelbtos.

¹⁰ Viena iš veiksmingiausių Šėtono gudrybių — užimti mus pasaulio bei materialistiniais siekiais. Palyginime apie sėjėją Jėzus perspėjo, jog kai kada „šio pasaulio rūpesčiai ir turto apgaulė nustelbia [Karalystės] žodį“. (Mato 13:18, 22) Graikiškas žodis, išverstas „nustelbti“, reiškia „užsmaugti“.

¹¹ Atogrąžų miškuose veša toks smaugikas — auksuotasis fikusas. Jis lėtai auga besivyniodamas aplink kokio nors medžio kamieną. Palaipsniui tokia liana apraizgo medį šaknimis ir jos vis tvirtėja. Paskui išsikerojusiu šaknynu fikusas sugeria didumą maisto medžiagų iš dirvožemio aplink medį, o savo laja uždengia jam šviesą. Galiausiai medis miršta.

¹² Panašiai ir šio pasaulio rūpesčiai, turtų bei patogaus gyvenimo siekis pareikalauja vis daugiau laiko ir jėgų. Jeigu visa tai atitraukia dėmesį, lengvai apleidžiame asmenines Biblijos studijas, įprantame nebelankyti krikščionių sueigų ir taip netenkame dvasinio maitinimo. Dvasinę veiklą pakeičia materialinių vertybių vaikymasis ir galop tampame lengvu Šėtono grobiu.

Turime atsilaikyti

13, 14. Kaip turime laikytis Šėtono puolami?

¹³ Paulius ragino bendratikius „išsilaikyti prieš velnio klastas“. (Efeziečiams 6:11) Žinoma, nepajėgsime nugalėti Velnio bei jo demonų. Šią užduotį Dievas paskyrė Jėzui Kristui. (Apreiškimo 20:1, 2) O kol Šėtonas tebėra, turime atsilaikyti, kad jis savo antpuoliais mūsų neįveiktų.

¹⁴ Apaštalas Petras irgi pabrėžė, jog būtina priešintis Šėtonui. „Būkite blaivūs, budėkite! — rašė Petras. — Jūsų priešas  velnias kaip riaumojantis liūtas slankioja aplinkui, tykodamas ką praryti. Pasipriešinkite jam tvirtu tikėjimu, žinodami, kad tokius pat kentėjimus tenka iškęsti jūsų broliams visame pasaulyje.“ (1 Petro 5:8, 9) Kai Velnias puola kaip riaumojantis liūtas, neapsieisime be dvasinės tikėjimo brolių bei seserų paramos.

15, 16. Pateik iš Šventojo Rašto pavyzdį, rodantį, kaip bendratikių parama gali padėti tvirtai laikytis.

¹⁵ Kai Afrikos savanoje kur nors arti suriaumoja liūtas, antilopės sprunka kiek kojos neša kuo toliau nuo pavojingos vietos. O štai drambliai susitelkia krūvon. Vienoje knygoje rašoma: „Drambliai paprastai ginasi susibūrę į glaudų ratą — suaugusieji priešaky, jaunikliai viduryje“ (Elephants—Gentle Giants of Africa and Asia). Matydami tokią galią bei tarpusavio paramą liūtai retai puola net drambliukus.

¹⁶ Kai gresia Šėtono bei jo demonų puolimas, mes irgi turime susitelkti draugėn, petys į petį su tvirto tikėjimo broliais ir sesėmis. Apie kai kuriuos bendratikius Romoje įkalintas Paulius sakė: „Jie tapo man pastiprinimu.“ (Kolosiečiams 4:10, 11; NW) Graikiškas žodis, išverstas „pastiprinimas“, Krikščionių graikiškuosiuose raštuose pavartotas vienintelį kartą. Vaino aiškinamajame Biblijos žodyne rašoma, kad „šio žodžio veiksmažodinis daiktavardis nurodo vaistus, kurie slopina dirginimą“ (Expository Dictionary of New Testament Words). Brandžių Jehovos garbintojų parama, kaip raminamasis tepalas, gali numalšinti emocinį bei fizinį skausmą.

17. Kas padės būti ištikimiems Dievui?

¹⁷ Šiandien bendratikių padrąsinimas gali sustiprinti mūsų ryžtą ištikimai tarnauti Dievui. Ypač krikščionių vyresnieji pasiruošę suteikti dvasinę paramą. (Jokūbo 5:13-15) Būti ištikimiems padeda reguliarus Biblijos studijavimas bei dalyvavimas krikščionių sueigose, asamblėjose, kongresuose. Turėdami artimą ryšį su Dievu išsaugosime ištikimybę jam. Išties ar valgome, ar geriame, ar šiaip ką darome — visa tebūnie Dievo garbei. (1 Korintiečiams 10:31) Suprantama, maldingas pasitikėjimas Jehova itin svarbus, kad ir toliau gyventume kaip jam patinka. (Psalmyno 37:5)

18. Kodėl nenusimename, net jei slegiančiomis aplinkybėmis išsenka jėgos?

¹⁸ Kartais Šėtonas užpuola, kai nebesijaučiame dvasiškai stiprūs. Liūtas griebia nusilpusį gyvūną. Šeimos problemos, liga, ekonominiai sunkumai gali išsekinti dvasines jėgas. Bet nepailskime daryti,  kas patinka Dievui, nes Paulius pasakė: „Būdamas silpnas, esu galingas.“ (2 Korintiečiams 12:10; Galatams 6:9; 2 Tesalonikiečiams 3:13) Ką jis turėjo omenyje? Ogi tai, jog mus silpnus Dievas stiprina savo galia, jeigu į jį kreipiamės. Dovydo pergalė prieš Galijotą rodo, kad Jehova gali sustiprinti ir sustiprina savo tarnus. Mūsų laikų Jehovos liudytojai per sunkiausius išmėginimus jaučia stiprinančią Dievo galią. (Danieliaus 10:19)

19. Pateik pavyzdį, rodantį, kaip Jehova gali sustiprinti savo tarnus.

¹⁹ Apie Dievo paramą viena sutuoktinių pora rašė: „Per savo tarnavimo Jehovai laiką patyrėme gausybę palaimų ir susipažinome su daugeliu puikių žmonių. Taip pat mus Jehova mokė sėkmingai ištverti sunkumus bei stiprino. Kaip ir Jobas, ne visada suprasdavome, kodėl atsitikdavo viena ar kita, bet žinojome, kad Jehova visuomet pasirengęs mums padėti.“

20. Kokios Rašto eilutės rodo, kad Jehova visuomet palaiko savo tarnus?

²⁰ Jehovos ranka ne per trumpa paremti ir sustiprinti savo ištikimus tarnus. (Izaijo 59:1) Psalmininkas Dovydas giedojo: „Viešpats prilaiko kiekvieną, kas klumpa, ir pakelia visus gyvenimo palaužtus.“ (Psalmyno 145:14) Tikrai, dangiškasis Tėvas „kasdien... neša mūsų naštas“ ir duoda, ko išties reikia. (Psalmyno 68:20 [68:19, Brb])

Mums reikia ‘apsiginkluoti visais Dievo ginklais’

21. Kaip Paulius pabrėžė, jog mums būtina dvasinė ginkluotė?

²¹ Aptarėme keletą Šėtono puolimo metodų ir pamatėme, jog reikia tvirtai laikytis jo atakuojamiems. Toliau kalbėsime, ko dar labai svarbu nepamiršti, kad sėkmingai gintume savo tikėjimą. Laiške efeziečiams apaštalas Paulius dukart pamini būtiną dalyką, padedantį atsilaikyti prieš Šėtono klastas ir nepasiduoti grumtynėse su piktosiomis dvasiomis. Paulius rašė: „Apsiginkluokite visais Dievo ginklais, kad galėtumėte išsilaikyti prieš velnio klastas... Imkitės visų Dievo ginklų, kad galėtumėte piktąją dieną pasipriešinti ir visa nugalėję, išsilaikyti.“ (Efeziečiams 6:11, 13)

22, 23. a) Kas sudaro dvasinę ginkluotę? b) Apie ką kalbėsime kitame straipsnyje?

²² Taip, turime apsiginkluoti „visais Dievo ginklais“. Kai Paulius rašė efeziečiams,  jį saugantis romėnų kareivis kartais galbūt nešiodavo visą ginkluotę. Tačiau būtent Dievas įkvėpė apaštalą paanalizuoti dvasinę ginkluotę, itin reikalingą kiekvienam Jehovos tarnui.

²³ Ši Dievo duota ginkluotė — savybės, kuriomis krikščionis turi pasižymėti, taip pat kiti dvasiniai dalykai, gaunami iš Jehovos. Kitame straipsnyje aptarsime kiekvieną dvasinio arsenalo ginklą. Tai padės įvertinti, kiek esame pasirengę dvasinei kovai. Sykiu pamatysime, kaip puikus Jėzaus Kristaus pavyzdys mums padeda sėkmingai priešintis Šėtonui Velniui.

Kaip atsakytum?

• Kokioje kovoje grumiasi krikščionys?

• Apibūdink keletą Šėtono puolimo metodų.

• Kaip mus gali sustiprinti bendratikių parama?

• Iš kur mums semtis jėgų ir kodėl?

[Studijų klausimai]

[Iliustracijos 11 puslapyje]

Krikščionys ‘grumiasi su dvasinėmis blogio jėgomis’

[Iliustracija 12 puslapyje]

Šio pasaulio rūpesčiai gali nustelbti Karalystės žodį

[Iliustracija 13 puslapyje]

Bendratikis gali būti pastiprinimas

[Iliustracija 14 puslapyje]

Ar meldi Dievą stiprybės?