Skaitytojų klausimai

Ar Stepono žodžiai Apaštalų darbų 7:59 rodo, kad melstis reikia Jėzui?

Apaštalų darbų 7:59 sakoma: „Jie mušė akmenimis Steponą, o jis šaukė: ‘Viešpatie Jėzau, priimk mano dvasią!’“ Kai kam dėl to iškilo klausimų, nes Biblijoje rašoma, jog mūsų maldų klausytojas — Jehova. (Psalmyno 65:3 [65:2, Brb]) Ar Steponas tikrai meldėsi Jėzui? Ar Jėzus yra tas pats Jehova?

King James Version vertime sakoma, kad Steponas „šaukėsi Dievo“. Galbūt dėl to daugelis daro panašią išvadą kaip Biblijos aiškintojas Metju Henris: „Steponas čia meldžiasi Kristui, jam turime melstis ir mes.“ Tačiau toks požiūris klaidingas. Kodėl?

Knygoje Barnes’ Notes on the New Testament atvirai pripažįstama: „Žodžio Dievas originalo tekste nėra, todėl neturi būti ir vertimuose. Jo nerandama jokiame senoviniame [rankraštyje] ar vertime.“ Kaip tad toje eilutėje atsirado žodis „Dievas“? Biblistas Abielis Abotas Livermoras vadina tai „sektantiško vertėjų nukrypimo pavyzdžiu“. Dauguma dabartinių vertėjų tos klaidinančios nuorodos į Dievą nededa.

Vis dėlto kai kuriuose vertimuose, pavyzdžiui, A. Vėliaus, sakoma, jog Steponas „meldėsi“ Jėzui. Ir „Naujojo pasaulio vertimo“ išnašoje skaitome, kad žodis „šauktis“ gali reikšti „maldauti, melstis“. Ar galima dėl to Jėzų laikyti Visagaliu Dievu? Ne. Žodyne Vine’s Expository Dictionary of Old and New Testament Words aiškinama, jog šiuo atveju teksto originale graikiškas žodis epikaléo reiškia „šauktis, maldauti; ... kreiptis į valdžios asmenį“. Paulius vartojo šitą žodį pareikšdamas: „Šaukiuosi ciesoriaus!“ (Apaštalų darbų 25:11) Todėl Č. Kavaliausko vertime tinkamai verčiama, kad Steponas „šaukė“ Jėzui.

Kas paskatino Steponą šauktis Jėzaus? Kaip rašoma Apaštalų darbų 7:55, 56, „kupinas Šventosios Dvasios, [Steponas] žvelgė į dangų ir išvydo Dievo šlovę ir Jėzų, stovintį Dievo dešinėje“. Šiaip kokį nors prašymą Steponas būtų siuntęs Jehovai Jėzaus vardu. Bet regėdamas prikeltąjį Jėzų, jis veikiausiai pamanė galįs kreiptis tiesiogiai į jį: „Viešpatie Jėzau, priimk mano dvasią!“ Steponas žinojo, kad Jėzui suteikta galia prikelti mirusiuosius. (Jono 5:27-29) Dėl to prašė Jėzaus išsaugoti jo dvasią, arba gyvybės jėgą, kad atėjus laikui prikeltų jį nemirtingam gyvenimui danguje.

Ar šie trumpi Stepono žodžiai yra pavyzdys, jog dera melstis Jėzui? Visiškai ne. Viena, Steponas aiškiai skiria Jėzų nuo Jehovos, nes regėjime matė Jėzų „stovintį Dievo dešinėje“. Be to, aplinkybės buvo ypatingos. Vienintelis kitas atvejis, kai buvo panašiai kreiptasi į Jėzų, aprašytas apaštalo Jono, kur vizijoje pats apaštalas į Jėzų irgi kreipiasi tiesiogiai. (Apreiškimo 22:16, 20)

Nors šiandien krikščionys visas maldas, kaip ir dera, skiria Jehovai Dievui, jie neabejoja, kad Jėzus yra „prisikėlimas ir gyvenimas“. (Jono 11:25) Kai esame mėginami, mus, kaip ir Steponą, gali palaikyti tikėjimas Jėzaus galia prikelti savo sekėjus iš mirusiųjų.