Skaitytojų klausimai
Skaitytojų klausimai
Ar skaitant 2 Samuelio 12:31 ir 1 Metraščių 20:3 eilutes reikėtų suprasti, kad Dovydas, vyras pagal Dievo širdį, žiauriai elgėsi su belaisviais?
Ne. Dovydas tik pristatė juos prie privalomų darbų. Dovydo veiksmai klaidingai suprantami dėl netikslaus šių eilučių perteikimo kai kuriuose Biblijos vertimuose.
Neteisingai išverstos eilutės apie amonitams skirtą bausmę Dovydą vaizduoja barbaru. Pavyzdžiui, 2 Samuelio 12:31 (Skv) skaitome: „Atsivedęs gi jo gyventojus, pjovė juos pjūklu, vedžiojo ant jų geležimi apkaustytus vežimus, pjaustė peiliais, metė į plytines; taip jis padarė visiems Amono sūnų miestams.“ 1 Metraščių 20:3 J. Skvireckas verčia panašiai.
Tačiau, kaip pažymėjo biblistas S. R. Draiveris, „iš to, ką žinome apie Dovydo savybes, [žiaurumas] jam visiškai nebūdingas“. Todėl Biblijos The Anchor Bible komentaruose sakoma: „Dovydas, kaip tikriausiai ir kiti laimėję kovą karaliai, sutelkia belaisvių darbo būrius nukariautoms žemėms įdirbti.“ Panašiai tvirtina Adamas Klarkas: „Reikšmė ta, kad Jis padarė žmones vergais — pristatė sėti, daryti akėčias, kasti rūdą, ... kirsti mišką, gaminti plytas. Čia nėra nė minties apie žmonių kapojimą į gabalus, raižymą, pjaustymą ir kad Dovydas tai būtų daręs su amonitais.“
Tokia tikslesnė samprata akivaizdi iš įvairių šiuolaikinių vertimų. Taigi Dovydo negalima kaltinti žiauriu elgesiu. * Štai kaip minėtos eilutės skamba A. Rubšio vertime: „[Jis] išvedė iš miesto gyventojus ir pristatė juos dirbti pjūklais, geležiniais kapliais ir geležiniais kirviais arba pasiuntė plytų gaminti. Taip jis padarė visiems amonitų miestams.“ (2 Samuelio 12:31) „Išvaręs gyventojus, jis pristatė juos dirbti su pjūklais, geležiniais kapliais ir kirviais. Taip Dovydas pasielgė su visais amonitų miestais.“ (1 Metraščių 20:3)
Dovydas nugalėtų amonitų nežudė ir nekankino. Jam buvo svetimas žiaurumas, būdingas tų laikų kariautojams.
[Išnaša]
^ pstr. 6 Pakeitus vieną hebrajiško teksto raidę, mintis „pristatė juos dirbti su pjūklais“ gali pasikeisti į „supjaustė juos į gabalus“. Be to, žodis, J. Skvirecko išverstas „plytinė“, gali reikšti ir „plytos [liejimo] formą“. Į tokią formą žmogaus neįmesi.