Tegul Dievo žodis nušviečia tavo taką

‘Tavo žodis — šviesa mano takui.’ (PSALMYNO 119:105)

1, 2. Ko reikia, kad Jehovos žodis apšviestų mūsų taką?

JEHOVOS žodis nušvies mūsų taką, jei patys dėsime pastangas. Norėdami džiaugtis dvasine šviesa, turime stropiai studijuoti rašytinį Dievo Žodį ir taikyti jo patarimus. Tik tada galėsime pasakyti taip, kaip psalmininkas: „Tavo žodis — žibintas mano žingsniams ir šviesa mano takui.“ (Psalmyno 119:105)

² Dabar aptarsime Psalmyno 119:89-176. Šios eilutės, sudarančios 11 posmų, labai daug ko pamoko! Jos gali padėti mums likti kelyje į amžinąjį gyvenimą. (Mato 7:13, 14)

Dievo žodis — džiaugsmo šaltinis

3. Kaip Psalmyno 119:89, 90 rodo, kad Dievo žodis patikimas?

³ Jei Dievo žodžiu džiaugiamės, mūsų dvasingumas nesusilpnės. (Psalmyno 119: 89-96) Psalmininkas giedojo: „Tavo žodis, Viešpatie, tveria amžinai, tvirtai stovi danguje... Tu padėjai į vietą žemę, ir ji tebestovi.“ (Psalmyno 119:89, 90) Saulė, Mėnuo, žvaigždės Dievo žodžiu — paklusdami „dangaus skliauto dėsniams“ — be nukrypimų skrieja savo orbitomis, ir žemė patikimai įtvirtinta amžiams. (Jobo 38:31-33; Psalmyno 104:5) Galime pasitikėti kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš Jehovos burnos: jis atliks tai, kam buvo siųstas. (Izaijo 55:8-11)

4. Kaip gėrėjimasis Dievo žodžiu padeda Jo tarnams iškęsti vargus?

⁴ Neturėdamas ‘džiaugsmo iš Dievo Įstatymo’, psalmininkas būtų ‘pražuvęs varge’. (Psalmyno 119:92) Jį vargino ne svetimtaučiai, o Įstatymo nepaisantys izraelitai. (Kunigų 19:17) Bet tai psalmininko nepalaužė, nes Dievo įstatais jis gėrėjosi. Korinte apaštalas Paulius patyrė „pavojų nuo netikrų brolių“, galbūt ir nuo „antapaštalių“, mėginančių jį apkaltinti. (2 Korintiečiams 11:5, 12-14, 26) Tačiau apaštalas liko dvasiškai tvirtas, nes mėgo Dievo žodį. Kadangi džiaugiamės rašytiniu Jehovos Žodžiu ir taikome jo patarimus, mylime bendratikius. (1 Jono 3:15) Nors pasaulis mūsų nekenčia, Dievo įsakų nepamirštame. Vykdydami Dievo valią vieningai su visa brolija laukiame, kada galėsime džiugiai tarnauti Jehovai per amžius. (Psalmyno 119:93)

5. Kaip karalius Asa ieškojo Jehovos?

⁵ Parodydami savo atsidavimą Jehovai, galime melstis: „Tavo esu, tad gelbėk mane, nes aš neatsidžiaugiu tavo įsakais.“ (Psalmyno 119:94) Karalius Asa ieškojo Dievo ir išnaikino Jude atskalūnybę. Per didelį sambūrį 15-ais Asos valdymo metais (963 m. p. m. e.) Judo gyventojai „suėjo į sandorą ieškoti Viešpaties“. Dievas „leidosi surandamas“ ir „suteikė jiems visišką taiką“. (2 Metraščių 15:10-15) Šis pavyzdys turėtų paskatinti vėl ieškoti Dievo tuos, kurie atitolo nuo krikščionių bendruomenės. Jehova laimins ir saugos juos, jeigu atnaujins ryšį su jo tauta.

6. Kas apsaugos nuo dvasinės žalos?

⁶ Jehovos žodis suteikia išminties, galinčios apsaugoti nuo dvasinės žalos. (Psalmyno 119:97-104) Dievo įsakymai padaro mus išmintingesnius už priešus. Klausydami jo priminimų įgyjame įžvalgos, o ‘laikydamiesi jo įsakų — daugiau supratimo už seniūnus’. (Psalmyno 119:98-100) Jeigu Jehovos žodžiai ‘mūsų gomuriui saldesni už medų burnai’, vengsime ir nekęsime „jokio sukto kelio“. (Psalmyno 119:103, 104) Tai apsaugos nuo dvasinės žalos, nes šiomis paskutinėmis dienomis sutinkame išdidžių, piktų, bedieviškų žmonių. (2 Timotiejui 3:1-5)

 Žibintas mūsų žingsniams

7, 8. Remiantis Psalmyno 119:105, ką turime daryti?

⁷ Dievo žodis yra neišsenkamas dvasinės šviesos šaltinis. (Psalmyno 119:105-112) Tiek pateptieji krikščionys, tiek jų palydovai, „kitos avys“, skelbia: „Tavo žodis — žibintas mano žingsniams ir šviesa mano takui.“ (Jono 10:16; Psalmyno 119:105) Dievo žodis tarsi žibintas apšviečia kelią, kad nesukluptume ir dvasiškai nežlugtume. (Patarlių 6:23) Tačiau kiekvienas iš mūsų turi pats rūpintis, kad Jehovos žodis šviestų jo takui.

⁸ Privalome tvirtai stovėti, kaip ir 119 psalmės kūrėjas. Jis buvo pasiryžęs nenukrypti nuo Dievo paliepimų. „Laikysiuosi savo iškilmingos priesaikos paklusti tavo [Jehovos] teisiems sprendimams“, — pasakė jis. (Psalmyno 119:106) Todėl niekuomet nenuvertinkime reguliarių asmeninių Biblijos studijų ir krikščionių sueigų lankymo.

9, 10. Iš kur žinome, kad pasiaukoję Jehovos tarnai gali ‘nukrypti nuo jo įsakų’, tačiau kaip to išvengti?

⁹ Psalmininkas ‘nuo Dievo įsakų nenukrypo’. Vis dėlto pasiaukojusiam Dievo tarnui taip atsitikti gali. (Psalmyno 119:110) Štai karalius Saliamonas buvo Jehovai paskirtos tautos narys ir pradžioje vadovavosi Jo duota išmintimi. Tačiau „net jį svetimtautės moterys įtraukė į nuodėmę“ — paskatino garbinti netikrus dievus. (Nehemijo 13:26, Brb; 1 Karalių 11:1-6)

¹⁰ „Paukštgaudys“ — Šėtonas spendžia daug spąstų. (Psalmyno 91:3, Jr) Pavyzdžiui, buvęs bendratikis gali vilioti mus iš dvasinės šviesos į atskalūnybės tamsą. Tarp Tiatyrų krikščionių buvo „moteriškė Jezabelė“ — galbūt grupė moterų, suvedžiojančių kitus lenktis stabams ir ištvirkauti. Jėzus nepakentė tokių blogybių, neturime pakęsti ir mes. (Apreiškimo 2:18-22; Judo 3, 4) Todėl melskime Jehovą pagalbos nenukrypti nuo jo įsakų, bet laikytis Dievo žodžio šviesos. (Psalmyno 119:111, 112)

Dievo žodis stiprina

11. Kuo, remiantis Psalmyno 119:119, Dievas laiko nedorėlius?

¹¹ Jei visuomet vadovaujamės Dievo nurodymais, jis palaikys mus. (Psalmyno 119:113-120) „Suktos širdies žmonėms“ nepritariame, kaip ir Jėzus šiandien nepateisina drungnų tariamųjų krikščionių. (Psalmyno 119:113; Apreiškimo 3:16) Kadangi visa širdimi tarnaujame Jehovai, jis yra ‘mūsų užuovėja’ ir mums padės. Jis ‘atmes visus, kurie nuklysta nuo jo įstatų’, griebdamiesi suktybių ir melo. (Psalmyno 119:114, 117, 118; Patarlių 3:32) Dievas tokius laiko „atliekomis“, arba priemaišomis, kurias reikia pašalinti iš tokių vertingų metalų kaip sidabras ir auksas. (Psalmyno 119:119; Patarlių 17:3) Todėl visada branginkime Dievo priminimus, nes  nenorime būti tarp nedorėlių, tarsi šlakas atskirtų sunaikinti!

12. Kodėl svarbu bijoti Jehovos?

¹² „Iš tavo [Jehova] baimės šiurpas apima mano kūną“, — sako psalmininkas. (Psalmyno 119:120) Jeigu norime, kad Dievas palaikytų, turime pagarbiai jo bijoti — vengti visko, kas jam nepatinka. Tokia nuolanki baimė skatino Jobą gyventi dorai. (Jobo 1:1; 23:15) Ši baimė gali padėti mums ištvermingai eiti Dievo nurodytu keliu, kad ir kas ištiktų. O kad ištvertume, turime karštai su tikėjimu melstis. (Jokūbo 5:15)

Melskis su tikėjimu

13—15. a) Kodėl galime tikėtis, kad mūsų maldos bus išklausytos? b) Kokia yra išeitis, jei nežinome, ko prašyti? c) Paaiškink, kaip Psalmyno 119:121-128 žodžiai dera su mūsų „neišsakomais atodūsiais“.

¹³ Galime melstis neabejodami, kad Dievas padės. (Psalmyno 119:121-128) Kaip ir psalmininkas, tikime, jog mūsų maldos bus išklausytos. Kodėl? Nes mylime Dievo įsakymus „labiau už auksą, net už gryną auksą“. Be to, ‘visus Dievo potvarkius laikome teisingais’. (Psalmyno 119:127, 128; Brb)

¹⁴ Jehova girdi mūsų prašymus, nes meldžiamės tikėdami ir nepažeidžiame jo potvarkių. (Psalmyno 65:3 [65:2, Brb]) O jeigu prislegia tokie sunkumai, kad net nežinome, ko prašyti? Tada „pati Dvasia užtaria mus neišsakomais atodūsiais“. (Romiečiams 8:26, 27) Tokiais atvejais Dievas priima maldas iš savo Žodžio, tarsi čia būtų melstasi už mus.

¹⁵ Daug maldų bei minčių Raštuose dera su mūsų „neišsakomais atodūsiais“. Pavyzdžiui, Psalmyno 119:121-128. Galbūt mūsų aplinkybės panašios į psalmininko. Jeigu grasina engėjai, galime, kaip ir jis, šauktis Dievo pagalbos (121—123 eilutės).  O jei, sakykime, reikia priimti svarbų sprendimą. Tada galime melsti, kad Jehovos dvasia padėtų prisiminti ir pritaikyti jo nurodymus (124, 125 eilutės). Nors ‘nekenčiame jokio sukto kelio’, turime prašyti Dievą paramos neįpulti į pagundą ir neperžengti Dievo įstatymo (126—128 eilutės). Jei kasdien skaitome Bibliją, tokie prasmingi žodžiai galbūt ateis į galvą šaukiantis Jehovos.

Jehovos priminimų nauda

16, 17. a) Kodėl reikia Dievo priminimų ir kaip turime juos vertinti? b) Kuo kiti gali mus laikyti, tačiau kas iš tikrųjų svarbu?

¹⁶ Kad Dievas mus išgirstų ir palankiai atsilieptų, turime laikytis Dievo priminimų. (Psalmyno 119:129-136; NW) Esame užmaršūs, todėl Jehovos nuostabūs priminimai leidžia nepamiršti jo nurodymų bei įsakymų. Aišku, džiaugiamės ir kiekvienu nauju dvasinės šviesos blyksniu — Dievo žodžių paaiškinimu. (Psalmyno 119:129, 130) Dėkojame Jehovai, kad pritardamas ‘šviečia mums savo veidu’, nors ‘mūsų akys lieja ašarų upelius’, kai kiti nepaklūsta jo įstatymui. (Psalmyno 119:135, 136; Skaičių 6:25)

¹⁷ Dievas tikrai palaimins, jeigu laikomės jo teisingų priminimų. (Psalmyno 119:137-144; NW) Jehova pagrįstai atkreipia į juos mūsų dėmesį — tikisi, kad jo reikalavimus vykdysime. (Psalmyno 119:138, NW) Bet jeigu psalmininkas pakluso Dievo nurodymams, kodėl pasakė: „Esu menkutis ir niekinamas“? (Psalmyno 119:141) Matyt, jis turėjo omenyje savo priešus. Jeigu tvirtai giname teisingumą, kiti gali imti mūsų neapkęsti. Tačiau laikydamiesi Jehovos priminimų, pelnome jo palankumą, o tai mums svarbiausia.

Saugumas ir taika

18, 19. Kuo naudinga laikytis Dievo priminimų?

¹⁸ Mes suartėjame su Dievu, jeigu laikomės jo priminimų. (Psalmyno 119:145-152; NW) Kreipdami į juos dėmesį, galime išlieti Jehovai savo širdį ir tikėtis būti išgirsti. Galbūt ‘prieš aušrą keliamės’ ir šaukiamės pagalbos. Koks puikus laikas maldai! (Psalmyno 119:145-147) Dievas arti mūsų, nes vengiame palaidumo ir jo žodį, kaip ir Jėzus, laikome tiesa. (Psalmyno 119:150, 151; Jono 17:17) Glaudus ryšys su Jehova stiprina mus šiame audringame pasaulyje ir leis pergyventi Armagedono karą. (Apreiškimo 7:9, 14; 16:13-16)

¹⁹ Didžiai gerbdami Dievo žodį esame saugūs. (Psalmyno 119:153-160) Priešingai nedorėliams, ‘nuo Dievo įsakų nenukrypstame’. Juos branginame, dėl to džiaugiamės Dievo gerumu. (Psalmyno 119:157-159) Jehovos priminimai sužadina mūsų atmintį, kad prisimintume jo reikalavimus reikiamu momentu. Kita vertus, Dievo įsakai yra tam tikros gairės ir mes visiškai pripažįstame Kūrėjo teisę nurodyti mums kryptį. Suvokdami, kad ‘Dievo žodžio esmė — tiesa’ (Jr) ir kad ne žmogus sau kelią lemia, mielai leidžiamės Dievo vadovaujami. (Psalmyno 119:160; Jeremijo 10:23)

20. Kodėl turime „didžią ramybę“?

²⁰ Mylintieji Dievo įstatymą turi didelę ramybę. (Psalmyno 119:161-168) Tokią neprilygstamą ramybę išlaikome net persekiojami. (Filipiečiams 4:6, 7) Jehovos teisminiai sprendimai tokie brangūs, kad dėkojame už juos „kasdien septynis kartus“. (Psalmyno 119:161-164) „Didi ramybė mylintiems tavo Įstatymą; jiems nėra suklupimo akmens“, — giedojo psalmininkas.  (Psalmyno 119:165) Jei kiekvienas mylime Jehovos įstatymą ir jo laikomės, neklupsime dvasiškai dėl to, ką daro kiti, ar dėl ko nors kito.

21. Kokie bibliniai pavyzdžiai rodo, kad neturime susvyruoti dėl bendruomenėje kilusių sunkumų?

²¹ Daug Biblijoje minimų asmenų nesileido, kad kas nors taptų jiems suklupimo akmeniu. Štai bedieviškas Diotrefo elgesys netapo papiktinimu krikščioniui Gajui. Jis ir toliau ‘vaikščiojo tiesoje’. (3 Jono 1-3, 9, 10) Krikščiones Evodiją ir Sintichę apaštalas Paulius ragino „būti vienos minties Viešpatyje“, nes tarp jų buvo kilę nesutarimų. Matyt, jos išsprendė savo problemą ir toliau ištikimai tarnavo Jehovai. (Filipiečiams 4:2, 3) Taigi neturime susvyruoti dėl bendruomenėje atsiradusių sunkumų. Sutelkime dėmesį į Jehovos įsakus žinodami, kad jis ‘mato mūsų kelius’. (Psalmyno 119:168; Patarlių 15:3) Tada visuomet turėsime „didžią ramybę“.

22. a) Kokia garbė mums tenka, jei paklūstame Dievui? b) Kaip turime žiūrėti į tuos, kurie nuklydo nuo krikščionių bendruomenės?

²² Jeigu visuomet paklūstame Jehovai, turėsime galimybę nepaliaujamai jį šlovinti. (Psalmyno 119:169-176) Gyvendami pagal Dievo įstatus ne tik džiaugsimės dvasiniu saugumu. ‘Iš mūsų lūpų veršis šlovės giesmė.’ (Psalmyno 119:169-171, 174) Tai pati didžiausia garbė šiomis paskutinėmis dienomis. Psalmininkas norėjo gyventi ir girti Jehovą, bet dėl tam tikrų priežasčių ‘klajojo lyg paklydusi avis’. (Psalmyno 119:175, 176) Tie, kas nuklydo nuo krikščionių bendruomenės, dar tikriausiai tebemyli Dievą ir nori jį garbinti. Tad visomis išgalėmis padėkime jiems vėl rasti dvasinį saugumą ir džiaugsmingai šlovinti Jehovą drauge su jo tauta. (Hebrajams 13:15; 1 Petro 5:6, 7)

Šviesa mūsų takui

23, 24. Kuo tau buvo naudinga pasigilinti į 119 psalmę?

²³ 119 psalmė mus daug ko pamoko. Ji skatina pasitikėti Dievu, nes kas „gyvena pagal Viešpaties Įstatymą“, tie laimingi. (Psalmyno 119:1) Psalmininkas primena, kad ‘Dievo žodžio esmė — tiesa’. (Psalmyno 119:160, Jr) Tai žadina dar didesnį dėkingumą už visą rašytinį Dievo Žodį. Apmąstydami šią psalmę suvoksime, kaip svarbu stropiai studijuoti Šventąjį Raštą. Psalmininkas daug sykių meldė Dievą: „Išmokyk mane savo įstatų.“ (Psalmyno 119:12, 68, 135) Jis prašė: „Mokyk mane sveikos nuovokos ir pažinimo, nes pasitikiu tavo įsakymais.“ (Psalmyno 119:66) To paties melsti galime ir mes.

²⁴ Dievo mokymas leidžia turėti artimus santykius su Jehova. Psalmininkas ne kartą vadina save Dievo tarnu. Jis nuoširdžiai sako Jehovai: „Tavo esu.“ (Psalmyno 119:17, 65, 94, 122, 125; Romiečiams 14:8) Kokia garbė būti Jehovos liudytoju, tarnauti Jehovai ir jį šlovinti! (Psalmyno 119:7) Ar tarnauji Dievui džiugiai kaip Karalystės skelbėjas? Jeigu taip, būk tikras: Jehova visuomet rems ir laimins tavo tarnystę, jei pasitikėsi ir vadovausiesi jo žodžiu.

Kaip atsakytum?

• Kodėl turime džiaugtis Dievo žodžiu?

• Kaip mus palaiko Dievo žodis?

• Kuo mums naudingi Dievo priminimai?

• Kodėl Jehovos tarnai saugūs ir džiaugiasi ramybe?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 16 puslapyje]

Dievo žodis — dvasinės šviesos šaltinis

[Iliustracija 17 puslapyje]

Jei branginame Jehovos priminimus, jis niekada nelaikys mūsų „atliekomis“

[Iliustracijos 18 puslapyje]

Jei kasdien skaitome Bibliją, melsdamiesi prisiminsime reikiamus jos žodžius