Mokymai, kurie išties patinka Dievui

DIEVAS pats turi atskleisti savo mintis žmonėms, kad žinotume, kokie mokymai teisingi ir jam patinka. Jie turi būti prieinami visiems, antraip neišmanytume, kokioms doktrinoms, garbinimui bei elgesiui Dievas pritaria. Ar jis suteikė tokią informaciją? Jeigu suteikė, tai kaip?

Neįmanoma, kad žmogus ištisus tūkstantmečius perduotų žinias nuo Aukščiausiojo — juk tegyvename keletą dešimtmečių. Bet, pavyzdžiui, rašytinis dokumentas tokią funkciją galėtų atlikti. Vadinasi, logiška manyti, kad Dievo apreiškimas turi būti užrašytas knygoje. Biblija — viena iš senovės knygų, tvirtinančių, kad yra įkvėpta Aukščiausiojo. „Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui“, — sako vienas jos rašytojų (2 Timotiejui 3:16). Atidžiau patyrinėkime ir pažiūrėkime, ar ją tinka vadinti teisingų mokymų šaltiniu.

Kokio senumo ši knyga?

Biblija, lyginant su kitomis svarbiausiomis religinėmis knygomis, yra viena iš seniausių. Pradiniai skyriai parašyti maždaug prieš 3500 metų, o paskutinis — 98 m. e. m. * Nors ją rašė apie 40 vyrų per 1600 metų, knygai būdinga vidinė darna. Taip yra todėl, kad tikrasis Biblijos Autorius — Dievas.

Ši knyga — vienintelė taip plačiai paplitusi ir išversta į daugiausia kalbų. Kasmet skaitytojus pasiekia apie 60 milijonų egzempliorių visos Biblijos arba atskirų dalių. Visas Šventasis Raštas arba jo dalys išversta į daugiau nei 2300 kalbų bei tarmių.  Devyniasdešimt procentų pasaulio gyventojų gali skaityti visą Bibliją arba jos dalis gimtąja kalba. Tad knyga įveikė tautinius, rasinius bei etninius barjerus.

Kas ją sudaro?

Jeigu turite Bibliją, pirmiausia atsiverskite turinį. Dažniausiai jis būna pradžioje ir ten nurodomas kiekvienos knygos pavadinimas bei puslapis. Taigi Biblija yra atskirų knygų, turinčių savo pavadinimus, rinkinys. Pati pirma vadinasi Pradžios, o paskutinė — Apreiškimo, arba Apokalipsės, knyga. Jos visos sugrupuotos į dvi dalis. Pirmąją sudaro 39 knygos, vadinamos Hebrajiškaisiais raštais, nes daugiausia buvo parašytos hebrajų kalba. Antrojoje dalyje yra 27 knygos, parašytos graikų kalba ir vadinamos Graikiškaisiais raštais. Kai kurie šias dvi dalis vadina Senuoju Testamentu ir Naujuoju Testamentu.

Biblijos knygų skyriai ir eilutės sužymėtos skaičiais, kad lengviau būtų surasti reikiamą vietą. Kai šiame žurnale mintys grindžiamos Šventuoju Raštu, pateikiama nuoroda: knygos pavadinimas ir skaičiai, iš kurių pirmasis žymi skyrių, o antrasis eilutę. Pavyzdžiui, nuoroda „2 Timotiejui 3:16“ reiškia Antro laiško Timotiejui trečio skyriaus 16 eilutę. Ar galite ją surasti Biblijoje?

Turbūt sutiksite, kad geriausia skaityti Bibliją reguliariai norint sužinoti, kas joje rašoma. Kai kuriems parankiau pradėti nuo Graikiškųjų raštų, nuo pačios pirmosios jų knygos — Evangelijos pagal Matą. Skaitydamas tris penkis skyrius kasdien, visą Bibliją įveiksite per metus. Tačiau kaip įsitikinti, kad ji tikrai įkvėpta Dievo?

Ar Biblija galima pasitikėti?

Ar visiems žmonėms skirtoje ir Dievo įkvėptoje knygoje neturėtų būti nesenstančių patarimų, kaip gyventi? Biblija rodo, kad jos Autorius žino žmogaus prigimtį, tad ji tinka visoms kartoms: kadaise užrašyti principai nepaseno iki šiol. Tai nesunku įžvelgti skaitant vieną garsią Jėzaus Kristaus, krikščionybės Pradininko, kalbą, užrašytą Evangelijoje pagal Matą, nuo 5 iki 7 skyriaus. Joje, vadinamoje Kalno pamokslu, pasakyta, ne tik kaip rasti tikrąją laimę, bet ir kaip išspręsti ginčus, kaip melstis, kaip žiūrėti į materialines vertybes, ir daugelis kitų dalykų. Šioje kalboje, kaip ir visoje Biblijoje, aiškiai nurodyta, ką turime daryti ir ko vengti, kad įtiktume Dievui ir kad mūsų gyvenimas pagerėtų.

Šventuoju Raštu galime pasitikėti dar todėl, jog mokslo faktai, apie kuriuos užsimenama šioje senovinėje knygoje, yra tikslūs. Pavyzdžiui, tuo laiku, kai žmonės manė, jog žemė plokščia, Biblijoje buvo parašyta apie „žemės skritulį [arba rutulį]“ * (Izaijo 40:22, Jr). O daugiau nei prieš 3000 metų iki tol, kol Izaokas Niutonas paaiškino, kad planetos dėl visuotinės traukos kybo tuščioje erdvėje, Šventajame Rašte poetiškai pasakyta, jog ‘žemė pakabinta ant nieko’ (Jobo 26:7). Atkreipkite dėmesį ir į poetišką vandens apytakos  rato apibūdinimą, užrašytą maždaug prieš 3000 metų: „Visos upės nuolat teka į jūrą, tačiau jūra niekada nebūna pilna. Į vietą, iš kurios išteka, upės vėl suteka“ (Mokytojo 1:7). Tikrai, visatos Kūrėjas yra ir Biblijos Autorius.

Kad ši knyga įkvėpta Dievo, liudija istorinis jos tikslumas. Joje minimi įvykiai nėra mitai, nes kalbama apie konkrečias datas, žmones bei vietoves. Štai Luko 3:1 paminėti tokie faktai: „Penkioliktais ciesoriaus Tiberijaus viešpatavimo metais, Poncijui Pilotui valdant Judėją, Erodui esant Galilėjos tetrarchu.“

Senovės istorikai beveik visada kalbėdavo apie valdovų pergales bei gerąsias savybes, o Biblijos rašytojai buvo labai sąžiningi ir atvirai pasakojo net apie savo klaidas. Pavyzdžiui, Izraelio karalius Dovydas prisipažino: „Tai darydamas [...] sunkiai nusidėjau. [...] Pasielgiau labai kvailai.“ Šie nuoširdūs žodžiai užrašyti Biblijoje (2 Samuelio 24:10). O Mozė, vienas jos rašytojų, pats paminėjo, kaip sykį sudvejojo, ar Dievas bepadės (Skaičių 20:12).

Kad Biblija įkvėpta Dievo, liudija ir išsipildžiusios pranašystės, tai yra iš anksto parašyta istorija. Kai kuriose jų pranašaujama apie Jėzų Kristų. Štai Hebrajiškuosiuose raštuose daugiau nei 700 metų iki jo gyvenimo žemėje tiksliai pasakyta, kad žadėtasis Mesijas gims „Judėjos Betliejuje“ (Mato 2:1-6; Michėjo 5:1 [5:2, Brb]).

Kita pranašystė, užrašyta 2 Timotiejui 3:1-5: „Paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai, nes žmonės bus savimylos, godūs pinigų, pasipūtę, išdidūs, piktžodžiautojai, neklusnūs gimdytojams, nedėkingi, nedorėliai, nemeilūs, nesutaikomi, šmeižikai, nesusivaldantys, šiurkštūs, storžieviai, nekenčiantys to, kas gera, išdavikai, pramuštgalviai, pasipūtėliai, labiau linkę į malonumus negu į Dievą, dedąsi maldingi, bet atsižadėję maldingumo jėgos.“ Argi šiandien dauguma žmonių ne tokie? O juk tos eilutės buvo parašytos 65 m. e. m., daugiau nei prieš 1900 metų!

Ko Biblija mus moko?

Skaitydamas Bibliją įsitikinsite, kad ją galima pavadinti didžiulės išminties lobynu. Ji įtikinamai atsako į klausimus: kas yra Dievas? Ar tikrai yra Velnias? Kas yra Jėzus Kristus? Kodėl tenka kentėti? Kas atsitinka žmogui, kai jis miršta? Atsakymai iš kitų šaltinių skiriasi taip pat, kaip ir juos duodančių žmonių tikėjimai bei papročiai. O Biblija sako tiesą apie šiuos bei kitus dalykus. Negana to, jos patarimai, kaip gyventi, kaip žiūrėti į kitus bei valdžias, nepranokstami. *

O kas Šventajame Rašte išpranašauta apie žemės ir žmonijos ateitį? Jame pažadėta: „Dar trumpa valandėlė, ir nebeliks nedorėlio. [...] Bet romieji paveldės žemę ir gėrėsis taikos apstumu“ (Psalmyno 37:10, 11, Brb). „Pats Dievas bus su [žmonėmis]. Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo“ (Apreiškimo 21:3, 4). „Teisieji paveldės žemę ir gyvens joje amžinai“ (Psalmyno 37:29, Brb).

Biblijoje dar išpranašauta, kad gana greitai nebebus karų, nusikaltimų, smurto, blogio. Niekas nebesirgs, nesens, nebemirs. Žmonės tikrai gyvens amžinai žemės Rojuje. Kokia džiugi ateitis! Ir kaip visa tai byloja apie Dievo meilę žmonijai!

 Ką jūs darysite?

Biblija — nuostabi Kūrėjo dovana. Kaip jūs žiūrėsite į šią knygą? Vienas induistas manė, kad visai žmonijai tinkantis apreiškimas nuo Dievo turi siekti civilizacijos pradžią. Sužinojęs, jog kai kurios Biblijos dalys senesnės už Vedas, pačius seniausius indų raštus, jis nusprendė perskaityti ir patyrinėti šitą knygą. * Vieno Jungtinių Valstijų universiteto profesorius irgi suprato, jog reikia sėsti prie šios daugiausia tiražuojamos knygos, kad susidarytų apie ją nuomonę.

Skaityti Bibliją ir gyventi pagal jos mokymus labai naudinga. Šventajame Rašte sakoma: „Laimingas, kas [...] džiaugiasi Viešpaties [„Jehovos“, NW] Įstatymu ir mąsto jo Įstatymą dieną naktį. Jis lyg medis, pasodintas prie tekančio vandens, duodantis vaisių laikui atėjus, o jo lapai nevysta. Kad ir ką jis darytų, jam sekasi“ * (Psalmyno 1:1-3). Skaitydamas Bibliją ir apmąstydamas jos turinį, tikrai jausitės laimingas, nes jūsų dvasiniai poreikiai bus patenkinti (Mato 5:3). Šventasis Raštas nurodo, kaip prasmingai gyventi, kaip įveikti sunkumus. Tikrai, „kas [Biblijoje surašytų Dievo įstatymų] laikosi, tas gauna didelį atlygį“ (Psalmyno 19:12 [19:11, Brb]). Be to, pasitikėjimas Dievo pažadais — palaima jau dabar ir šviesi ateities viltis.

Biblija skatina: „Lyg naujagimiai trokškite tyro žodžio pieno“ (1 Petro 2:2, Brb). Kūdikiui būtinas maistas ir mažylis primygtinai jo reikalauja. Mes irgi negalime apsieiti be žinių, kurias teikia Dievas. Tad trokškime jo Žodžio. Biblija — Dievo duota teisingų mokymų knyga. Pradėkite ją studijuoti reguliariai. Per tokias studijas pasisemti kuo daugiau žinių mielai padės arčiausiai gyvenantys Jehovos liudytojai. Maloniai kviečiame susipažinti su jais. Arba galite parašyti šio žurnalo leidėjams.

[Išnašos]

[Iliustracija 7 puslapyje]

Trokškite Dievo Žodžio. Studijuokite Bibliją reguliariai

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 5 puslapyje]

NASA photo