Kodėl verta būti ištikimam

IŠDYKĘ vaikai mėgsta paerzinti bendraamžius apsimėtydami varnalėšų kibiais. Kai jų prikimba prie vilnonio drabužio, daryk ką nori — bėk, šokinėk — niekaip nenupurtysi. Tenka nusirankioti po vieną. Visiems būna daug juoko.

Suprantama, rankioti tuos varnalėšos kibius nelabai malonu. Net stebina, kaip tvirtai jie prilipę. Panašiai ir ištikimas žmogus draugo niekada nepaliks. Jis patikimas ir neatsisako savo įsipareigojimų bičiuliui net kai vykdyti juos nelengva. Juk žodis „ištikimybė“ artimas sąvokoms „atsidavimas“, „pasiaukojimas“. Tikriausiai ir jūs džiaugiatės gerais draugais, kurie nenuvilia. Tačiau ar pats esate nusistatęs visada būti ištikimas? Jeigu taip, tai kam?

Ištikimybė svarbi santuokoje

Abipusė sutuoktinių ištikimybė — būtina. Deja, daugelyje šeimų šito nepaisoma. Jeigu vyras ir žmona laikosi santuokos įžado — yra ištikimi ir palaiko vienas kitą, jiedu džiaugsis laime, saugumu, nes poreikis būti ištikimam ir džiaugtis kito ištikimybe žmogui yra duotas Dievo. Sutuokęs Adomą ir Ievą Edeno sode, jis pasakė: „Vyras paliks tėvą ir motiną, glausis prie žmonos.“ Panašiai ir žmonai skirta glaustis prie savo vyro. Abu jie turėjo saugoti ištikimybę ir padėti vienas kitam (Pradžios 2:24; Mato 19:3-9).

Žinia, visa tai vyko prieš tūkstančius metų. Tad gal šiandien santuokinė ištikimybė atgyvenusi? Dauguma taip nemano. Štai per Vokietijoje surengtą apklausą 80 procentų žmonių teigė, kad sutuoktinių ištikimybė labai svarbi. Kitoje apklausoje mėginta išsiaiškinti, kokius bruožus labiausiai vertina vyrai, kokius — moterys. Grupei vyrų reikėjo išvardyti penkias moterų savybes, kurios juos labiausiai žavi. Tą patį padarė grupė moterų. Tiek vieni, tiek kiti aukščiausiai įvertino ištikimybę.

Tikrai, ištikimybė yra tvirtas laimingos santuokos pamatas. Vis dėlto, kaip kalbėjome ankstesniame straipsnyje, nedaug kas ištikimybės laikosi. Tai patvirtina ir didžiulis skyrybų skaičius beveik visur. Kaip  tad sutuoktiniai gali nepasiduoti tokiai tendencijai ir puoselėti ištikimybę?

Ištikimybė santuoką sustiprina

Ištikimi sutuoktiniai yra prisirišę vienas prie kito. Užuot kalbėję apie save, apie tai, kas yra „mano“, jie paprastai sako „mūsų“: „mūsų draugai“, „mūsų vaikai“, „mūsų namas“, „mūsų atostogos“ ir panašiai. Ką nors planuodami, tarkim, įsigyti būstą, susirasti darbą, susilaukti vaikų, papramogauti, atostogauti ar imtis religinės veiklos, abu atsižvelgia į partnerio jausmus bei nuomonę (Patarlių 11:14; 15:22).

Be to, tokios poros stengiasi, kad abu jaustų tarpusavio šilumą. Juk antroji pusė sunerimsta, jei sutuoktinis ima familiariai elgtis su kitu priešingos lyties asmeniu. Biblija vyrui pataria džiaugtis „savo jaunystės žmona“. Tad nedera trokšti dėmesio iš šalies. Ir, šiukštu, neleistini intymūs santykiai ne su žmona. Dėl to Biblija įspėja: „Žmogus, kuris svetimauja, sveiko proto neturi; tai darydamas, jis žudo patį save.“ Tokios pat besąlyginės ištikimybės tikimasi ir iš žmonos (Patarlių 5:18; 6:32).

Ar santuokinė ištikimybė verta tiek pastangų? Be abejo. Nes vienija šeimą ir teikia laimę abiem. Pavyzdžiui, jeigu vyras negailės jėgų rūpintis žmona, ji jausis saugi ir džiugins sutuoktinį puikiausiais savo bruožais. Tai pasakytina apie vyrą. Jeigu yra ištikimas žmonai, jam lengviau laikytis teisingų principų ir kitose gyvenimo srityse.

Sunkiu metu tarpusavio ištikimybė sutuoktiniams laiduoja saugumo jausmą. Visai kitaip yra su tais, kurie neištikimi. Iškilus problemoms pora jau skuba skirtis. Tačiau šitaip ne tik neišsprendžia problemų, bet prisidaro naujų. Praeito amžiaus devintajame dešimtmetyje viena madų pasaulio garsenybė paliko žmoną ir vaikus. Ar žmogus rado laimę tapęs vienišiumi? Praėjus dvidešimčiai metų, pripažino: „Esu vienišas ir vakarais negaliu užmigti, nes nėra kam pasakyti ‘labanakt’.“

Tėvų ir vaikų ištikimybė

Jeigu tėvai ištikimi vienas kitam, labai tikėtina, jog tokie bus ir jų vaikai. Užaugę tvirtoje šeimoje, kur vyrauja meilė, vaikai vėliau elgsis atsakingai su savo sutuoktiniu, taip pat su tėvais,  varginamais senatvės negalių (1 Timotiejui 5:4, 8).

Tiesa, kartais pirmi pasiligoja vaikai ir rūpestingos tėvų priežiūros reikia jiems. Taip buvo su Jehovos liudytojų Herberto ir Gertrudos sūnumi Ditmaru. Visą gyvenimą jis sirgo raumenų distrofija ir daugiau kaip 40 metų turėjo būti nuolat slaugomas, o paskutinius septynerius (mirė 2002-ųjų lapkritį) — ištisą parą. Tėvai su meile viskuo rūpinosi. Netgi įtaisė namuose reikalingą medicininę įrangą ir mokėsi medicininės slaugos. Kokia ištikima šeima!

Draugystė be ištikimybės — neįmanoma

„Žmogus gali būti laimingas ir be sutuoktinio, tačiau sunku būti laimingam be draugo“, — įsitikinusi Birgita. Tikriausiai su ja sutinkate. Ar esate susituokęs, ar vienišas, bendrystė su artimu bičiuliu visada džiugina širdį ir praturtina gyvenimą. Suprantama, jeigu esate vedęs ar ištekėjusi, artimiausias jūsų draugas turėtų būti sutuoktinis.

Draugas nėra vien pažįstamas. Pažįstame daugelį — kaimynus, kolegas, kitus žmones. O artimai bičiulystei palaikyti reikia laiko, jėgų, atsidavimo. Draugystė daug kur praverčia mums patiems, bet ji neįmanoma be įsipareigojimų.

Draugai turi atvirai bendrauti. „Jeigu kuriai iš mudviejų bėda, susiskambiname kartą ar du per savaitę. Daug lengviau, kai žinai, kad tave visada išklausys“, — sako Birgita. Tikriems draugams ne kliūtis netgi dideli atstumai. Gerdą ir Helgą skiria tūkstančiai kilometrų, tačiau jos draugauja jau daugiau kaip 35 metus. „Nuolat susirašinėjame ir pasakojame viena kitai, ką išgyvename, ką jaučiame. Dalijamės džiaugsmais ir liūdesiu. Esu labai laiminga, kai gaunu laišką iš Helgos. Mudvi tarsi klausytumės vienos radijo stoties.“

Be ištikimybės draugystė nebus tvirta. Kartą nuvylę seną draugą, galime jį prarasti. Draugai neretai pasitaria, patiki vienas kitam savo paslaptis. Jie kalbasi iš širdies, nebijodami būti pašiepti ar išduoti. Biblijoje sakoma: „Draugas visuomet myli ir brolis pasirodo nelaimėje“ (Patarlių 17:17, Brb).

Kadangi draugai daro poveikį vienas kito mąstysenai, jausmams bei elgsenai, svarbu susirasti tokių, kurių gyvenimo siekiai panašūs. Ieškokite jų tarp žmonių, turinčių tokius kaip jūsų įsitikinimus bei branginančių tokias pat dorovės vertybes. Tokie draugai padės jums siekti savo tikslų. Ir kam bičiuliautis su tais, kurie nevertina jums brangių nuostatų? Biblijoje irgi pabrėžiama, kaip svarbu rinktis tinkamus draugus: „Bendrauk su išmintingu ir tapsi išmintingas, o kvailųjų bičiulis pateks į bėdą“ (Patarlių 13:20).

Ištikimybės galima mokytis

Sykį pabandžius mėtytis varnalėšų kibiais, vaikams norisi dažnai taip išdykauti.  Panašiai su ištikimybe. Kuo daugiau išnaudojame progų ją parodyti, tuo tai lengviau. Jeigu žmogus jau nuo vaikystės mokosi būti ištikimas šeimoje, vėliau bus daug paprasčiau elgtis ištikimai su draugais. O būdamas ištikimas bičiuliams, bus ištikimas ir sutuoktiniui. Be to, tai padės saugoti ištikimybę pačiam geriausiam draugui.

Jėzus pasakė, kad svarbiausia yra mylėti Jehovą Dievą visa širdimi, siela, protu ir jėgomis (Morkaus 12:30). Tad Dievui turime būti visiškai ištikimi. Tai visokeriopai naudinga. Juk jis niekada mūsų nenuvils, kaip rašoma Biblijoje: „Ištikimas yra Dievas.“ Už ištikimybę Dievas atlygins amžina gerove (1 Jono 2:17).

[Anotacija 6 puslapyje]

Draugo ištikimybė džiugina širdį

[Iliustracija 5 puslapyje]

Ištikimi šeimos nariai rūpinasi vienas kitu bėdoje