Te Jehovos žodis tave apsaugos

ISTORINIAME mūšyje prie Maratono, vykusiame 490 m. p. m. e., keliolika tūkstančių atėniečių susigrūmė su milžiniška persų armija. Graikai kovėsi sustoję į glaudžią keleto eilių rikiuotę — falangą. Karių skydai sudarė beveik nepramušamą sieną, kyšojo tik atstatytos ietys. Tokia taktika leido atėniečiams nugalėti gerokai didesnes priešo pajėgas.

Tikrieji krikščionys kovoja dvasinę kovą. Jie grumiasi su galingais priešininkais — nematomais dabartinės sugedusios santvarkos viešpačiais, Biblijoje vadinamais „šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose“ (Efeziečiams 6:12; 1 Jono 5:19). Dievo tarnai nugali, bet ne savo pastangomis. Jehova saugo juos ir moko, kaip parašyta Psalmyno 18:31 [18:30, Brb]: „Viešpaties žodis išgrynintas ugnimi. Jis skydas visiems, ieškantiems pas jį pastogės.“

Per ugnimi išgrynintą „žodį“, esantį Šventajame Rašte, Jehova saugo savo tarnus nuo dvasinės žalos (Psalmyno 19:8-12 [19:7-11, Brb]; 119:93). Apie išmintį, slypinčią Dievo Žodyje, Saliamonas rašė: „Nepalik jos, ir ji tave palaikys, mylėk ją, ir ji tave saugos“ (Patarlių 4:6; Mokytojo 7:12). Kaip Dievo išmintis saugoja nuo žalos? Aptarkime senovės Izraelio pavyzdį.

Dievo išmintis — apsauga Izraeliui

Jehovos įstatymas buvo izraelitams apsauga ir gairės visose gyvenimo srityse. Pavyzdžiui, laikydamiesi nurodymų dėl mitybos, higienos ir karantino jie išvengė daugelio ligų, nuo kurių kentėjo kitos tautos. Analogiškos žinios medicinoje imtos taikyti  tik XIX amžiuje, atradus bakterijas. Įstatymo nuostatos dėl turto įsigijimo, jo atpirkimo, skolų dovanojimo ir palūkanų garantavo socialinį saugumą — tvirtą visuomenę, teisingą ekonomiką (Pakartoto Įstatymo 7:12, 15; 15:4, 5). Jehovos įstatymas netgi mokė, kaip nenualinti dirbamos žemės (Išėjimo 23:10, 11). Reikalavimas šalintis klaidingo garbinimo saugojo tautą dvasine prasme: leido išvengti demonų antpuolių, sulaikė nuo vaikų aukojimo bei kitų blogybių, taip pat niekingo įpročio lenktis stabams (Išėjimo 20:3-5; Psalmyno 115:4-8).

Akivaizdu, Jehovos nurodymai Izraeliui nebuvo „tušti žodžiai“; visiems ištikimiesiems jie laidavo gyvastį bei laimingą ateitį (Pakartoto Įstatymo 32:47). Tas pats laiduojama ir krikščionims, branginantiems Jehovos išminties žodžius, nors Įstatymo sandora jiems nebegalioja (Galatams 3:24, 25; Hebrajams 8:8). Vietoj įstatymų kodekso Kristaus sekėjai šiandien vadovaujasi Biblijos principais, naudingais visur ir visada.

Dievo principai — apsauga krikščionims

Įstatymai taikomi ne visur. Be to, jie keičiasi. O Biblijos principai yra pagrindinės gyvenimo tiesos ir jais galima vadovautis visuomet. Štai Jokūbo 3:17 sakoma: „Iš aukštybių kilusi išmintis pirmiausia yra tyra, paskui taikinga.“ Kaip ši esminė tiesa yra skydas Dievo tautai šiandien?

Būti tyriems reiškia gyventi dorai. Kas nori likti tyras, vengia ne tik amoralaus elgesio, bet ir visko, kas prie to veda, pavyzdžiui, seksualinių fantazijų, pornografijos (Mato 5:28). Draugaujančios poros, gerbiančios Jokūbo 3:17 principą, saugosi per artimai bendrauti, kad neprarastų savikontrolės. Jos brangina skaistumą ir nemano, jog kol nepažeidžia įstatymo raidės, tol Dievas jų elgesį pateisina. Taip pat žino, kad Jehova „žiūri į širdį“ ir pagal tai vertina (1 Samuelio 16:7; 2 Metraščių 16:9). Tokios išmintingos poros apsisaugo nuo daugelio lytiškai plintančių ligų ir psichinių bei emocinių traumų.

Jokūbo 3:17 dar sakoma, kad Dievo išmintis yra taikinga. Žinia, Šėtonas bando atitolinti mus nuo Jehovos užkrėsdamas smurto dvasia per abejotinus leidinius, filmus, muziką, taip pat kompiuterinius žaidimus (Psalmyno 11:5). Kad Šėtonui tai pavyksta, rodo dažni smurtiniai nusikaltimai. Turėdamas juos omenyje, Australijos laikraštis The Sydney Morning Herald citavo Robertą Reslerį, pasiūliusį terminą „serijinis žudikas“. Reslerio teigimu, aštuntajame dešimtmetyje jo kalbinti žudikai svaigindavosi pornografine medžiaga, „visiškai nekalta, lyginant su dabartine“. Taigi Resleris numatė „niūrią ateitį — kitokį amžių, kuriame serijinių žudikų daugės“.

Taip ir atsitiko. Praėjus vos keliems mėnesiams po straipsnio pasirodymo, ginkluotas vyras Škotijoje, Danbleino mieste, įsiveržė į vaikų darželį ir nušovė 16 vaikų, taip pat auklėtoją, o paskui nusižudė. Po mėnesio kitas apsiginklavęs pamišėlis ramiame Port Arturo mieste, Tasmanijoje (Australija), nužudė 32 žmones. Pastaraisiais metais Jungtinių Valstijų mokyklose būta nemažai panašių tragedijų, ir tai paskatino amerikiečius susimąstyti, kas pasaulyje darosi. 2001-ųjų birželį Japoniją sudrebino šiurpus įvykis, kai išprotėjęs vyriškis pateko į mokyklą ir peiliu  mirtinai subadė aštuonis pradinukus bei sužalojo 15 kitų žmonių. Išvardytų nusikaltimų priežastys įvairios, bet tokią agresiją neretai išprovokuoja smurtas, rodomas per televiziją. „Jei minutę trunkanti prekių reklama taip paveikia, kad šluojami prekystaliai, argi nepaveiks dviejų valandų daugiamilijoninio biudžeto filmas?“ — klausė australų žurnalistas Filipas Adamsas. Pažymėtina, kad vyro iš Port Arturo namuose policija rado 2000 vaizdo juostų su smurto ir pornografijos scenomis.

Tie, kas ištikimai laikosi Biblijos principų, vengia bet kokių pramogų, galinčių pastūmėti smurtauti. Taip nesileidžia paveikiami „pasaulio dvasios“ ir apsaugo protą bei širdį. Vadovaudamiesi žodžiais, kurių „išmokė [Dievo] Dvasia“, jie stengiasi ugdytis jos vaisius, pavyzdžiui, ramybę (1 Korintiečiams 2:12, 13; Galatams 5:22, 23). Dėl to reguliariai studijuoja Bibliją, apmąsto ją, meldžiasi. Su smurtininkais jie nesėdi, o bendrauja su tais, kas laukia Jehovos taikingo naujojo pasaulio (Psalmyno 1:1-3; Patarlių 16:29). Dievo išmintis jiems — tikra apsauga!

Tegul Jehovos žodis saugos tavo širdį

Per gundymą dykumoje Jėzus atrėmė Šėtono teiginius cituodamas Dievo Žodį (Luko 4:1-13). Bet nesistengė kalboje priešininko nurungti. Remdamasis Raštais, kalbėjo iš širdies, todėl suvilioti jo, kaip pirmųjų žmonių, Velniui nepavyko. Nepavyks suvilioti ir mūsų, jei širdį pripildome Jehovos minčių. Nieko nėra už tai svarbesnio, nes „iš [širdies] teka gyvenimo šaltiniai“ (Patarlių 4:23).

Be to, širdį visuomet turime budriai saugoti. Po nesėkmingo bandymo sugundyti Šėtonas nuo Jėzaus atstojo tik trumpam laikui (Luko 4:13). Jis nuolat gundys ir mus — visaip mėgins palaužti ištikimybę Dievui (Apreiškimo 12:17). Sekime Jėzumi: ugdykimės karštą meilę Dievo Žodžiui, nepaliaukime melsti šventosios dvasios bei išminties (1 Tesalonikiečiams 5:17; Hebrajams 5:7). Jehova visiems, ieškantiems pas jį priebėgos, žada suteikti dvasinę apsaugą (Psalmyno 91:1-10; Patarlių 1:33).

Dievo Žodis saugo bendruomenę

Šėtonas nepajėgus sukliudyti išpranašautai „milžiniškai miniai“ išlikti per didį sielvartą (Apreiškimo 7:9, 14). Vis dėlto atkakliai bando žlugdyti krikščionis, kad bent kai kurie prarastų Jehovos palankumą. Taip veikdamas paskatino nusidėti Izraelį, jau stovintį ant Pažadėtosios žemės slenksčio. Tada žuvo 24000 (Skaičių 25:1-9). Suklydusiems krikščionims, kurie nuoširdžiai atgailauja, suteikiama meilinga pagalba, kad atsigautų dvasiškai. Tačiau užkietėję nusidėjėliai, tokie kaip izraelitas Zimris, kelia grėsmę kitų moralinei bei dvasinei gerovei (Skaičių 25:14). Kaip falangoje kariai, nusimetę skydus, jie stato į pavojų ne tik savo, bet ir draugų gyvybę.

Todėl Biblija perspėja: „Rašiau, kad nebendrautumėte su tuo, kuris vadinasi brolis, o yra ištvirkėlis, gobšas, stabmeldys, keikūnas, girtuoklis ar plėšikas. Su tokiu nesėskite už vieno stalo! [...] Pašalinkite piktadarį iš savo pačių tarpo“ (1 Korintiečiams 5:11, 13). Nėra abejonių, kad šis išmintingas patarimas padeda išlaikyti krikščionių bendruomenę moraliai ir dvasiškai tyrą.

 Kitaip elgiasi krikščionijos bažnyčios bei atskalūnai. Biblijos eilutes, smerkiančias šiuolaikinį atlaidų požiūrį į moralę, jie laiko pasenusiomis. Dėl to pateisina visas sunkias nuodėmes, netgi kunigų (2 Timotiejui 4:3, 4). Tačiau įsidėmėk, kad Patarlių 30:5 mintis, kur irgi kalbama apie saugantį Jehovos žodį, 6 eilutėje baigiasi nurodymu: „Nieko prie [Dievo] žodžių nepridėk, kad jis tavęs nepapeiktų ir nelaikytų melagiu.“ Tie, kas klastoja Bibliją, yra dvasine prasme peiktiniausi melagiai! (Mato 15:6-9) Tad būkime labai dėkingi, kad priklausome organizacijai, didžiai gerbiančiai Dievo Žodį.

Saugomi „malonaus kvapo“

Dievo tarnai gerbia Bibliją ir jos žinia guodžia kitus, taip skleisdami „malonų [lyg smilkalų] kvapą“ (Brb), teikiantį gyvybę ir mielą Jehovai. Bet neteisiesiems tai „kvapas, nešantis mirtį“. Nedorėlių „uoslė“ Šėtono santvarkos taip sugadinta, kad tarp skleidžiančiųjų „Kristaus malonų kvapą“ jie blogai jaučiasi. Tačiau nešantieji gerąją naujieną yra saldus „Kristaus kvapas Dievui tarp einančių į išganymą“ (2 Korintiečiams 2:14-16). Atviraširdžiai žmonės bjaurisi klaidingos religijos veidmainyste bei melu. Kada iš Šventojo Rašto dalijamės su jais Karalystės žinia, jie nori artintis prie Kristaus ir sužinoti daugiau (Jono 6:44).

Tad nenusiminkite, jeigu gerąją Karalystės naujieną kas nors atmeta. „Kristaus malonų kvapą“ laikykite dvasine apsauga: jo nekenčiantys nedori žmonės šalinasi Dievo tautos dvasinės valdos, o geraširdžiai plaukia į ją (Izaijo 35:8, 9).

Graikų kariai, suglaudę gretas ir tvirtai laikydami skydus, sugebėjo prie Maratono nugalėti didžiulę armiją. Ištikimi Jehovos tarnai, kovojantys dvasinę kovą, irgi nė kiek neabejoja pergale, nes tai — jų „paveldas“ (Izaijo 54:17). Tad visuomet ieškokime priebėgos pas Jehovą ‘tvirtai laikydamiesi gyvenimo žodžio’ (Filipiečiams 2:16).

[Iliustracijos 31 puslapyje]

„Iš aukštybių kilusi išmintis pirmiausia yra tyra, paskui taikinga“