Tarnyba Dievui kitakalbių bendruomenėje
Tarnyba Dievui kitakalbių bendruomenėje
„IR AŠ pamačiau kitą angelą, skrendantį dangaus viduriu, — rašė apaštalas Jonas, — turintį paskelbti amžinąją gerąją naujieną — džiugią žinią žemės gyventojams, visoms tautoms, gentims, kalboms ir žmonėms“ (Apreiškimo 14:6, NW). Pildantis šiam pranašiškam regėjimui, geroji naujiena apie Dievo Karalystę skelbiama visame pasaulyje daugybe kalbų. Net išvykusieji gyventi toli nuo tėvynės girdi ją savo kalba, kurią išmoko uolūs Jehovos liudytojai.
Galbūt esi vienas iš liudytojų, tarnaujančių Dievui kitakalbių bendruomenėje? O gal svarstai apie tokią galimybę? Kad ta tarnyba būtų sėkminga, reikia nesavanaudiško motyvo ir tinkamos nuostatos. Jeigu nori padėti kitiems sužinoti Dievo Žodžio tiesas, tai esi vedamas paties geriausio motyvo — meilės Dievui ir artimui (Mato 22:37-39; 1 Korintiečiams 13:1). Troškimas padėti kitiems pažinti Dievą — daug stipresnė paskata negu vien žavėjimasis tam tikros tautybės žmonėmis, jų tradiciniais valgiais, kultūra. Bet gal manai, kad būtų labai sunku išmokti svetimą kalbą? Jei taip, reikia tinkamo nusiteikimo. „Nebijok pradėti mokytis kalbos“, — sako Džeimsas, mokęsis kalbėti japoniškai. Atmink, kad daugeliui pavyksta išmokti svetimą kalbą, — tai padės nesustoti bei išlaikyti optimistinį požiūrį. Tačiau kaip mokytis kalbos? Kaip susigyventi su naująja krikščionių bendruomene? Kas padės išlikti dvasiškai stipriam?
Kaip mokytis kalbos
Mokytis galima įvairiai. Vis dėlto daugumai išmokti pavyksta greičiau ir lengviau, jei juos bent kiek pamoko geras mokytojas. Skaitydamas Bibliją ir ja pagrįstus leidinius bei klausydamasis garso įrašų ta kalba, turtinsi savo žodyną, sužinosi teokratinius terminus. Tinkamos radijo, televizijos laidos, vaizdo įrašai taip pat padeda mokytis kalbos ir susipažinti su tautos kultūra. Paprastai geriau yra kasdien pasimokyti po truputį, negu po daug, bet nereguliariai.
Mokytis kalbos — panašiai kaip mokytis plaukti. Neįmanoma išmokti plaukti vien iš vadovėlio. Reikia lipti į vandenį ir stengtis išsilaikyti jo paviršiuje. Taip ir su kalba: svarbu kuo dažniau būti tarp ja kalbančių žmonių, klausytis, kaip jie šneka, ir būtinai bendrauti. Tokių progų netrūksta užsiimant krikščioniška veikla. Tada galima iškart pritaikyti įgytas žinias. „Kiek nedrąsu, — sako kinų kalbos besimokanti
Midori, — bet žmonės mato, kad mes, liudytojai, stengiamės, ir tai paliečia jiems širdį. Išgirdę savąja kalba „malonu jus matyti“, mielai leidžiasi į pokalbį.“Daug išmokti galima ir krikščionių sueigose. Stenkis per kiekvieną sueigą bent kartą atsakyti į klausimą, nors iš pradžių gal bus baisoka. Atmink, bendruomenė labai vertina tavo pastangas. Monifa, kuri mokosi korėjiečių kalbos, sako: „Esu be galo dėkinga vienai sesei, kad ji sėdi šalia manęs per sueigas ir parašo kai kurių žodžių reikšmę. Man tikrai naudinga jos nuoširdi parama, kantrumas.“ Tavo žodynui turtėjant, bandyk mąstyti naująja kalba, užuot mintyse vertęs kiekvieną žodį.
Labai svarbu stengtis ‘tarti aiškius žodžius’ (1 Korintiečiams 14:8-11). Jei kalbėsi su klaidomis ar ryškiu akcentu, žmonės tavęs nepasmerks, tačiau gerosios naujienos galbūt neišklausys. Todėl nuo pat pradžių skirk deramą dėmesį tarimui ir gramatikai, kad neįprastum kalbėti netaisyklingai, nes paskui bus sunku to įpročio atsikratyti. Markas, mokęsis suahelių kalbos, pataria: „Paprašyk gerai mokančių kalbą nurodyti, kokios tavo didžiausios klaidos, ir padėkok jiems.“ Žinoma, žiūrėk, kad tai jų neapsunkintų ir neatimtų per daug laiko. Kartais gali paprašyti patikrinti, ką esi pasirašęs, bet geriausia ruošiant kalbas ir komentarus apsieiti su jau žinomais žodžiais arba naudotis žodynu. Taip greičiau darysi pažangą, kalbėsi laisviau.
Nesustok pusiaukelėje
„Man nieko nėra buvę sunkiau, kaip mokytis svetimos kalbos, — sako Monifa. — Kartais norisi viską mesti. Bet tada prisimenu, kad Biblijos studijuotojas noriai klausosi, kai stengiuosi paaiškinti sudėtingus dvasinius dalykus savo paprasta korėjiečių kalba, ir kad broliai džiaugiasi matydami net nedidelę mano pažangą.“ Taigi svarbu nepasiduoti. Juk tavo tikslas — perteikti kitiems gyvybę gelbstinčias Šventojo Rašto tiesas (1 Korintiečiams 2:10). Kad sugebėtum tai daryti svetima kalba, reikia daug pastangų ir laiko. Tačiau nelygink savęs su kitais, nes tai gali prislėgti. Vieni mokosi greičiau, kiti — lėčiau ir kiekvienas savaip pažengia į priekį. Antra vertus, savo paties pažangą įvertinti naudinga (Galatams 6:4). „Mokytis kalbos yra tarsi lipti laiptais, — sako Džunas, išmokęs kinų kalbą. — Kai atrodo, kad stovi vietoje, staiga pamatai palipęs laipteliu aukščiau.“
Užsienio kalbos mokymasis trunka visą gyvenimą. Tebūnie tai malonus užsiėmimas (Psalmyno 100:2). Tačiau nereikia tikėtis tobulumo, nes klaidų išvengti neįmanoma. Vienas krikščionis, neseniai pradėjęs skelbti itališkai, namų šeimininko paklausė: „Ar žinote, kokia yra gyvenimo šluota?“ Jis norėjo pasakyti „gyvenimo prasmė“. Liudytojas, pradėjęs mokytis lenkų kalbos, paragino bendruomenę sugiedoti šunį, o ne giesmę. Kitas, besimokantis kinų kalbos, šiek tiek pakeitęs žodžio skiemens toną klausytojus paskatino tikėti Jėzaus knygų spinta, turėdamas omenyje išpirką. Tačiau nėra ko nusiminti: padarę tokią klaidą gerai įsimename teisingą žodį.
Susigyvenk su naująja bendruomene
Žmones gali skirti ne tik kalbos barjeras: dažnai skiriasi ir kultūra, rasė, tautybė. Tačiau šios kliūtys nėra neįveikiamos. Mokslininkas, Europoje stebėjęs kinų religines grupes, pasakė, kad Jehovos liudytojams „etninė priklausomybė neturi reikšmės, o kalba tėra priemonė Dievo žodžiui suprasti“. Taip, tikrieji krikščionys laikosi Biblijos principų, todėl nekreipia dėmesio į tautinius skirtumus. Tiems, kurie ‘apsivilkę nauju žmogumi, nebėra nei graiko, nei žydo, nei barbaro’ (Kolosiečiams 3:9-11).
Bendruomenėje visi turi stengtis palaikyti vienybę. Taigi reikia būti tolerantiškiems kitokiai mąstysenai, jausmų raiškai, elgsenai. Kad nebūtų susiskaldymų dėl tautinių skirtumų, kiekvienam reikėtų mažiau paisyti to, kas tėra skonio reikalas (1 Korintiečiams 1:10; 9:19-23). Mokykis vertinti geriausius kitos kultūros bruožus. Prisimink, kad labiausiai šiltus santykius su žmonėmis ir tikrą vienybę padeda išlaikyti nesavanaudiška meilė.
Paprastai kitakalbių bendruomenės išauga iš mažų grupių, kuriose dauguma mokosi kalbos, o kiti dar tik susipažįsta su Biblijos principais. Taigi tokiose grupėse nesusipratimų pasitaiko dažniau negu didelėse, seniai susikūrusiose bendruomenėse. Todėl labai svarbu, kad brandūs krikščionys stengtųsi palaikyti taiką. Jeigu jie rodo meilę ir gerumą žodžiais bei darbais, tokioje atmosferoje naujokai stiprėja dvasiškai.
Norintieji padėti kitakalbių bendruomenei neturėtų būti per daug reiklūs kitiems. Rikas, tarnaujantis vyresniuoju tokioje bendruomenėje, aiškina: „Čia kai kurie liudytojais yra tapę neseniai ir ne visada žino, kaip tinkamai viską organizuoti, bet šitą trūkumą paprastai atsveria jų meilė ir entuziazmas. Be to, daug naujų žmonių priima tiesą.“ Net dar pakankamai neišmokęs kalbos tu gali būti naudingas bendruomenei, jei nuolat dalyvauji jos veikloje ir stengiesi kuo galėdamas padėti. Darniai bendradarbiaudami visi gali prisidėti, kad bendruomenė darytų dvasinę pažangą.
Išlik stiprus dvasiškai
Vienas brolis, palyginti trumpą laiką tarnaujantis kitakalbių bendruomenėje, sykį nugirdo, kaip mama padeda sūnui pasiruošti atsakymą į klausimą. Vaikas sako: „Bet mamyte, ar negaliu atsakyti trumpiau?“ „Ne, mielasis, — tarė mama, — trumpus atsakymus reikia palikti tiems, kurie mokosi kalbos.“
Jeigu dėl kalbos nemokėjimo keletą mėnesių ar net metų negali laisvai reikšti minčių, sunku ir emociškai, ir dvasiškai. „Greitai nusimindavau pamačiusi, kad nesugebu pasakyti, ką noriu“, — prisimena Džanet, dabar jau gerai kalbanti ispaniškai. Hiroko sako, jog pradėjusi mokytis anglų kalbos galvojo: „Net šunys ir katės mano skelbimo teritorijoje angliškai
supranta daugiau už mane.“ Kati pasakoja: „Anksčiau vesdavau kelerias Biblijos studijas ir lankydavau daugybę susidomėjusių žmonių, o kai perėjau į ispaniškąją bendruomenę, viso to nebebuvo. Atrodė, kad nieko neveikiu.“Vis dėlto svarbu neprarasti optimizmo. Hiroko pajutusi, kad nusiminė, ėmė svarstyti: „Jei kiti gali išmokti, galiu ir aš.“ Kati sako: „Pagalvojau apie savo vyrą — jam neblogai sekasi mokytis kalbos ir jis turi daug darbo bendruomenėje. Tada ir įvyko persilaužimas. Nors man iki šiol nelengva, po truputį jau galiu skelbti, vesti studijas ir tuo labai džiaugiuosi.“ Jos vyras Džefas priduria: „Nemalonu, kad ne viską suprantu, kai skaitomi pranešimai, ar per vyresniųjų pasitarimus. Todėl turiu būti atviras bei nuolankus ir paprašyti brolių man paaiškinti. Jie mielai padeda.“
Tarnaudamas kitakalbių bendruomenėje nepamiršk, jog būtina itin rūpintis savo dvasine sveikata (Mato 5:3, NW). Kazujikis, daugelį metų tarnaujantis su kalbančiais portugališkai, pataria: „Svarbu gerai maitintis dvasiškai. Todėl mes visa šeima studijuojame ir ruošiamės sueigoms tiek gimtąja, tiek portugalų kalba.“ Kai kurie retkarčiais nueina į sueigas, vedamas jų pačių kalba. Be to, būtina skirti laiko poilsiui (Morkaus 6:31).
„Paskaičiuok išlaidas“
Jei svarstai, ar persikelti į kitakalbių bendruomenę, taip sakant, paskaičiuok išlaidas (Luko 14:28). Pirmiausia turi galvoti apie savo dvasingumą ir santykius su Jehova. Maldoje prašyk Dievą padėti teisingai viską įvertinti. Pagalvok ir apie šeimos narius. Tada pamąstyk: „Ar mano aplinkybės ir dvasinė bei emocinė sveikata leis ne vienerius metus tarnauti kitakalbių bendruomenėje?“ Išmintinga daryti tai, kas geriausia tau ir tavo šeimai. Kur betarnautum Karalystės skelbėju, gali daug nuveikti ir patirti didelį džiaugsmą.
Tie, kas tarnauja kitakalbių bendruomenėje, yra gausiai laiminami. „Tai vienas laimingiausių tarpsnių mano gyvenime, — sako Barbara, kuri su vyru persikėlė į ispaniškąją bendruomenę. — Jaučiuosi, tarsi iš naujo būčiau priėmusi tiesą. Mes negalime būti misionieriais kitoje šalyje, todėl esu labai dėkinga už tokią galimybę.“
Visame pasaulyje tūkstančiai paprastų įvairaus amžiaus žmonių nepabūgę sunkumų mokosi svetimos kalbos, kad galėtų daugiau kam paskelbti gerąją naujieną. Jeigu esi vienas iš jų, neprarask tyro motyvo ir optimizmo. Visų svarbiausia, tikėk, kad Jehova laimins tavo pastangas (2 Korintiečiams 4:7).
[Iliustracija 18 puslapyje]
Gero mokytojo pamokos padeda kalbą išmokti greičiau ir lengviau
[Iliustracija 20 puslapyje]
Mokantis užsienio kalbos svarbu rūpintis savo dvasingumu