Skaitytojų klausimai

Jei neduoda ramybės demonai, ką žmogus turi daryti, kad jie pasitrauktų?

Iš Dievo Žodžio suprantame, kad nuo demonų išsivaduoti įmanoma. Svarbiausia čia malda (Morkaus 9:25-29). Tačiau demonų kamuojamas žmogus tikriausiai turės imtis ir kitų veiksmų. Pirmojo amžiaus krikščionių pavyzdys rodo, ką gali reikėti padaryti.

Kai kurie senovės Efezo gyventojai prieš tapdami Kristaus mokiniais buvo įsitraukę į okultizmą. Pasiryžę tarnauti Dievui, tie, kurie anksčiau užsiiminėjo kerais, „sunešė savo knygas ir visų akyse sudegino“ (Apaštalų darbų 19:19, Brb). Šitaip jie parodė pavyzdį visiems, kas šiandien nori atsiginti nuo demonų. Būtina atsikratyti visko, kas susiję su okultizmu. Tai gali būti knygos, žurnalai, filmai, kokia nors kompiuterinė medžiaga, muzikos įrašai, amuletai ar kiti dalykai, „saugantys“ nuo nelaimių arba naudoti būrimui (Pakartoto Įstatymo 7:25, 26; 1 Korintiečiams 10:21).

Praėjus keleriems metams nuo tada, kai įtikėjusieji efeziečiai sunaikino turėtas būrimo knygas, apaštalas Paulius rašė: „Mes grumiamės [...] su [...] dvasinėmis blogio jėgomis“ (Efeziečiams 6:12). Krikščionis jis ragino: „Apsiginkluokite visais Dievo ginklais, kad galėtumėte išsilaikyti prieš velnio klastas“ (Efeziečiams 6:11). Šitų žodžių verta paisyti ir šiandien. Krikščionims privalu stiprinti dvasinę ginkluotę, kad piktosios dvasios neturėtų galios jiems kenkti. „Svarbiausia, — pabrėžė Paulius, — pasiimkite tikėjimo skydą, su kuriuo užgesinsite visas liepsnojančias piktojo strėles“ (Efeziečiams 6:16, Brb). Tikėjimą stipriname studijuodami Šventąjį Raštą (Romiečiams 10:17; Kolosiečiams 2:6, 7). Jeigu nuolat į jį gilinamės, mūsų tikėjimas tampa lyg tvirta gynybinė siena, sauganti nuo piktųjų dvasių antpuolių (Psalmyno 91:4; 1 Jono 5:5).

Efezo krikščionys turėjo nepamiršti ir dar vieno svarbaus dalyko. Paulius jiems pasakė: „Kiekvienu metu melskitės Dvasioje visokeriopomis maldomis ir prašymais“ (Efeziečiams 6:18). Iš tiesų ir šiandien tiems, kas nori atsiginti nuo demonų, būtina karštai melsti Jehovą apsaugos (Patarlių 18:10; Mato 6:13; 1 Jono 5:18, 19). Ne veltui Biblijoje rašoma: „Būkite klusnūs Dievui; priešinkitės velniui, ir jis bėgs nuo jūsų“ (Jokūbo 4:7).

Taigi jei neduoda ramybės demonai, žmogus turi nuoširdžiai prašyti Dievą pagalbos. Bet už jį gali melstis ir kiti krikščionys, — jeigu jis išties trokšta tarnauti Jehovai ir priešinasi piktosioms jėgoms. Bendratikiai gali melsti jam dvasinės stiprybės atsilaikyti prieš demonų puolimą. Dievo Žodyje sakoma, kad „daug gali karšta teisiojo malda“, todėl Dievo tarnai savo maldomis tikrai labai padės tam, kuris visomis išgalėmis ‘priešinasi velniui’ (Jokūbo 5:16).

[Iliustracija 31 puslapyje]

Įtikėję efeziečiai sudegino turėtas būrimo knygas