Ar prisimeni?

Ką įsidėmėjai iš paskutinių Sargybos bokšto numerių? Pamėgink atsakyti į šiuos klausimus:

• Kaip, remiantis Psalmyno 72:12, Jėzus ‘išgelbės beturtį’?

Jėzui valdant bus garantuotas teisingumas, nebeliks korupcijos. Neretai žmonėms skurdą užtraukia karai, bet Kristus žemėje įtvirtins visuotinę taiką. Jis atjaučia žmones ir visus juos suvienys. Be to, pasirūpins, kad žmonija turėtų pakankamai maisto (Psalmyno 72:4-16) (5/1, p. 7).

• Kaip būdami krikščionys galime parodyti, kad kalbame „atvirai ir drąsiai“? (1 Timotiejui 3:13; Filemonui 8; Hebrajams 4:16)

Mes galime tai parodyti, jei atvirai ir drąsiai skelbsime gerąją žinią, mokysime iš Biblijos, konkrečiai ir veiksmingai patarsime kitiems ir atversime širdį Dievui pasitikėdami, kad jis išklausys mūsų maldas ir į jas atsakys (5/15, p. 14—16).

• Kodėl pagal Mozės įstatymą kai kurios natūralios organizmo lytinės funkcijos padaro žmogų „nešvarų“?

Pagal Įstatymą prie religine prasme nešvarių dalykų buvo priskiriamas sėklos išsiliejimas, mėnesinės ir gimdymas. Toks vertinimas padėjo ugdytis gerus higienos įpročius ir sveiką gyvenseną, taip pat pabrėžė kraujo šventumą ir išpirkos už nuodėmes reikalingumą (6/1, p. 31).

• Kodėl norint būti laimingam vertėtų apmąstyti, kas rašoma Psalmyne?

Psalmių rašytojai žinojo, kad laimė priklauso nuo glaudžių ryšių su Dievu (Psalmyno 112:1). Jie pabrėžė, kad jokie žmonių tarpusavio santykiai, turtai ar pasiekimai neatneša tokios laimės, kokią patiriame būdami „tautoje, kurios Dievas — Viešpats [„Jehova“, NW]“ (Psalmyno 144:15) (6/15, p. 12).

• Kokiais ypatingais santykiais su Jehova buvo susietas senovės Izraelis?

1513 m. p. m. e. Jehova su izraelitais užmezgė naujus santykius — sudarė su jais sandorą (Išėjimo 19:5, 6; 24:7). Tai reiškė, kad kiekvienas izraelitas nuo pat gimimo priklausė Dievo išrinktajai, jam pasiaukojusiai tautai. Tačiau tarnauti Dievui ar ne, asmuo turėdavo apsispręsti pats (7/1, p. 21—22).

• Kodėl turėtume visa daryti „be murmėjimų“? (Filipiečiams 2:14)

Daugybė Šventojo Rašto pavyzdžių rodo, jog murmėjimas Dievo tautai pridarė žalos. Todėl verta rimtai susimąstyti, kaip pragaištingai toks elgesys galėtų paveikti mus. Netobuli žmonės linkę skųstis, todėl turime būti budrūs, kad pastebėtume net ir menkiausias to polinkio apraiškas ir vengtume murmėti (7/15, p. 16—17).

• Iš kur žinome, kad išmintis, apie kurią rašoma Patarlių 8:22-31, nėra tik abstrakti sąvoka?

Nurodytose eilutėse kalbama apie išmintį, kuri buvo paties Jehovos pagimdyta, arba sukurta, jo kelių pradžioje. Dievas — amžinas, vadinasi, visada buvo ir yra išmintingas; jo išmintis sukurta nebuvo. Taigi Patarlių 8:22-31 išmintimi vadinama dvasinė esybė, vėliau tapusi Jėzumi, Dievo „talkininkė“, kuri šalia jo darbavosi visa kuriant (Kolosiečiams 1:17; Apreiškimo 3:14) (8/1, p. 31).