Skaitytojų klausimai

Ar gali būti, kad kas nors iš tų, kurie Tūkstantmečio pabaigoje bus atlaikę paskutinį išbandymą, vėliau nusidėtų ir mirtų?

Į šį klausimą padeda atsakyti dvi Apreiškimo knygos eilutės. Viena iš jų: „Pati mirtis ir mirusiųjų pasaulis [„hadas“, NW] buvo įmesti į ugnies ežerą. Tai yra antroji mirtis — ugnies ežeras“ (Apreiškimo 20:14). O kitoje rašoma: „Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo“ (Apreiškimo 21:4).

Atkreipkite dėmesį, apie kokį metą čia kalbama. „Mirtis ir mirusiųjų pasaulis [„hadas“, NW]“ bus įmesti į ugnies ežerą po to, kai pasibaigs pergyvenusiųjų Armagedoną, prikeltųjų ir gimusiųjų po Armagedono teismas. O teisiami jie bus pagal „užrašus knygose“, arba atsižvelgiant, kaip laikėsi konkrečių Jehovos reikalavimų, duotų žmonijai Tūkstantmečio laikotarpiu (Apreiškimo 20:12, 13). Apreiškimo knygos 21 skyriuje apaštalas Jonas užrašė kitą regėjimą, kuris pildysis per Kristaus Jėzaus karaliavimo Tūkstantmetį. Tačiau galutinio jo išsipildymo laukiama tiktai tos tūkstantmetės Teismo dienos pabaigoje. Tada Jehova su žmonėmis užmegs tiesioginį ryšį, nes Jėzus jam — savo Tėvui — bus perdavęs Karalystę. Simboline prasme galima sakyti, kad Jehova gyvens su ‘savo tauta’, nes bendraus su ja betarpiškai ir toks bendravimas niekada nesibaigs. O pranašystė „nebebus mirties“ galutinai išsipildys tuomet, kai žmonija bus visiškai pasinaudojusi Kristaus išperkamosios aukos verte ir pasiekusi tobulybę (Apreiškimo 21:3, 4).

Taigi cituotose Rašto eilutėse kalbama apie Adomo užtrauktą mirtį, kuri bus panaikinta Kristaus išpirkos kaina (Romiečiams 5:12-21). Kai paveldėta mirtis nebeteks galios, žmonės bus lygiai tokie, koks buvo sukurtas Adomas. Jis buvo tobulas, bet tai nereiškė, kad negalėjo mirti. Jehova liepė Adomui nevalgyti „nuo gero bei pikto pažinimo medžio“ ir pasakė: „Kai tik nuo jo paragausi, turėsi mirti“ (Pradžios 2:17). Taigi Adomas mirė dėl sąmoningai padarytos nuodėmės. Po paskutinio išbandymo tūkstantmetės Karalystės pabaigoje žmonės tebeturės laisvę rinktis (Apreiškimo 20:7-10). Jie visada galės apsispręsti, tarnauti Jehovai ar ne. Todėl negalima teigti, kad nuo tada joks žmogus niekuomet nepasielgs kaip Adomas ir neatmes Dievo.

O kas atsitiktų tam, kuris imtų maištauti po paskutinio išbandymo? Juk Adomo užtraukta mirtis jau sunaikinta. Taip pat ir hadas — bendras žmonijos kapas, kuriame esantiems yra prikėlimo viltis. Bet kurį maištininką Jehova vis dėlto gali įmesti į ugnies ežerą, o iš jo vilties būti prikeltam nebėra. Tai būtų mirtis, kokia mirė Adomas su Ieva, bet ne ta, kurią žmonės buvo paveldėję iš Adomo.

Tačiau manyti, kad kada nors taip atsitiks, neturime pagrindo. Tie, kurie atlaikys paskutinį išbandymą, labai skirsis nuo Adomo vienu svarbiu atžvilgiu — bus išbandyti iki galo. Galime neabejoti, kad paskutinis išbandymas bus visapusiškas, nes Jehova žino, kaip žmones kruopščiausiai ištirti. Taigi per šitą išbandymą jis pašalins kiekvieną, kuris vėliau galėtų piktnaudžiauti duota laisve pasirinkti. Todėl, nors galimybė, kad kas iš atlaikiusių paskutinį išbandymą galėtų maištauti ir dėl to netekti gyvybės, neatmetama, ji mažai tikėtina.

[Iliustracija 31 puslapyje]

Kokiu atžvilgiu po paskutinio išbandymo žmonija prilygs Adomui?