Ar Biblijos normos pernelyg griežtos?

„VAIKYSTĖJE manęs niekas nemokė jokių Biblijos principų. O apie Dievą net neužsimindavo“, — pasakoja jaunuolis iš Suomijos. Šiandien toks auklėjimas gana įprastas. Daug kas, ypač jauni, įsitikinę, jog Šventasis Raštas beviltiškai pasenęs, o jo pamokymai per griežti. Tie, kurie nori gyventi pagal jį, ne vienam atrodo draudimų bei nurodymų prislėgti. Todėl dažnas mano, jog Bibliją geriau palikti lentynoje, o vadovavimo ieškoti kitur.

Tokia nuomonė iš esmės atsirado dėl krikščionijos bažnyčių, kurios žmones valdė ilgus metus. Štai viduramžiais Katalikų bažnyčia Europoje kiekvieno gyvenimą kontroliavo beveik visais atžvilgiais. Bet kuris, išdrįsęs nepaklusti, rizikavo užsitraukti nemalonę: tokių laukė kankinimai ar net mirties bausmė. Vėliau asmens laisvę varžė ir Protestantų bažnyčios. Dar ir šiandien žodžiai „kalvinistas“ arba „puritonas“ asocijuojasi ne tik su tam tikros religijos išpažinėjais, bet ir su žiaurumu, kuriuo šie garsėjo. Bažnyčių despotizmas padarė savo: prieita prie klaidingos išvados, kad Biblijos normos per griežtos.

Pastaraisiais šimtmečiais Bažnyčių įtaka susilpnėjo, bent jau kai kuriose šalyse. Atsisakę tradicinių įsitikinimų, daugelis žmonių ėmė galvoti patys turį teisę spręsti, kas gera ir kas bloga. Prie ko tai privedė? Kriminologijos ir teisės sociologijos profesorius Ahtis Laitinenas aiškina: „Pagarba valdžiai sumažėjo, o supratimas, kas priimtina ir kas ne, darosi vis miglotesnis.“ Beje, ne kuo skiriasi ir dvasininkų nuomonė. Gerai žinomas liuteronų vyskupas teigė: „Nesu linkęs manyti, kad atsakymus į moralės klausimus galima rasti Biblijoje arba kad juos gali duoti religiniai vadovai.“

Ar neribota laisvė — į gera?

Mintis, kad gerai būtų turėti neribotą laisvę, kai kam nesvetima, ypač jaunam. Jausti nuolatinę globą arba gyventi taip, kad kiekviename žingsnyje kas nors nurodinėtų, niekas nenori. Tačiau kas būtų, jeigu kiekvienas elgtųsi, kaip jam šauna į galvą? Kad atsakytume, apsvarstykime tokį pavyzdį. Įsivaizduokime miestą, kuriame nereikalaujama laikytis jokių eismo taisyklių, turėti vairuotojo pažymėjimą, laikyti vairavimo egzaminą. Važiuoti  galima, kaip tik patinka, net išgėrusiam. Nereikia paisyti greičio apribojimų, stop ženklo, šviesoforų, eismo krypties, pėsčiųjų perėjų. Ar tokia „laisvė“ būtų į naudą? Aišku, ne! Viskas baigtųsi sumaištimi, netgi katastrofa. Nors eismo taisyklės laisvę riboja, gerai suprantame — jos apsaugo tiek važiuotus, tiek pėsčius.

Panašiai ir Jehova davė nurodymus, kaip gyventi. Mums tai naudinga. Jei tokio vadovavimo nebūtų, tektų mokytis iš savo klaidų. Bet tuomet pridarytume žalos ir sau, ir kitiems. Šitokia moralinė anarchija būtų tiek pat nepageidautina bei pavojinga, kaip ir eismas mieste nesilaikant taisyklių. Tam tikrų nurodymų bei įstatymų mums reikia ir tai pripažįsta daugelis.

„Mano našta lengva“

Kartais eismo taisyklės — tai ilgas ir išsamus visokiausių nurodymų sąrašas. Kai kuriose šalyse stulbina, kiek nuorodų yra vien dėl automobilių statymo. Priešingai, Biblijoje ilgo taisyklių sąrašo nerasime. Joje išdėstyti svarbiausi principai ir jie nėra varžantys. Jėzus Kristus savo amžininkus kvietė: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; aš jus atgaivinsiu! Mano jungas švelnus, mano našta lengva“ (Mato 11:28, 30). Laiške Korinto krikščionių bendruomenei apaštalas Paulius rašė: „Kur Viešpaties Dvasia, ten ir laisvė“ (2 Korintiečiams 3:17).

Tačiau ta laisvė ribota. Jėzus aiškiai parodė, jog Dievo reikalavimams išdėstyti pakanka kelių nesudėtingų įsakymų. Pavyzdžiui, jis savo mokiniams kalbėjo: „Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau“ (Jono 15:12). Įsivaizduokite, koks būtų gyvenimas, jeigu kiekvienas šito laikytųsi! Taigi krikščionių laisvė, kuria jie džiaugiasi, nėra beribė. Apaštalas Petras rašė: „Elkitės kaip laisvi, ne kaip tie, kurie laisve pridengia blogį, bet kaip Dievo tarnai“ (1 Petro 2:16).

Taigi, nors krikščionių elgesio nevaržo begalė nurodymų, jie nesprendžia patys, kas gera ir kas bloga. Žmonėms reikia vadovavimo, kurį gali suteikti vien tik Dievas. Biblijoje aiškiai sakoma: „Einančiam žmogui nepriklauso net kreipti savo žingsnio“ (Jeremijo 10:23, NW). Jei paklusime Dievo vadovavimui, gausime didelį atlygį, arba atpildą (Psalmyno 19:12 [19:11, Brb]).

Viena, — rasime laimę. Štai jaunuolis, kurio žodžius citavome straipsnio pradžioje, seniau vagiliavo ir meluodavo. Be to, paleistuvavo. Susipažinęs su aukštomis  Biblijos normomis, stengėsi jų laikytis ir pasikeitė. „Nors iškart pritaikyti visus Biblijos principus ir nepajėgiau, — prisimena jis, — supratau, kokie jie vertingi. Niekada nebuvau toks laimingas, kaip dabar. Gyvenimas tapo paprastesnis. Turiu tikslą ir sugebu atskirti, kas gera ir kas bloga.“

Milijonai patyrė tą patį. Vadovavimas, kurį teikia Biblija, padėjo tiems žmonėms pagerinti santykius su kitais, ugdytis racionalų požiūrį į darbą, atsisakyti žalingų įpročių ir tapti laimingesniais. Jaunuolis Markas, * pats pamatęs, kaip pasikeitė jo gyvenimas, kai pradėjo laikytis Biblijos normų, pasakė: „Gyvendamas pagal Bibliją įgijau daugiau savigarbos.“ *

Ką pasirinksite?

Tad ar Biblijos normos griežtos? Taip. Ir tai mūsų naudai. Bet ar pernelyg griežtos? Ne. Neribota laisvė tikrai prie gero neveda. Biblijos normos nuosaikios. Jos duotos mūsų gerovei ir laimei. Markas sako: „Ilgainiui supratau, kaip išmintinga laikytis Dievo Žodžio patarimų. Nors tam tikra prasme gyvenu kitaip nei dauguma, niekada nemanau, kad kažką prarandu.“

Kada pajusite, kaip gera gyventi laikantis Biblijos principų, jūsų dėkingumas už Dievo Žodį didės. Būsite daug laimingesni, taip pat pamilsite jo Šaltinį — Jehovą Dievą. „Tai ir yra Dievo meilė — vykdyti jo įsakymus. O jo įsakymai nėra sunkūs“ (1 Jono 5:3).

Jehova — mūsų Kūrėjas ir dangiškasis Tėvas. Todėl žino, kas mums geriausia. Užuot varžęs, jis su meile vadovauja mūsų labui. Poetine kalba Jehova mus ragina: „O, kad klausytum mano Įsakymų! Tavo gerovė būtų kaip upė, o tavo teisumas — kaip marių bangos“ (Izaijo 48:18).

[Išnašos]

[Iliustracija 9 puslapyje]

Jėzus sakė, kad Dievo reikalavimai atgaivina

[Iliustracija 10 puslapyje]

Paklusdami Dievo vadovavimui būsime laimingi ir išlaikysime savigarbą