Skaitytojų klausimai

Kodėl Šventojo Rašto „Naujojo pasaulio“ vertime Pakartoto Įstatymo 31:2 sakoma, kad Mozei „nebeleidžiama daugiau išeiti ir įeiti“, tai yra vadovauti Izraeliui, o kituose verčiama, jog to daryti jis nebegalėjo?

Toje eilutėje pavartotą hebrajišką žodį galima versti abejaip. Tačiau skaitant kai kuriuos Biblijos vertimus susidaro įspūdis, kad senatvėje Mozė buvo paliegęs, nebeturėjo jėgų vadovauti. Pavyzdžiui, A. Rubšys Mozės žodžius verčia taip: „Šiandien man jau šimtas dvidešimt metų. Nebegaliu be vargo kilnotis iš vietos į vietą.“ O A. Jurėno vertime sakoma: „Nebegaliu išeiti ir pareiti.“

Bet iš Pakartoto Įstatymo 34:7 paaiškėja, kad nors ir senyvas, Mozė tikrai nebuvo paliegęs. Ten rašoma: „Mozė mirė, turėdamas šimtą dvidešimt metų; akys dar nebuvo jam aptemusios, jėgos dar nebuvo išsekusios.“ Vadinasi, tautai vadovauti jis pajėgė, tačiau šito nebenorėjo Jehova. Tai akivaizdu iš tolesnių Mozės žodžių: „Viešpats man yra pasakęs: ‘Per šį Jordaną tu nepereisi.’“ Greičiausiai čia Jehova pakartojo, ką paskelbęs prie Meribos vandenų (Skaičių 20:9-12).

Mozės gyvenimas buvo ilgas bei prasmingas. Jį galima padalyti į tris laikotarpius. Pirmuosius keturis dešimtmečius Mozė gyveno Egipte, kur „buvo išmokytas visos Egipto išminties ir tapo galingas žodžiais ir darbais“ (Apaštalų darbų 7:20-22). Paskui tiek pat laiko praleido Midjane. Ten išsiugdė savybių, reikalingų vadovauti Jehovos tautai. Galiausiai keturiasdešimt metų vedė izraelitus. Tačiau Jehova nusprendė, jog į Pažadėtąją žemę per Jordaną žmones perves ne Mozė, o Jozuė (Pakartoto Įstatymo 31:3).

Taigi „Naujojo pasaulio“ vertime Pakartoto Įstatymo 31:2 prasmė perteikta tiksliai. Mozė daugiau nebegalėjo vadovauti Izraeliui ne dėl to, kad neįstengė, o dėl to, kad neleido Jehova.