Tegu Dievo Žodis rodo tau kelią
Tegu Dievo Žodis rodo tau kelią
„Tavo žodis — žibintas mano žingsniams ir šviesa mano takui“ (PSALMYNO 119:105).
1, 2. Kodėl žmonija neranda kelio į laimę ir santarvę?
AR ESI klausęs ką nors kelio? Pavyzdžiui, gal jau buvai arti tikslo, bet suabejojai dėl kelių likusių posūkių. O gal pasiklydai ir tenka visiškai keisti kryptį. Argi neišmintinga ir vienu, ir kitu atveju pasikliauti tuo, kuris gerai pažįsta vietovę? Juk jis gali padėti tau pakliūti ten, kur reikia.
2 Tūkstančius metų netobula žmonija keliauja per gyvenimą savo pasirinkta kryptimi ir nemano, jog reikia Dievo pagalbos. Tačiau ji visiškai pasiklydo — neranda kelio į tikrąją laimę ir santarvę. Kodėl taip atsitiko? Daugiau nei prieš 2500 metų pranašas Jeremijas pasakė: „Ne nuo asmens priklauso [...] nustatyti kryptį savo žingsniams“ (Jeremijo 10:23, Jr). Kas tik bando žengti gyvenimo keliu kaip pačiam patinka ir nenori, kad jam būtų išmaniai vadovaujama, neišvengiamai nusivilia. Žmonijai tikrai reikia nurodyti, kuria kryptimi eiti.
3. Kodėl Jehova vienintelis žino, kokiu keliu žmonijai eiti, ir koks yra jo pažadas?
3 Kokia linkme mums žengti, kuo puikiausiai gali nurodyti Jehova Dievas. Kodėl? Kadangi jis supranta, kokia mūsų prigimtis, be to, gerai žino, kaip žmonija iškrypo iš vėžių ir pasiklydo, ir ko reikia, kad sugrįžtų į teisingą kelią. Sykiu mūsų Kūrėjas Jehova visada mato, kas žmogui naudingiausia (Izaijo 48:17). Todėl besąlygiškai galime pasitikėti Psalmyno 32:8 užrašytu pažadu: „Mokysiu tave ir rodysiu tau kelią, kuriuo turi eiti; tau patarsiu, lydėdamas tave akimis.“ Taigi nelieka abejonių, kad Jehova yra pats geriausias mūsų vadovas. O kaip jis veda?
4, 5. Kaip Dievo žodžiai rodo mums kelią?
4 Psalmininkas meldėsi Jehovai: „Tavo žodis — žibintas mano žingsniams ir šviesa mano takui“ (Psalmyno 119:105). Biblijoje užrašyti Dievo nurodymai bei priminimai padeda mums įveikti kelyje pasitaikančias kliūtis. Skaitydami Šventąjį Raštą ir vadovaudamiesi jo patarimais, patiriame, kas parašyta Izaijo 30:21: „Girdėsi [Jehovos balsą] už nugaros tau sakantį: ‘Štai tikrasis kelias! Juo eikite!’“
5 Bet atkreipk dėmesį, kad Psalmyno 119:105 kalbama apie du dalykus. Pirma, Dievo Žodis yra žibintas mūsų žingsniams. Kai kyla kasdienių sunkumų, remkimės Biblijos principais, padedančiais žengti teisingus žingsnius — išmintingai apsispręsti ir išvengti šio pasaulio žabangų. Antra, Dievo priminimai nušviečia mūsų taką: įgalina pasirinkti tai, kas neatsiejama nuo Dievo pažadėto amžinojo gyvenimo vilties. Jeigu takas prieky apšviestas, įžvelgsime, ko — gero ar blogo — galime susilaukti juo eidami (Romiečiams 14:21; 1 Timotiejui 6:9; Apreiškimo 22:12). Aptarkime smulkiau, kaip Biblijoje užrašyti Dievo žodžiai gali būti žibintas mūsų žingsniams ir šviesa mūsų takui.
„Žibintas mano žingsniams“
6. Kokiomis aplinkybėmis Dievo žodžiai tampa žibintu mūsų žingsniams?
6 Nebūna dienos be sprendimų. Kai kurie jų gali atrodyti mažiau reikšmingi, bet kartais susiklosto aplinkybės, kai išmėginama mūsų moralinė tvirtybė, sąžiningumas, neutralumas. Kad per tokius išbandymus nesukluptume, privalome išlavinti savo pojūčius ir gebėti atskirti gera nuo bloga (Hebrajams 5:14). Semdamiesi Dievo Žodžio tikrojo pažinimo ir įsisąmonindami jo principus, laviname savo sąžinę, kad mokėtume apsispręsti taip, kaip patinka Dievui (Patarlių 3:21).
7. Pateik pavyzdį, kada krikščionį gali traukti pasauliečių draugija.
7 Pagirtina, jeigu nuoširdžiai stengiesi džiuginti Jehovos širdį (Patarlių 27:11). O kaip pasielgtum tokioje situacijoje? Keletas bendradarbių kviečia pasižiūrėti sporto varžybų. Jiems malonu su tavimi, todėl siūlo sykiu leisti laiką ir po darbo. Galbūt tau atrodo, kad kolegos neblogi žmonės, netgi laikosi kai kurių puikių principų. Ką darysi? Ar kuo nors pavojinga priimti tokį kvietimą? Kaip Dievo Žodis šiuo atveju padės teisingai apsispręsti?
8. Kokie Šventojo Rašto principai padeda mums apsispręsti dėl draugijų?
8 Atkreipk dėmesį į porą Biblijos principų. Tikriausiai puikiai prisimeni, kas užrašyta 1 Korintiečiams 15:33: „Blogos draugijos gadina gerus papročius!“ Ar tai reiškia visiškai šalintis netikinčiųjų? Ne, Šventasis Raštas to nemoko. Juk ir apaštalui Pauliui rūpėjo visi žmonės, net ir ne Jehovos garbintojai (1 Korintiečiams 9:22). Pati krikščionybės esmė ta, kad nebūtume abejingi kitiems, net jei jų įsitikinimai ne tokie kaip mūsų (Romiečiams 10:13-15). Kaipgi galėtume klausyti patarimo daryti gera visiems, jeigu atsiskirtume nuo žmonių, kuriems galbūt reikia mūsų pagalbos? (Galatams 6:10)
9. Koks Biblijoje užrašytas patarimas moko mus laikytis nuosaikumo bendraujant su kolegomis?
9 Tačiau viena yra būti draugiškam su savo bendradarbiu, kita — su juo bičiuliautis. Čia naudingas dar vienas Šventojo Rašto principas. Apaštalas Paulius krikščionis perspėjo: „Nevilkite svetimo jungo su netikinčiaisiais“ (2 Korintiečiams ). Ką reiškia žodžiai „nevilkite svetimo jungo“? Kituose vertimuose sakoma „neįsikinkykite į nelygų jungą“, „nepuoselėkite netinkamų santykių“. Kada santykiai pasidaro nebetinkami? Kada peržengiama riba ir užsidedamas nelygus jungas? Čia Dievo Žodis, Biblija, gali nurodyti, kur tau žengti. 6:14
10. a) Ką Jėzus rinkdavosi į draugus? b) Kokie pamąstymai padės teisingai apsispręsti dėl draugijų?
10 Atkreipkime dėmesį į mūsų pavyzdį — Jėzų, mylėjusį žmones nuo pat jų sukūrimo (Patarlių 8:31). Gyvendamas žemėje, jis palaikė glaudų ryšį su savo sekėjais (Jono 13:1). Netgi rašoma, kad Jėzus „pamilo“ ir dvasiškai paklydusį žmogų (Morkaus 10:17-22, Brb). Tačiau Jėzus taip pat nustatė aiškias ribas, ką rinktis į draugus. Jis neužmegzdavo artimo ryšio su tais, kurių širdys nebuvo linkusios vykdyti jo dangiškojo Tėvo valios. Kartą Jėzus pasakė: „Jūs būsite mano draugai, jei darysite, ką jums įsakau“ (Jono 15:14). Tau galbūt malonu leisti laiką su kuriuo nors bendradarbiu. Bet pagalvok: ar šis žmogus nusiteikęs daryti, ką liepia Jėzus? Ar jis (arba ji) nori žinoti apie Tą, kurį Jėzus mokė mus garbinti, — Jehovą Dievą? Ar laikosi krikščioniškų moralės normų kaip ir tu? (Mato 4:10) Atsakymai į šiuos klausimus paaiškėja, kai kalbėdamas su kolegomis gini Biblijos principus.
11. Pateik pavyzdžių, kokiomis aplinkybėmis Dievo žodžiai turi rodyti, kur žengti.
11 Dievo Žodis gali rodyti, kur žengti, daugeliu kitų aplinkybių. Tarkim, vienam krikščioniui pasiūloma, ko jis labai ieško, — darbas. Tačiau reikalavimai tokie, kad jam teks praleisti ne vieną sueigą ir nepavyks atlikti kai kurių užduočių Dievo tarnyboje (Psalmyno 37:25). Kitą krikščionį galbūt viliote vilioja žiūrėti tokias pramogines laidas ar filmus, kuriuose propaguojama gyvensena aiškiai nesiderina su Biblijos principais (Efeziečiams 4:17-19). Dar kitas greit užsigauna dėl bendratikių netobulumo (Kolosiečiams 3:13). Visais panašiais atvejais turime naudotis Dievo Žodžiu kaip žibintu savo žingsniams. Laikydamiesi Biblijos principų, tikrai galime įveikti gyvenimo sunkumus. Juk Dievo Žodis yra „naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui“ (2 Timotiejui 3:16).
„Šviesa mano takui“
12. Kaip Dievo žodžiai apšviečia mūsų taką?
12 Psalmyno 119:105 taip pat sakoma, kad Dievo žodžiai yra šviesa mūsų takui — rodo, kas priešaky. Mes neskendime tamsoje, nes žinome ateitį: Biblija paaiškina, kodėl padėtis pasaulyje sunkėja ir kuo visa baigsis. Iš jos pranašysčių aišku, kad gyvename šios blogos santvarkos „paskutinėmis dienomis“ (2 Timotiejui 3:1-5). Tai, kad žinome būsimus įvykius, turi didelės įtakos mūsų gyvensenai. Apaštalas Petras rašė: „Jeigu visa tai taip suirs, tai kaipgi jūs privalote pasižymėti šventu elgesiu ir atsidavimo Dievui darbais laukdami ir aiškiai turėdami omenyje būsiant Jehovos dieną!“ (2 Petro 3:11, 12, NW).
13. Kokia turi būti mūsų mąstysena ir gyvensena atsižvelgiant į šių laikų ypatingumą?
13 Iš mūsų mąstysenos ir gyvensenos turi būti akivaizdu, jog tvirtai tikime, kad „praeina pasaulis ir jojo geismai“ (1 Jono 2:17). Vadovaudamiesi Biblijos nurodymais, gebėsime išmintingai apsispręsti, kokie turi būti mūsų ateities tikslai. Štai Jėzus ragino: „Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta“ (Mato 6:33). Pagirtina, kad daug jaunuolių rodo tikį šiais Jėzaus žodžiais ir pasirenka visalaikę tarnybą. Kiti — kartais net šeimomis — savanoriškai persikelia į tokias šalis, kur labai trūksta Karalystės skelbėjų.
14. Kaip viena šeima praplėtė savo tarnystę?
14 Štai viena krikščionių šeima keturiese išvyko iš Jungtinių Valstijų į Dominikos Respubliką ir ėmė tarnauti miesto, turinčio 50000 gyventojų, bendruomenėje. Jono 4:35) Šeimos galva pasakoja: „Šiai bendruomenei padeda 30 brolių ir seserų iš svetur — apie 20 iš Jungtinių Valstijų, kiti iš Bahamų, Ispanijos, Italijos, Kanados, Naujosios Zelandijos. Visi jie atsikraustė vedami troškimo čia darbuotis ir savo entuziazmu tiesiog užkrėtė vietinius brolius.“
Joje yra apie 130 Karalystės skelbėjų, bet 2006-ųjų balandžio 12-tą į Kristaus mirties Minėjimą susirinko maždaug 1300 žmonių! Ten laukai taip „prinokę pjūčiai“, kad atvykusieji — tėvas, motina, sūnus ir duktė — po penkių mėnesių jau vedė 30 Biblijos studijų! (15. Kokį džiaugsmą patiri pirmą vietą skirdamas Karalystės reikalams?
15 Aišku, ne visiems aplinkybės leidžia keltis į kitą šalį ir tarnauti ten, kur nepaprastai reikia skelbėjų. Bet tie, kurie jau triūsia kitur, arba taip pertvarko savo gyvenimą, kad galėtų išvykti, tikrai patirs daug džiaugsmo naujoje tarnystės vietoje. Kad ir kur gyventum, neprasilenk su laime tarnauti Dievui visomis jėgomis. Jei Karalystės reikalai tau bus svarbiausi, Jehova pažada apipilti „visokeriopa palaima“ (Malachijo 3:10).
Palaiminga būti Jehovos vadovaujamiems
16. Kuo palaiminga leisti Dievo žodžiams rodyti mums kelią?
16 Supratome, kaip Jehovos žodžiai rodo mums kelią. Viena, jie yra žibintas mūsų žingsniams: padeda žengti teisinga linkme ir tinkamai apsispręsti. Be to, Dievo Žodis nušviečia mūsų taką, kad aiškiai matytume, kas ateityje. Tokioje šviesoje nesunku laikytis Petro patarimo: „Paruošę savo protą veikti, būdami blaivūs, visiškai paremkite savo viltį jums teikiama malone, kai Jėzus Kristus apsireikš“ (1 Petro 1:13, Jr).
17. Kaip Biblijos studijavimas padeda laikytis Dievo nurodymų?
17 Nėmaž neabejojame, kad Jehova rodo žmogui kelią. Bet ar laikomės jo nurodymų? Kad suprastum, kokia kryptimi Jehova pataria eiti, pasiryžk kasdien skaityti Bibliją. Apmąstyk, ką perskaitei, stenkis įžvelgti, kokia yra Dievo valia, ir pagalvok, kokiose srityse galėtum taikyti jo žodžius (1 Timotiejui 4:15). Paskui, kai reikia dėl ko nors apsispręsti, pasinaudok gebėjimu samprotauti (Romiečiams 12:1, NW).
18. Kokia dovana mūsų laukia, jeigu leisimės vadovaujami Dievo Žodžio?
18 Jeigu vadovaujamės principais, kurių moko Dievo Žodis, mūsų takas bus šviesus, — žinosime, kaip apsispręsti. Galime būti tikri, kad Jehovos žodžiai „nepatyrusius žmones daro išmintingus“ (Psalmyno 19:7; NW). Laikydamiesi Biblijos mokymų, džiaugiamės švaria sąžine ir kad elgiamės, kaip patinka Jehovai (1 Timotiejui 1:18, 19). Jei kasdien leidžiame Dievo žodžiams nušviesti mūsų žingsnius, laukia didžiausia jo dovana — amžinasis gyvenimas (Jono 17:3).
Ar atsimeni?
• Kodėl taip svarbu, kad leistumeis Jehovos vadovaujamas?
• Kaip Dievo žodžiai gali būti žibintas mūsų žingsniams?
• Kaip Dievo žodžiai gali būti šviesa mūsų takui?
• Kaip Biblijos studijavimas padeda laikytis Dievo nurodymų?
[Studijų klausimai]
[Iliustracija 15 puslapyje]
Kokia bendrystė su pasauliečiu būtų netinkama?
[Iliustracija 16 puslapyje]
Artimi Jėzaus draugai buvo tie, kurie vykdė Jehovos valią
[Iliustracijos 17 puslapyje]
Ar iš tavo gyvensenos matyti, kad Karalystės reikalus laikai svarbiausiais?