Grožėkimės tvarka ir darna, pažinkime visa ko autorių

TURBŪT girdėjote apie italų tapytoją ir skulptorių Mikelandželą. Net jeigu ir nematėte nė vieno jo kūrinių originalo, tikriausiai pritarsite vienam žinovui, pavadinusiam šį genijų „nuostabiu menininku, kuriam nėra lygių“. Mikelandželas, be abejo, buvo talentingas. Argi kas nors grožėdamasis jo menu drįstų nepripažinti, kad tai iškilaus autoriaus rankų darbas?

O ką manytumėte apie stulbinančią daugybės gyvų organizmų įvairovę ir jų sandaros sudėtingumą? Štai laikraštyje The New York Times buvo pacituoti vieno biologijos profesoriaus žodžiai: „Gyvosios gamtos fiziniai ypatumai aiškiai rodo, kad viskas buvo suprojektuota.“ Toliau jis pridūrė: „Biologijoje pilna tokio projektavimo pavyzdžių.“ Ar protu pateisinama tvirtinti, jog visa puikiausiai suprojektuota be projektuotojo?

Apaštalas Paulius, gebėjęs puikiai įžvelgti, kas pasaulyje vyksta, pasakė, kad yra tokių, kurie ‘lenkiasi bei tarnauja kūriniams, o ne Kūrėjui’ (Romiečiams 1:25). Persiėmę populiarių evoliucionizmo idėjų kai kurie nesuvokia arba nenori pripažinti, jog suprojektuoti dalykai liudija esant konstruktorių. Tačiau ar evoliucijos teorija yra mokslas tikrąja to žodžio prasme? Antai Kristofas Šėnbornas, katalikų arkivyskupas iš Vienos, minėtame laikraštyje rašė: „Teorija, kuri neigia arba ignoruoja gausybę įrodymų, liudijančių, kad gyvasis pasaulis suorganizuotas racionaliai, yra ne mokslas, o ideologija.“

Ar tai mokslo užribis?

Kitų manymu, jeigu pripažintume, kad yra Kūrėjas, tai būtų „kliūtis moksliniams tyrinėjimams“. Viename žurnalo New Scientist straipsnyje nuogąstaujama, jog „neribotos mokslo paieškos nutrūktų ties barjeru su užrašu ‘Kūrėjo darbas’“. Ar tokia baimė pagrįsta? Ne. Pažiūrėkime kodėl.

Žmogus, kuris tiki, kad visata ir gyvybė žemėje atsirado per aklą atsitiktinumą ir paskui evoliucionavo, net nebandys ieškoti, kur glūdi giliausia prasmė. O jeigu pripažįstame, kad visa, ką matome, yra sukurta mąstančios Esybės, Autoriaus, tai skatins mus tyrinėti gamtą ir perprasti, kaip jo genialumas atsiskleidžia kūryboje. Pavyzdžiui, menotyrininkai žinodami, kad „Moną Lizą“ nutapė Leonardas da Vinčis, vien tuo nesitenkina ir tyrinėja jo tapybos techniką bei panaudotas medžiagas. Mes, pripažindami esant visa ko Autorių, irgi nenustojame domėtis  jo sudėtinga kūryba, net smulkiausiomis detalėmis.

Biblija nėmaž neslopina pažintinės veiklos, o kaip tik skatina ieškoti atsakymų tiek į mokslinio, tiek į dvasinio pobūdžio klausimus. Senovėje gyvenęs karalius Dovydas stebėjosi, kokia tobula žmogaus kūno sandara. Štai jo žodžiai: „Esu nuostabiai padarytas. Tavo visi darbai nuostabūs, — aš tai gerai žinau“ (Psalmyno 139:14). Biblijoje parašyta, jog pats Kūrėjas teiravosi Jobo: „Argi išmatavai žemės plotą?“ (Jobo 38:18). Toks klausimas nė iš tolo neleidžia manyti, kad viskuo domėtis ir tyrinėti būtų nepageidaujama. Priešingai, Didysis Autorius mūsų ką tik cituotais žodžiais ragino gilintis į jo kūrybą. Pranašo Izaijo knygoje irgi užrašytas paskatinimas geriau perprasti, kas yra Tas, kurio rankų darbai mus supa. „Pakelkite akis ir pasižiūrėkite į aukštybes! Kas jas sukūrė?“ Toliau šioje Biblijos eilutėje, Izaijo 40:26, pasakyta iš esmės tas pats, ką Einšteinas apibrėžė gerai žinoma lygtimi E=mc², būtent — kad visata radosi iš tam tikro dinaminės energijos, arba galios, šaltinio.

Tiesa, atskleisti gamtos paslaptis ne visada lengva. Iš dalies taip yra todėl, kad mūsų minties galia ribota ir turimas pasaulio pažinimas nenuodugnus. Tai suprato ir Jobas. Jis aukštino Kūrėją, padariusį taip, kad mūsų planeta erdvėje, vaizdžiai tariant, kybotų ant nieko ir apsunkę nuo vandens debesys plauktų padange (Jobo 26:7-9). Tačiau Jobas permanė, kad tokie stebuklai tėra Kūrėjo „galybės užuominos“ (Jobo 26:14). Šis vyras, be abejo, troško geriau suvokti visa, kas aplinkui. Dovydas, įžvelgdamas savo galimybių ribas, irgi rašė: „Tavo pažinimas man per nuostabus, per gilus, aš negaliu jo pasiekti“ (Psalmyno 139:6).

Tikėjimas, kad yra Kūrėjas, nestabdo mokslo pažangos. Siekis iš pagrindų pažinti tiek fizinį pasaulį, tiek dvasines tiesas tikrai yra beribis ir amžinas. Vienas senovės karalius, stebinęs visus savo žiniomis, nuolankiai pasakė: „[Dievas] įdiegė amžinybę į jų širdį, bet žmogus negali perprasti nei pradžios, nei pabaigos to, ką Dievas daro“ (Mokytojo 3:11).

Ar sakome „Dievas“, kai neturime kito paaiškinimo?

Kai kurie piktinasi, jog visais atvejais, kai neturima svaraus mokslinio paaiškinimo, dogmatiškai  sakoma „Dievas“. Kitaip tariant, tvirtinama, kad Aukščiausioji Esybė, Autorius, reikalingas tik spragoms užpildyti, tartum „Dievas“ būtų magiškas žodis, kurio stveriamasi neįstengiant suprasti vieno ar kito dalyko. Kokios tai spragos? Gal visai nedidelės — tiesiog žmogaus pažinimas per menkas? Ne. Didžiulių spragų pilna pačioje Darvino teorijoje ir tai griauna jos patikimumą. Ji nepajėgia paaiškinti svarbių biologijos faktų ir čia žioji tikra praraja. Evoliucionistai remiasi nepagrįstomis prielaidomis ir Darvino teoriją iš tikrųjų pavertė savo „dievu“ — atsakymu į kiekvieną klausimą.

Kūrėjas, pažįstamas iš Biblijos puslapių, nėra toks Dievas, kurio prireikia, kai nebėra kito paaiškinimo. Juk visa — kūrimo etapai, atskiri fizinio pasaulio elementai, mažiausios detalės — Dievo rankose. Psalmininkas apie Jehovos kūrybos plotmę kalbėjo: „Tu esi gyvenimo šaltinis, ir tavo šviesoje matome šviesą“ (Psalmyno 36:10 [36:9, Brb]). Teisingai pasakyta, kad jis — Tas, kuris sukūrė „dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose yra“ (Apaštalų darbų 4:24; 14:15; 17:24). Todėl ir vienas pirmojo amžiaus mokytojas rašė, jog Dievas — „visų dalykų Kūrėjas“ (Efeziečiams 3:9).

Dievas taip pat nustatė „dangaus skliauto dėsnius“, kurie sąlygoja materijos būvį bei energijos veikmę ir kuriuos mokslininkai vis stengiasi perprasti (Jobo 38:33). Kiekvienas jo sumanymas iki galo apgalvotas, tikslingas — kad žemė būtų gyvenama ir kad džiugintų gyvybės įvairove.

Ką žmogui, reginčiam tvarką ir darną, diktuoja sveika nuovoka

Galiausiai nepamirškime, kad, tyrinėjant vieną ar kitą dalyką, gali padėti sveika nuovoka. Štai straipsnius mokslinėmis temomis rašantis Džonas Horganas kalbėdamas, kuo grindžiamos įvairios teorijos, pareiškė: „Jeigu nepakanka turimų įrodymų, nesidrovėkime pasitelkti sveikos nuovokos.“

Ar tikrai būtų protinga tvirtinti, kad gyvybė radosi tiesiog atsitiktinai arba veikiant akloms jėgoms? Nors evoliucijos teorija labai populiari, nemažai mąslių žmonių, tarp jų ir mokslininkų, įsitikinę, jog esama išmintingo Kūrėjo. Pasak vieno biologijos profesoriaus, visuomenėje „plačiai įsigalėjęs požiūris, kad gyvybė buvo sukurta“. Kodėl taip manoma? Tikriausiai dauguma pritars apaštalui Pauliui: „Kiekvieną namą kas nors stato“ (Hebrajams 3:4). Toliau Paulius daro logišką išvadą: „O visa ko statytojas yra Dievas.“ Taigi, įsiklausius į šiuos Biblijos žodžius, aišku viena: jeigu pripažįstame, kad namui rastis reikia architekto ir statytojo, nelogiška tvirtinti, jog sudėtinga ląstelė radosi atsitiktinai.

Štai kas Biblijoje rašoma apie žmogų, neigiantį Sumanytoją ir Kūrėją: „Kvailys sau sako širdyje: ‘Dievo nėra!’“ (Psalmyno 14:1). Čia psalmininkas supeikia tą, kurį dar tenka įtikinėti. Toks asmuo, užuot vertinęs viską  objektyviai, vadovaujasi savo išankstiniu nusistatymu. Bet išmintingas, įžvalgus žmogus nuolankiai pripažįsta, kad yra Kūrėjas (Izaijo 45:18).

Daugelis mąslaus proto žmonių, matydami akivaizdžius įrodymus, neabejoja, jog visata — Didžiojo Architekto kūrinys.

Pažinkite visatos Architektą

Jei suvokiame, jog žmogus yra kūrybinės minties įkūnijimas, pasvarstykime: kam buvome sukurti, kodėl mums duota gyvybė? Mokslas pats savaime nepateiks įtikinamų atsakymų į šiuos klausimus. O juk tokie esminiai dalykai reikalauja svaraus, pagrįsto išaiškinimo. Čia nepamainomas vadovas yra Biblija. Ji moko, kad Jehova ne tik Kūrėjas, bet ir didžių tikslų Dievas — Tas, kuris puikiai žino, kodėl daro viena ar kita. Šventasis Raštas atskleidžia, ką Dievas yra sumanęs žmonijai, kokią ateitį jai siūlo, kokią viltį teikia.

Kas dar žinotina apie Jehovą? Koks Dievas jis yra? Jehovos liudytojai skatina jus geriau — asmeniškai — pažinti mūsų Genialųjį Architektą. Suprasite, kodėl jis vadinasi tokiu vardu, kokios jo savybės, ką yra padaręs dėl žmonijos. Skaitydamas jo Žodį, Bibliją, suvoksite, kodėl dera ne tik grožėtis jo nuostabiais kūriniais, bet ir šlovinti jį — savo Kūrėją (Psalmyno 86:12; Apreiškimo 4:11).

[Iliustracija 4 puslapyje]

Mikelandželas

[Iliustracijos 5 puslapyje]

Tikėjimas Kūrėju ir tikrasis mokslas yra suderinami dalykai

[Iliustracija 6 puslapyje]

Individų įvairovė ir jų gebėjimas prisitaikyti rodo, kad viskas gamtoje yra genialiai sumanyta

[Iliustracijos 7 puslapyje]

Konstrukcijos gamtoje rodo esant konstruktorių