Skaitytojų klausimai

Ką Jėzus turėjo omenyje sakydamas, kad jo ištikimas vergas bus protingas?

Jėzus iškėlė klausimą: „Taigi kas yra tas ištikimas ir protingas vergas, kuriam valdovas pavedė rūpintis savo šeimyna, kad jis jiems duotų maisto reikiamu metu?“ (Mato 24:45, Jr). „Vergas“, duodantis dvasinį „maistą“, yra dvasia pateptųjų krikščionių bendruomenė. Kodėl Jėzus tuos krikščionis pavadino protingais? *

Ką Jėzus, matyt, turėjo omenyje taip sakydamas, galime suprasti iš jo paties mokymų. Tada, kai kalbėjo apie „ištikimą ir protingą vergą“, jis pasakė palyginimą apie dešimt mergaičių, kurios išėjo pasitikti jaunikio. Tos mergaitės primena pateptuosius krikščionis iki 1914 metų — jie nekantriai laukė ateinant Jaunikio, Jėzaus Kristaus. Penkios iš dešimties mergaičių atėjus jaunikiui neturėjo pakankamai aliejaus ir nepateko į vestuves. Kitos penkios buvo protingos: iš anksto pasirūpino aliejaus atsarga, kad pasirodžius jaunikiui galėtų skleisti šviesą, todėl buvo įleistos į vestuvių puotą (Mato 25:10-12).

Kai Jėzus 1914-aisiais pradėjo valdyti kaip Karalius, nemažai pateptųjų krikščionių tikėjosi tuojau nueiti pas jį į dangų. Tačiau žemėje jų dar laukė darbas, o tam kai kurie nebuvo pasiruošę. Kaip tos neprotingos mergaitės, jie nesistengė iš anksto stiprintis dvasiškai, tad nebegalėjo tarnauti šviesos nešėjais. Vis dėlto daugelis kitų elgėsi protingai — išmintingai bei įžvalgiai — ir išliko dvasiškai stiprūs. Sužinoję, jog dar teks darbuotis, su džiaugsmu atsiliepė. Taip įrodė, kad jie yra „ištikimas ir protingas vergas“.

Štai kitas pavyzdys, kada Jėzus pavartojo žodį „protingas“. Kaip rašoma Mato 7:24 (Jr), jis pasakė: „Kiekvienas, kuris girdi šituos mano žodžius ir juos vykdo, prilygs protingam vyrui, kuris pastatė savo namus ant uolos.“ Protingas vyras dėjo tvirtą pamatą, galintį atlaikyti audrą. O paikasis statė ant smėlio ir savo namą prarado. Vadinasi, krikščionis yra protingas, jeigu įžvelgia, kokių blogų pasekmių susilaukiama vadovaujantis žmogiška išmintimi. Įžvalga bei sveika nuovoka padeda jam tvirtai grįsti savo tikėjimą Jėzaus mokymais ir pagal juos gyventi. „Ištikimas ir protingas vergas“ elgiasi panašiai.

Taip pat atkreipkime dėmesį, kaip žodis, verčiamas „protingas“, pavartotas Hebrajiškuosiuose raštuose. Juose skaitome, kad faraonas paskyrė Juozapą atsakingu už Egipto aprūpinimą maisto atsargomis. Tai buvo Jehovos valia, kad jo tauta nebadautų. Kodėl pasirinktas Juozapas? Faraonas jam pasakė: „Nėra nė vieno, kuris būtų toks protingas ir sumanus kaip tu“ (Pradžios 41:33-39, Brb, kursyvas mūsų; 45:5). Abigailė Biblijoje irgi vadinama protinga. Ji aprūpino maistu Jehovos pateptąjį Dovydą ir jo vyrus (1 Samuelio 25:3, 11, 18). Juozapas ir Abigailė tikrai galėjo būti laikomi protingais, nes suvokė Dievo valią ir elgėsi įžvalgiai bei apdairiai.

Taigi, pavadindamas ištikimą vergą protingu, Jėzus norėjo pasakyti, kad tie, kuriuos tas vergas vaizduoja, pasižymės įžvalgumu, apdairumu, sveika nuovoka, nes jų tikėjimas, darbai ir mokymai bus pagrįsti Dievo Žodžio tiesa.

[Išnaša]