Skaitytojų klausimai

Ar Jokūbas nenusižengė apsimesdamas Ezavu, kaip rašoma Pradžios 27:18, 19?

Ši istorija daugeliui gerai žinoma. Kai jau buvo pasenęs, Izaokas paliepė Ezavui sumedžioti jam ką nors ir pridūrė: „Kad valgyčiau ir mano siela tave palaimintų, prieš man numirštant“ (Brb). Išgirdusi savo vyro žodžius, Rebeka paruošė skanų valgį ir pasakė Jokūbui: „Tu nuneši jį [maistą] tėvui pavalgyti, idant palaimintų tave prieš mirdamas.“ Apsirengęs Ezavo drabužiais ir su ožiukų kailiais ant rankų bei kaklo Jokūbas nunešė tėvui gardųjį valgį. Kai Izaokas paklausė, „kas tu, mano sūnau?“, Jokūbas atsakė: „Aš Ezavas, tavo pirmagimis.“ Izaokas tuo patikėjo ir jį palaimino (Pradžios 27:1-29).

Biblija nesako, kodėl Rebeka ir Jokūbas taip pasielgė, tačiau leidžia suprasti, kad tai įvyko spontaniškai. Svarbu įsidėmėti, jog Dievo Žodis nei pateisina, nei smerkia tą jų poelgį, vadinasi, šis pasakojimas nėra precedentas meluoti ir apgaudinėti. Tačiau šią situaciją Biblija padeda išsiaiškinti.

Pirma, iš jos sužinome, kad Jokūbas turėjo teisę gauti tėvo palaiminimą, o Ezavas ne. Jokūbas buvo teisėtai nusipirkęs pirmagimystės teisę iš savo dvynio brolio, kuris jos nevertino ir pardavė už valgį, kad numalšintų alkį. „Tiek Ezavui terūpėjo jo pirmagimystė“ (Pradžios 25:29-34). Taigi kreipdamasis į tėvą palaiminimo Jokūbas siekė to, kas jam priderėjo.

Antra, kai Izaokas suprato, kad palaimino Jokūbą, nepanoro nieko pakeisti. Gal jis prisiminė, ką Jehova buvo pasakęs Rebekai dar prieš dvynių gimimą: „Vyresnysis tarnaus jaunesniajam“ (Pradžios 25:23, Brb). Be to, reikšminga, kad paskui, išsiųsdamas Jokūbą į Haraną, Izaokas išsakė jam dar daugiau palaiminimų (Pradžios 28:1-4).

Galiausiai reikia turėti omenyje, kad Jehova žinojo, kas vyksta, ir domėjosi visu tuo. Izaoko išsakytas palaiminimas buvo susijęs su Dievo pažadu Abraomui (Pradžios 12:2, 3). Jeigu Dievas nebūtų norėjęs, kad Izaokas palaimintų Jokūbą, būtų galėjęs kaip nors tam sutrukdyti. Bet Jehova šito nepadarė ir netgi Jokūbui patvirtino: „Visos žemės gentys per tave ir tavo palikuonis [„sėklą“, NW] ras palaiminimą“ (Pradžios 28:10-15).