„Žavėjausi neįtikėtina jo valios stiprybe“

GIUNTERIS GRASAS, vokiečių rašytojas, 1999 metais pelnęs Nobelio literatūros premiją, 2006-aisiais išleido savo autobiografiją. Knygoje jis aprašo ir tuos išgyvenimus, kai nacių laikais pačiam teko tarnauti Vokietijos apsaugos daliniuose. Vienas žmogus, anuomet nepabūgęs persekiojimų ir pasiryžęs žūtbūt laikytis savo religinių įsitikinimų, Grasui padarė tokį įspūdį, kad jau daugiau kaip šešiasdešimt metų rašytojas negali šito pamiršti.

Duodamas interviu dienraščiui Frankfurter Allgemeine Zeitung, Grasas dar sykį prakalbo apie tą principingą nepažįstamąjį, atsisakiusį imti ginklą į rankas. Anot rašytojo, vyriškis „nepriklausė jokiai to meto ideologijai, nebuvo nei nacis, nei komunistas, nei socialistas. Jis buvo Jehovos liudytojas“. Grasas nebeprisimena liudytojo pavardės, todėl jį tiesiog pavadino „Šitomesnedarysim“. Jehovos liudytojai, remdamiesi savo turimais istorijos šaltiniais, nustatė, kad tas žmogus buvo Joachimas Alfermanas. Vis mušamas ir žeminamas jis nepalūžo. Paskui jį uždarė į vienutę. Imti ginklą Alfermanas vis tiek atsisakė.

„Žavėjausi neįtikėtina jo valios stiprybe, — prisipažino Grasas, — dažnai klausdavau savęs: kaip jis ištveria? kaip įstengia?“ Kad ir kiek spaudžiamas, Alfermanas Dievo neišdavė ir galiausiai 1944-ųjų vasarį buvo pasiųstas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Laisvę jis atgavo 1945-ųjų balandį. Pergyvenęs karą šis vyras iki pat savo amžiaus pabaigos liko ištikimas Jehovos liudytojas. Mirė 1998 metais.

Represijas dėl tikėjimo kentė ne vien Alfermanas. Vokietijoje ir nacių okupuotose šalyse Jehovos liudytojų tuolaik buvo priskaičiuojama apie 13400. Jie vadovavosi Biblijos mokymais, todėl nesivėlė į jokius politinius reikalus, neėmė ginklo į rankas (Mato 26:52; Jono 18:36). Maždaug 4200 liudytojų atsidūrė koncentracijos stovyklose ir 1490 prarado gyvybę. Net ir šiandieną pašaliečiai gėrisi jų tvirtumu, stebisi tokia bekompromise nuostata.

[Iliustracija 32 puslapyje]

Joachimas Alfermanas