Ar tikrai suvoki Kristų „čia jau esant“?
Ar tikrai suvoki Kristų „čia jau esant“?
„Koks ženklas liudys tave čia jau esant ir šią santvarką baigiantis?“ (MT 24:3, NW).
1. Kokį įdomų klausimą Jėzui uždavė apaštalai?
BEVEIK prieš du tūkstančius metų ketvertas Jėzaus apaštalų, kalbėdamiesi su juo vienumoje ant Alyvų kalno, uždavė savo Viešpačiui klausimą. Jis skambėjo taip: „Kada tai bus ir koks ženklas liudys tave čia jau esant ir šią santvarką baigiantis?“ (Mt 24:3, NW). Apaštalai pavartojo du įdomius posakius — klausė, iš kur žinosime Jėzų „čia jau esant“ ir „šią santvarką baigiantis“. Pakalbėkime apie viena ir kita plačiau.
2. Kaip reikia suprasti apaštalų klausimą apie šios santvarkos ‘baigimąsi’?
2 Pirmiausiai paimkime antrąjį posakį. Graikiškas daiktavardis, kurį verčiame padalyviu „baigiantis“, yra syntéleia. Jis nurodo veiksmo tęstinumą ir gali būti verčiamas „užbaigimas“, „užsibaigimas“, o jam giminingas žodis télos — „pabaiga“, „galas“. Šitų dviejų graikiškų žodžių reikšmės skirtumą aiškiau suprasime iš pavyzdžio. Sakykim, Karalystės salėje klausomės kalbos. Užbaigiamojoje jos dalyje kalbėtojas trumpai primena klausytojams aptartus punktus ir parodo, kaip tai liečia juos. Pabaigęs kalbą, jis nulipa nuo scenos. Panašiai reikia suprasti apaštalų klausimą apie šios santvarkos ‘baigimąsi’: jie omenyje turėjo pabaigos laikotarpį, užsibaigsiantį santvarkos žlugimu.
3. Kokie yra kai kurie dalykai, vykstantys Kristui „čia jau esant“?
3 O ką galima pasakyti apie apaštalų klausimą, kas liudys Jėzų „čia jau esant“? Tokiu posakiu išverstas graikiškas žodis parousi̇́a, * nurodantis atėjimą kur nors ir buvimą. Beje, lietuviškuose Šventojo Rašto vertimuose parousi̇́a verčiamas tiesiog „atėjimas“. Tačiau tai nėra tikslus graikiškojo žodžio atitikmuo, todėl čia dar vartosime jo adaptuotą formą — paruzija. Kristaus paruzija prasidėjo 1914 metais, kai danguje jam buvo duota Karaliaus valdžia, ir dar tęsis toliau, net iki „didelio suspaudimo“, kada jis ateis pražudyti visų piktavalių žmonių (Mt 24:21). Tas ypatingas laikotarpis pažymėtas daugeliu įvykių — eina paskutinės šios blogos santvarkos dienos, renkami pateptieji ir prikeliami gyventi danguje (2 Tim 3:1; 1 Kor 15:23; 1 Tes 4:15-17; 2 Tes 2:1). Galima teigti, kad šios santvarkos pabaigos metas (syntéleia) sutampa su Kristaus paruzijos (parousi̇́a) laiku.
Ne momentas, o ištisas laikotarpis
4. Kuo Jėzaus paruzijos laikotarpis panašus į Nojaus dienas?
4 Kad žodis parousi̇́a nurodo nemažą laiko tarpą, aišku ir iš to, ką pats Jėzus kalbėjo atsakydamas į apaštalų klausimą. (Perskaityk Mato 24:37-39.) Atkreipkime dėmesį: savo paruziją jis prilygino ne tam gana trumpam tarpsniui, per kurį Nojaus dienomis įvyko tvanas. Jėzus kalbėjo apie daug ilgesnį periodą, kuris tik užsibaigė tvanu. Nojus statė laivą, skelbė perspėjimą ir tik paskui užėjo tvanas. Viskas truko ne vieną dešimtį metų. Panašiai ir dabar, Kristui „čia jau esant“, klostosi įvykiai, vedantys į didį sielvartą (2 Tes 1:6-9).
5. Kaip Apreiškimo šešto skyriaus pranašystė rodo, kad Jėzaus paruzija yra ištisas laikotarpis?
5 Kitos Biblijos pranašystės irgi rodo, kad Kristaus paruzija yra ištisas laikotarpis, o ne vien atėjimas pražudyti piktųjų. Apreiškimo knygoje Jėzus vaizduojamas kaip raitelis ant balto žirgo ir pasakyta, kad jam buvo duotas vainikas. (Perskaityk Apreiškimo 6:1-8.) Vainikuotas Karaliumi Jėzus buvo 1914 metais ir nuo tada joja „kaip nugalėtojas, kad dar nugalėtų“. Toliau toje pranašystėje rašoma, kad jam iš paskos joja raiteliai ant kitokių spalvų žirgų. Tie kiti raiteliai simbolizuoja karą, badą ir marą — negandas, jau ilgą laiką kamuojančias žmoniją dabartiniu laiku, kuris yra pavadintas „paskutinėmis dienomis“. Savo akimis matome, kaip pildosi šita pranašystė.
6. Ką iš dvylikto Apreiškimo skyriaus sužinome apie Kristaus atėjimą į valdžią?
6 Dvyliktas Apreiškimo knygos skyrius atskleidžia dar kai kurias detales apie Dievo Karalystės įsteigimą danguje. Čia skaitome, kokia kova įvyko dvasinėje srityje. Mykolas — šitaip vadinamas prakilnią padėtį danguje užimantis Jėzus Kristus — ir jo angelai grūmėsi su Šėtonu ir demonais. Šie pralaimėjo ir buvo išmesti žemėn. Dėl to, kaip pasakojama toliau, Šėtonas baisiai įniršo, mat žino „mažai beturįs laiko“. (Perskaityk Apreiškimo 12:7-12.) Tad nenuostabu, kad, įsteigus danguje Kristaus Karalystę, žemei ir jos gyventojams prasidėjo tikras „vargo“ laikotarpis.
7. Kas sakoma antroje psalmėje ir apie kokią galimybę joje paminėta?
7 Antroje psalmėje irgi pranašiškai kalbama apie Jėzaus pasodinimą į sostą dangiškajame Siono kalne. (Perskaityk Psalmyno 2:5-9; 110:1, 2.) Tačiau iš šios psalmės sužinome dar tai, kad žemės valdovams ir jų pavaldiniams duota laiko susivokti ir pradėti klausyti Kristaus. Jiems patariama ‘būti išmintingiems’ ir ‘pasimokyti’ (Brb), tai yra pasitaisyti. Išties, „laimingi, kurie prie jo [Dievo] glaudžias“ šiuo laiku — tarnauja jam ir jo paskirtam Karaliui. Taigi Jėzui gavus Karaliaus valdžią, žmonėms dar suteikta galimybė tapti Dievo garbintojais (Ps 2:10-12).
Kas turėjo atpažinti ženklą?
8, 9. Kas turėjo atpažinti ženklą, kad Kristus jau valdo, ir suvokti to reikšmę?
8 Fariziejų paklaustas, kada ateis Dievo Karalystė, Jėzus atsakė, jog ji ateis „nepastebimai“ — tai yra jiems nematomai (Lk 17:20, 21). Netikintys žmonės nieko nesuvoks. Ir kaipgi jie galėtų suvokti? Tie žmonės netgi nepripažino Jėzaus kaip būsimo Karaliaus. Taigi kas turėjo atpažinti ženklą, jog Kristus jau valdo, ir suvokti to reikšmę?
9 Toliau Jėzus kalbėjo, kad jo mokiniai ženklą matys taip aiškiai, kaip žaibą, kuris „nušviečia viską nuo vieno dangaus pakraščio iki kito“. (Perskaityk Luko 17:24-29.) Įdomu, kad ir Mato 24:23-27 kalbėdamas apie savo atėjimo Karalystės valdžion ženklą Jėzus pasakė tą patį pavyzdį.
Kokia karta turėjo matyti ženklą?
10, 11. a) Kas anksčiau aiškinta apie „kartą“, minimą Mato 24:34? b) Kaip Jėzaus mokiniai turėjo suprasti, kas priklauso tai „kartai“?
10 Anksčiau šiame žurnale aiškinta, jog „ši karta“, Jėzaus minima Mato 24:34, pirmajame amžiuje buvo „tuometinė netikinčių žydų karta“. * Tai atrodė logiška, nes visais kitais atvejais Jėzaus pavartotas žodis „karta“ turi neigiamą prasmę, be to, dažniausiai eina su neigiamu būdvardžiu, pavyzdžiui, „pikta“ (Mt 12:39; 17:17; Mk 8:38). Taigi manyta, kad, taikydamas pranašystę ir mūsų laikui, Jėzus kalbėjo apie piktą „kartą“ netikinčiųjų, kurie matys požymius, liudijančius „šią santvarką baigiantis [syntéleia]“, bei patį jos žlugimą (télos).
11 Iš tiesų, kai Jėzus vartojo žodį „karta“ neigiama prasme, taikydavo jį nedoriems savo amžininkams. Bet ar tikrai taip yra ir su teiginiu Mato 24:34? Prisiminkime, kad keturi Jėzaus mokiniai atėjo pas jį „vieni“ (Mt 24:3). Sakydamas jiems „ši karta“, Jėzus tuosyk nepavadino jos pikta ar panašiai, taigi apaštalai, be abejonių, suprato, kad tiek jie, tiek kiti mokiniai priklauso tai „kartai“, kuri nepraeis, „iki visa tai įvyks“.
12. Kaip kontekstas padeda suprasti, kam Jėzus tąsyk taikė žodį „karta“?
12 Kuo remiantis galima daryti tokią išvadą? Gerai pasigilinkime į kontekstą. Mato 24:32, 33 užrašyti tokie Jėzaus žodžiai: „Pasimokykite iš palyginimo su figmedžiu: kai jo šaka suminkštėja ir sprogsta lapai, jūs žinote, jog artinasi vasara. Taip pat, visa tai išvydę, žinokite, jog jis arti, prie slenksčio.“ (Palygink Morkaus 13:28-30; Luko 21:30-32.) Toliau, Mato 24:34, skaitome: „Iš tiesų sakau jums: nepraeis ši karta, iki visa tai įvyks.“
13, 14. Kodėl darome išvadą, kad „karta“ turi būti Jėzaus mokiniai?
13 Jėzus pasakė, kad būtent jo mokiniams, jau greit, beje, turėjusiems gauti šventąją dvasią, bus privalu padaryti tam tikras išvadas, kai išvys „visa tai“ dedantis. Taigi mokinius, matyt, jis turėjo omenyje ir sakydamas „nepraeis ši karta, iki visa tai įvyks“.
14 Kitaip nei netikintieji, Jėzaus mokiniai turėjo ne tik atpažinti ženklą, bet ir suvokti jo reikšmę. Jie privalėjo ‘pasimokyti’ išvydę dedantis įvykius, liudijančius apie ženklą, ir ‘žinoti’, ką jie byloja. Turėjo aiškiai suprasti, kad „jis [Jėzus] arti, prie slenksčio“. Tiesa, ir netikintys žydai, ir ištikimi pateptieji krikščionys pirmajame šimtmetyje iš dalies matė išsipildant šituos Jėzaus žodžius, bet tik jo pateptieji sekėjai tada galėjo iš tų įvykių pasimokyti — suprasti visą reikšmę to, ką regi.
15. a) Kas šiandien yra Jėzaus minėtoji „karta“? b) Kodėl negalime nustatyti tiksliai, kiek gyvuos „ši karta“? (Skaityk rėmelį 25 puslapyje.)
15 Tie, kuriems nežinomos dvasinės tiesos, šiandien nemato ženklo, liudijančio Jėzų „čia jau esant“, — viskas vyksta jiems „nepastebimai“. Jiems atrodo, kad niekas nesikeičia ir yra kaip buvę (2 Pt 3:4). Tačiau pateptieji Kristaus broliai, šiandieninė Jono klasė, atpažino tą ženklą taip aiškiai, lyg būtų išvydę tvykstelint žaibą, ir suprato, apie ką jis byloja. Pateptųjų likutis, kaip klasė, sudaro dabartinę „kartą“, kuri nepraeis, „iki visa tai įvyks“. * Šis faktas leidžia manyti, jog kai kurie iš pateptųjų Kristaus brolių tebegyvens žemėje, kai prasidės išpranašautas didis sielvartas.
„Budėkite“
16. Kas privalu visiems Kristaus mokiniams?
16 Neužtenka vien tiktai atpažinti ženklą. Jėzus paragino: „Ką sakau jums, sakau ir visiems: budėkite!“ (Mk 13:37). Šiandieną tai pats svarbiausias dalykas kiekvienam iš mūsų, ar būtume iš pateptųjų klasės, ar iš milžiniškos minios. Nuo 1914-ųjų, kada Jėzus buvo pasodintas į sostą danguje, praėjo jau daugiau nei devyni dešimtmečiai. Kad ir kiek reikėtų pastangų, privalome nuolatos budėti, negalime leisti sau dvasiškai apsnūsti. Suvokiame, jog Kristus jau yra Karalystės Karalius, nors ir neregimas, ir tai padeda likti budriems. Taip pat neturime pamiršti, kad greitai jis ateis bausti savo priešų — ateis tada, ‘kai nesitikėsime’ (Lk 12:40).
17. Kaip nusiteikę turime būti žinodami Kristų „čia jau esant“ ir ką stengtis daryti?
17 Žinodami Kristų „čia jau esant“ ir suvokdami, ką tai mums reiškia, Dievo tarnyboje dar paspartinsime tempą. Neabejojame, kad Kristus gavo danguje savo karališkąjį sostą ir valdo nuo pat 1914-ųjų, nors žmonės ir negali to matyti. Greitai jis siųs pražūtį piktavaliams ir padarys taip, kad viskas žemėje smarkiai pasikeis. Turėtume su didžiausiu uolumu dirbti darbą, apie kurį Jėzus pranašavo tokiais žodžiais: „Bus paskelbta ši karalystės Evangelija visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas [télos]“ (Mt 24:14).
[Išnašos]
^ pstr. 3 Detaliau žodžio parousi̇́a reikšmė aiškinama žinyne Insight on the Scriptures, t. 2, p. 676—679.
^ pstr. 10 Skaityk 1996 m. vasario 1 d. Sargybos bokšto numerio p. 11—15, 19, 30, 31.
^ pstr. 15 Atrodo, jog „ši karta“ gyvuoja tuo pačiu laikotarpiu, kai pildosi pirmasis Apreiškimo knygoje užrašytas regėjimas (Apr 1:10—3:22). Tai vyksta Viešpaties dieną, nuo 1914 metų ir iki kol paskutinis ištikimas pateptasis miršta ir yra prikeliamas. (Žiūrėk anglų, rusų arba kitomis kalbomis knygą „Apreiškimas — jo didinga kulminacija arti!“, p. 24, pstr. 4.)
Kaip atsakysi?
• Iš kur žinome, kad Jėzaus paruzija — tai ištisas laikotarpis?
• Kas atpažįsta ženklą, rodantį Jėzų „čia jau esant“, ir supranta, ką tas ženklas byloja?
• Kas dabartiniu laiku sudaro „šią kartą“, minimą Mato 24:34?
• Kodėl negalime tiksliai nustatyti, kiek gyvuos „ši karta“?
[Studijų klausimai]
[Rėmelis 25 puslapyje]
Ar galime nustatyti, kiek gyvuos „ši karta“?
„Karta“ paprastai vadinami įvairaus amžiaus žmonės, kurie gyvena tuo pačiu laiku ar yra tų pačių istorinių įvykių liudininkai. Štai Išėjimo 1:6 sakoma: „Numirė Juozapas, išmirė ir visi jo broliai bei visa ana karta.“ Juozapas nebuvo vienodo amžiaus su savo broliais, bet jie visi gyveno tuo pačiu laiku, turėjo bendrų išgyvenimų. „Anai kartai“ priklausė ir tie Juozapo broliai, kurie gimė anksčiau už jį. Kai kurie iš jų pergyveno Juozapą (Pr 50:24). Kiti Juozapo kartos žmonės, pavyzdžiui, jo brolis Benjaminas, gimė vėliau už jį ir galbūt taip pat gyveno ilgiau nei jis.
Taigi, kai žodis „karta“ vartojamas kalbant apie tam tikru laiku gyvenančius žmones, to laiko neįmanoma apibrėžti tiksliai. Aišku tik tiek, kad jis turi pabaigą ir nesitęsia labai ilgai. Todėl Mato 24:34 esantys Jėzaus žodžiai „ši karta“ nėra jo mokiniams raktas nustatyti, kada baigsis „paskutinės dienos“. Priešingai, Jėzus netgi pabrėžė, kad jie nežinos „tos dienos ir valandos“ (2 Tim 3:1; Mt 24:36).
[Iliustracija 22, 23 puslapiuose]
1914-aisiais tapęs Karaliumi, Jėzus joja „kaip nugalėtojas“
[Iliustracija 24 puslapyje]
„Nepraeis ši karta, iki visa tai įvyks“
