Rūpindamasis sveikata paisyk Biblijos principų

„Mylėk Viešpatį savo Dievą [...] visu protu ir visomis jėgomis“ (MK 12:30).

1. Kokį tikslą turėjo Dievas sukurdamas žmones?

JEHOVA DIEVAS, sukurdamas pirmuosius žmones, neturėjo tikslo, kad jie sirgtų ir mirtų. Adomą ir Ievą apgyvendino Edeno sode, „kad jį dirbtų ir juo rūpintųsi“ ne kokius septyniasdešimt ar aštuoniasdešimt metų, bet visą amžinybę (Pr 2:8, 15; Ps 90:10). Jeigu abu pirmieji žmonės būtų likę ištikimi Jehovai ir su meile paklusę jo aukščiausiajai valdžiai, niekada nebūtų patyrę, kas yra liga, silpnumas, ir nebūtų mirę.

2, 3. a) Kaip apie senatvę kalbama Mokytojo knygoje? b) Prie kieno darbų priskiriama mirtis, paveldėta iš Adomo, ir kaip visos blogybės bus pašalintos?

² Mokytojo knygos 12 skyriuje vaizdžiai kalbama, kokios yra „skausmo dienos“, kai netobulas žmogus pasensta. (Perskaityk Mokytojo 12:1-7.) Žili plaukai prilyginami migdolo žiedams. Buvę „galiūnai“ — kojos — dabar svyruoja ir kniumba. Tos, kurios dairosi pro langą šviesos, jau mato tik tamsą — šitaip taikliai pasakyta apie silpstančias akis. Kadangi burnoje trūksta dantų, rašoma, kad „malėjos liausis malusios, nes jų mažai beliko“.

³ Linkstančios kojos, nusilpęs regėjimas, bedantė burna — tai tikrai ne Dievo sumanyta. Mirtis, paveldėta iš Adomo, irgi yra vienas iš „velnio darbų“. Juos visus sugriaus Dievo Sūnus, kai įsiviešpataus jo Mesijiškoji Karalystė. Apaštalas Jonas rašė: „Todėl ir pasirodė Dievo Sūnus, kad velnio darbus sugriautų“ (1 Jn 3:8).

Protingas rūpinimasis sveikata — normalus dalykas

4. Kodėl Jehovos tarnai deramai rūpinasi savo sveikata ir vis dėlto ką jie pripažįsta?

⁴ Kai kuriems Jehovos tarnams kelia rūpesčių sutrikusi sveikata ir senatvė. Tai įprastos bėdos, varginančios nuodėmingą žmoniją. Protingas rūpinimasis savo sveikata, kiek teįmanoma šioje santvarkoje, yra normalus, netgi naudingas dalykas. Argi nenorime tarnauti Jehovai „visomis jėgomis“? (Mk 12:30) Stengdamiesi išsaugoti sveikatą, vis dėlto būkime realistai ir pripažinkime, jog nedaug ką tegalime padaryti, kad atitolintume senatvę ar išvengtume visų ligų.

5. Ko mes pasimokome iš to, kaip atsidavę Dievo tarnai ištverdavo savo negalę?

⁵ Ligos vargino daugelį ištikimų Jehovos tarnų. Vienas jų buvo Epafroditas (Fil 2:25-27). Arba štai Timotiejus, atsidavęs  Pauliaus bendražygis, dažnai kentė skrandžio negalavimus, todėl apaštalas jam patarė vartoti „truputį vyno“ (1 Tim 5:23). Pats Paulius turėjo „dyglį kūne“, galbūt silpną regėjimą ar kokią kitą fizinę negalę, kurios tuo metu nemokėta išgydyti (2 Kor 12:7; Gal 4:15; 6:11). Paulius labai meldė Jehovą pašalinti tą „dyglį kūne“. (Perskaityk 2 Korintiečiams 12:8-10.) Ar Dievas stebuklingai pagydė apaštalą? Ne. Bet sustiprino jį ištverti bėdą. Taip Pauliaus silpnume tapo akivaizdi Jehovos galybė. Mes iš šito galime daug pasimokyti.

Neimkime perdėtai rūpintis sveikata

6, 7. Kodėl nederėtų perdėtai rūpintis savo sveikata?

⁶ Žinia, Jehovos liudytojai naudojasi medikų pagalba bei įvairiais gydymo metodais. Mūsų žurnale Atsibuskite! dažnai spausdinami straipsniai apie sveikatos priežiūrą. Nors vienokio ar kitokio gydymo būdo nepropaguojame, medikų darbą bei paramą ligoniams labai vertiname. Vis dėlto suprantame, jog nepriekaištinga sveikata kol kas nepasiekiamas dalykas. Tad aišku viena: neprotinga būtų perdėtai rūpintis sveikata, be perstojo dėl jos nerimauti. Mūsų požiūris neturi būti toks kaip tų, kurie yra „be vilties“ ir mano, jog šis gyvenimas jau ir viskas, todėl savo ligoms gydyti griebiasi bet kokio metodo (Ef 2:2, 12). Saugodami savo dabartinį gyvenimą, esame pasiryžę neprarasti Jehovos malonės. Juk jeigu būsime jam ištikimi, pasieksime „tikrąjį gyvenimą“ — amžinąjį — Dievo pažadėtoje naujojoje santvarkoje (1 Tim 6:12, 19; 2 Pt 3:13).

⁷ Be saiko rūpintis sveikata nederėtų ir dėl kitos priežasties, — kad neįprastume sutelkti viso dėmesio vien į save. Apie tai perspėjo ir Paulius. Jis skatino Filipų krikščionis žiūrėti „ne savo naudos, bet kitų“ (Fil 2:4). Sveikatą saugoti reikia, bet kad visa galva nepasinertume į tokius rūpesčius, skirkime dėmesį bendratikiams ir žmonėms, kuriems skelbiame „gerąją naujieną apie Karalystę“ (Mt 24:14, Č. Kavaliausko vertimas, 1972).

8. Ką mes, pernelyg rūpindamiesi savo fizine būkle, imtume daryti?

⁸ Kuris nors krikščionis, atsidėjęs savo sveikatos priežiūrai, Karalystės reikalus gali palikti nuošalyje. Pernelyg rūpindamiesi fizine būkle, tikriausiai imtume ir kitiems piršti savo nuomonę dėl tam tikros dietos, gydymo arba maisto papildų. Čia derėtų pamąstyti apie principą, kurį nurodė Paulius ragindamas bendratikius: „Kad jūs mokėtumėte pasirinkti, kas vertingiau, kad būtumėte tyri ir be priekaišto Kristaus dieną“ (Fil 1:10).

Kas yra vertingiau?

9. Koks darbas turėtų būti mums vienas iš svarbiausių ir kodėl taip tvirtiname?

⁹ Vertingiau nei perdėtas rūpinimasis savo kūno būkle yra uolus rūpinimasis dvasine žmonių sveikata. Šį darbą atliekame skelbdami Dievo Žodį ir jo mokydami. Tokia džiugi tarnyba naudinga mums patiems ir tiems, kuriuos mokome (Pat 17:22; 1 Tim 4:15, 16). Kartais žurnaluose Sargybos bokštas ir Atsibuskite! rašoma apie bendratikius, kuriuos vargina sunki liga. Neretai pasakojama, kaip šie broliai ir seserys, padėdami kitiems sužinoti apie Jehovą ir jo nuostabius pažadus, įgyja stiprybės ištverti savo negalę arba bent laikinai ją pamiršta. *

10. Kodėl svarbu, kokį gydymo metodą renkamės?

 ¹⁰ Kiekvienas suaugęs krikščionis, rinkdamasis gydymo metodą, privalo „nešioti savo naštą“ (Gal 6:5). Tačiau nepamirškime, kad Jehovai svarbu, ką renkamės. Kaip mes, gerbdami Biblijos principus, ‘susilaikome nuo kraujo’, taip didelė pagarba Dievo Žodžiui skatina vengti tokios terapijos, dėl kurios patirtume dvasinę žalą, sugadintume savo santykius su Jehova (Apd 15:20). Kai kurie diagnostikos bei gydymo metodai jau yra panašūs į „piktus darbus“. Atskalūnais tapusius izraelitus, darančius „piktus darbus“, tai yra burtininkaujančius, Jehova smerkė. Jis įspėjo: „Liaukitės aukoti bevertes atnašas, smilkalai kelia man pasibjaurėjimą. Jaunaties ir šabo, sueigų šaukimo, iškilmių su piktais darbais aš negaliu pakęsti“ (Iz 1:13). Liga nėra pateisinimas daryti ką nors tokio, dėl ko mūsų maldos liktų neišklausytos ir pašlytų santykiai su Dievu (Rd 3:44).

Svarbu elgtis protingai

11, 12. Kiek svarbu viską protingai pasverti, kai renkiesi gydymą?

¹¹ Atsėlinus ligai, negalime tikėtis, kad Jehova mus stebuklingai išgydys, tačiau galime melsti išminties renkantis gydymą. Čia turime vadovautis Šventojo Rašto principais ir sveiku protu. Jeigu negalė sunki, vertėtų pasikonsultuoti, esant galimybei, ne su vienu specialistu. Juk ir Patarlių 15:22 sakoma: „Be pasitarimo niekais nueina užmojai, o pasitarus su daugeliu, jie būna sėkmingi.“ Apaštalas Paulius bendratikius skatino gyventi „dabartiniame pasaulyje protingai, teisingai ir pamaldžiai“ (Tit 2:12, Jr).

¹² Daug kam šiandien yra taip, kaip Jėzaus laikais vienai ligotai moteriškei. Apie ją Morkaus 5:25, 26 rašoma: „Ten buvo viena moteris, jau dvylika metų serganti kraujoplūdžiu. Nemaža iškentėjusi nuo daugelio gydytojų ir išleidusi visa, ką turėjo, ji nė kiek nepasitaisė, bet dar ėjo blogyn ir blogyn.“ Jėzus šią ligonę išgydė ir parodė jai gailestingumą (Mk 5:27-34). Kartais kuris nors nevilties apimtas krikščionis susivilioja diagnostika arba terapija, nesuderinama su Dievo tyro garbinimo principais.

13, 14. a) Kaip Šėtonas gali mėginti palaužti mūsų ištikimybę Dievui, kai renkamės gydymą? b) Kodėl turime šalintis visko, kas bent kiek atsiduoda okultizmu?

¹³ Šėtonas visokiausiomis priemonėmis stengiasi atitraukti mus nuo teisingo garbinimo. Kaip vienus jis vilioja į paleistuvystės arba materializmo spąstus, taip kitų ištikimybę Dievui stengiasi palaužti piršdamas prieštaringai vertinamus gydymo metodus, kurie iš tikrųjų pasirodo  esą okultizmas ir magija. Mes meldžiame Jehovą gelbėti „nuo piktojo“ ir vaduoti „iš visokių nedorybių“. Todėl ir saugokimės, kad nepakliūtume į Šėtono rankas ir į mūsų gyvenimą neįsiskverbtų tai, kas siejasi nors kiek su okultizmu (Mt 6:13, Jr, išnaša; Tit 2:14).

¹⁴ Jehova draudė izraelitams burti, žyniauti (Įst 18:10-12). Paulius tarp kitų „kūno darbų“ pamini ir burtininkavimą (Gal 5:19, 20). Jehovos naujajame pasaulyje nebus vietos burtininkams (Apr 21:8). Vadinasi, visa, kas bent mažumėlę atsiduoda okultizmu, Jehovai kelia pasibjaurėjimą.

Būkime nuosaikūs

15, 16. Kodėl renkantis gydymą reikia išminties ir kokį išmintingą nurodymą vadovaujančioji taryba davė krikščionims pirmajame amžiuje?

¹⁵ Taigi jeigu kyla įtarimų dėl kurio nors diagnostikos arba terapijos būdo, išmintingiausia būtų jo atsisakyti. Aišku, vien tai, kad siūlomo gydymo principas mums nesuprantamas, dar nereiškia, jog jis susijęs su okultizmu. Kad rūpindamiesi sveikata neprasilenktume su Šventojo Rašto nuostatais, reikia įžvalgos ir išminties, kurią teikia Dievas per savo mokymą. Patarlių trečiajame skyriuje užrašytas toks patarimas: „Pasitikėk Viešpačiu visa širdimi ir nesiremk savo supratimu. Visuose savo keliuose pripažink Jį, tai Jis nukreips tavo takus. [...] Saugok sveiką nuovoką ir įžvalgumą. Tai bus gyvybė tavo sielai“ (Pat 3:5, 6, 21, 22, Brb).

¹⁶ Rūpindamiesi, kiek įmanoma, sveikata, tai yra naudodamiesi gydymo priemonėmis, kai esame varginami ligos arba senatvės, elkimės apdairiai ir nepraraskime Dievo malonės. Čia kaip ir kitais gyvenimo atvejais privalu paisyti Biblijos principų ir būti nuosaikiems (Tit 3:2, Brb). Pirmajame amžiuje vadovaujančioji taryba viename savo laiške davė krikščionims svarbų nurodymą: susilaikyti nuo stabmeldystės, kraujo ir ištvirkavimo. Ten buvo pasakyta: „Jūs gerai elgsitės, saugodamiesi šitų dalykų“ (Apd 15:28, 29). Argi nepatiriame patys, jog taip elgtis tikrai yra gera?

Nepriekaištinga sveikata — ateityje

17. Kuo naudinga mūsų sveikatai, kad laikomės Biblijos principų?

¹⁷ Kiekvienas turėtume susimąstyti: ar suprantu, jog Biblijos priesakų, draudžiančių vartoti kraują ir ištvirkauti, laikymasis man yra gera apsauga? Taip pat pagalvokime, kaip mums naudinga būti apsivaliusiems „nuo visų kūno ir dvasios dėmių“ (2 Kor 7:1). Laikydamiesi, kaip moko Biblija, asmeninės higienos, išvengiame daugelio negalavimų. O ar ne į gera mums išeina tiek dvasiniu, tiek fiziniu požiūriu, kad neteršiame savęs tabaku, narkotikais? Organizmui taip pat naudinga, kai valgydami ir gerdami laikomės saiko. (Perskaityk Patarlių 23:20; Titui 2:2, 3.) Žinia, poilsis ir fiziniai pratimai irgi palankiai veikia sveikatą, bet labiausiai mūsų fizinę  ir dvasinę gerovę lemia vadovavimasis Šventojo Rašto principais.

18. Kuo labiausiai turime rūpintis ir kokia pranašystė mums išsipildys ateityje?

¹⁸ Svarbiausia, turime rūpintis savo dvasine sveikata ir stiprinti brangų ryšį su dangiškuoju Tėvu, kurio dovana — „esamasis ir būsimasis gyvenimas“ pažadėtame naujajame pasaulyje (1 Tim 4:8; Ps 36:10 [36:9, Brb]). Dievo naujajame pasaulyje žmonės bus visiškai išgydyti tiek dvasiškai, tiek fiziškai, nes jiems dėl Jėzaus išperkamosios aukos bus atleistos nuodėmės. Dievo Avinėlis, Jėzus Kristus, vedžios mus „prie gyvybės vandens šaltinių“ ir Dievas nušluostys kiekvieną ašarą nuo mūsų akių (Apr 7:14-17; 22:1, 2). Tada mums ir išsipildys viltinga pranašystė: „Nebus ten žmogaus, kuris sakytų: ‘Aš ligotas!’“ (Iz 33:24).

19. Ko mes, protingai rūpindamiesi savo sveikata, viliamės?

¹⁹ Neabejojame, jog mūsų išvadavimas arti. Labai laukiame, kada Jehova, pašalinęs negales ir mirtį, teiks vien stiprybę ir gyvastį. O šiuo metu viliamės, kad mūsų meilingasis Tėvas padės ištverti ligas ir skausmus, nes ‘jis mumis rūpinasi’ (1 Pt 5:7). Tad ir toliau prižiūrėkime savo sveikatą visada vadovaudamiesi aiškiais nurodymais, užrašytais Dievo įkvėptame Žodyje!

[Išnaša]

Apžvalga

• Prie kieno darbų priskiriamos ligos ir kas išvaduos mus iš nuodėmės padarinių?

• Kokio kraštutinumo, rūpindamiesi savo sveikata, turime vengti?

• Kodėl Jehovai svarbu, kokį gydymą renkamės?

• Kuo naudinga mūsų sveikatai, kad laikomės Biblijos principų?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 23 puslapyje]

Žmonės buvo sukurti ne ligas ir senatvę kęsti

[Iliustracija 25 puslapyje]

Jehovos garbintojai, kad ir varginami negalės, semiasi džiaugsmo jam tarnaudami