Ar prisimeni?

Ką įsidėmėjai iš paskutinių Sargybos bokšto numerių? Pamėgink atsakyti:

• Ko reikia, kad išmoktume sklandžiai kalbėti „tyra kalba“, tai yra kad tiesa apie Dievą ir apie visa, ką jis padarė arba dar yra numatęs padaryti, taptų mums sava? (Sof 3:9, Brb)

Su „tyra kalba“ yra kaip ir su bet kuria kita: kad įgustume ja sklandžiai kalbėti, turime atidžiai klausytis, pamėgdžioti tuos, kurių tartis nepriekaištinga, įsiminti Biblijos knygų pavadinimus ir išmokti atmintinai tam tikras eilutes, kartoti, ką išmokę, skaityti balsu, gilintis į gramatiką, tai yra tiesos kalbą sąlygojančias taisykles, nenustoti daryti pažangos, užsiėmimams paskirti konkretų laiką ir tyra kalba vis „kalbėti“ (8/15, p. 21—25).

• Ką reiškia žinoti, koks yra Dievas?

„Jahvė yra Jo vardas“, ir jis nori, kad šiuo vardu jį pažintume (Iš 15:3, Brb). Jis yra „meilės bei ramybės Dievas“ (2 Kor 13:11). „Visa žinantis Dievas“, taip pat „išgelbėjimo Dievas“ (1 Sam 2:3; Ps 25:5, Brb). Tiems, kurie jį pažįsta šitokį esant, Dievas tampa artimas (9/1, p. 4—7).

• Kaip santuoką galima palyginti su „trilinka virve“?

„Trilinka virvė“ yra vaizdingas pasakymas (Mok 4:12). Jis tinka santuokos ryšiams apibūdinti: dvi gijos — tai vyras ir žmona, o juodu saistanti vidurinė gija — Dievas. Vienybė su Dievu teikia porai dvasinės stiprybės, padedančios įveikti sunkumus, ir sykiu tai yra laimės laidas (9/15, p. 16).

• Koks „rankų uždėjimas“ paminėtas Hebrajams 6:2?

Tikriausiai čia turimas omenyje toks rankų uždėjimas, kuriuo perduodavo stebuklingas šventosios dvasios dovanas, o ne krikščionių vyresniųjų paskyrimas (Apd 8:14-17; 19:6) (9/15, p. 32).

• Kokias savo vaiko reikmes tenkins geras tėvas?

Štai keli dalykai, kurių vaikui reikia: 1) tėvo meilė, 2) geras pavyzdys, 3) džiugi aplinka, 4) dvasinių vertybių skiepijimas, 5) drausmė, 6) saugumas (10/1, p. 18—21).

• Kaip bendruomenės prižiūrėtojai gali rodyti kitiems pagarbą?

Viena, kaip vyresnysis rodo kitiems pagarbą, — niekada neprašo daryti to, ko pačiam nesinorėtų. Be to, jis paaiškina, kodėl prašo to ar kito dalyko arba kodėl nustato vienokias ar kitokias gaires (10/15, p. 22).

• Ko reikia, kad sutuoktiniai liktų vienas kitam atsidavę?

Bent dviejų dalykų: 1) neleisti kitiems reikalams užgožti santuokos ryšio; 2) vengti visokios neištikimybės. Ar tarpusavio santykiai būtų glaudūs ar įtempti, sutuoktinis turi žinoti, jog esi jam atsidavęs ir santuokos saitus trokšti stiprinti. Čia ypač svarbu, kad laikytumeisi minėtų dviejų principų (11/1, p. 18—21).

• Ko krikščionių vyresnieji pasimoko iš to, kaip Izraelyje piemuo naudodavo lazdą?

Piemuo kaimenę ganydavo ilga lazda riestu galu. Avys į aptvarą įeidavo arba išeidavo „pro piemens lazdą“, ir šitaip ganytojas jas suskaičiuodavo (Kun 27:32). Krikščionių ganytojas irgi turi gerai pažinti jam pavestą Dievo kaimenę, matyti, kaip laikosi kiekviena avis (11/15, p. 9).

• Kaip šeimininkė turėtų rūpintis švara?

Maistas gali užsiteršti įvairiausiais būdais, todėl šeimininkė produktus ima tik plautomis rankomis. Šiaip juos laiko uždengtus. Namuose žiūri švaros, kad neatsirastų žiurkių, pelių, tarakonų. Ir drabužiai neturi būti murzini. Juos reikia vis skalbti, patiems praustis. Tokių švaros normų laikytis skatina pati Biblija (12/1, p. 9—11).