Sekdami Jėzumi mokykime su meile

„Niekados žmogus nėra taip kalbėjęs!“ (JN 7:46).

1. Kaip žmonės atsiliepė apie Jėzaus gebėjimą mokyti?

AR GALI įsivaizduoti, kokį džiaugsmą jausdavo žmonės girdėdami, kaip Jėzus moko! Biblijoje skaitome, kokį poveikį Jėzus darė savo klausytojams. Štai evangelistas Lukas pasakoja, jog Jėzaus kraštiečiai, Nazareto gyventojai, „stebėjosi maloningais žodžiais, sklindančiais iš jo lūpų“. Pasak Mato, minios, klausydamosi Jėzaus Kalno pamokslo, „stebėjosi Jo mokymu“. O kaip rašo Jonas, sargybiniai, pasiųsti Jėzaus suimti, grįžo tuščiomis sakydami: „Niekados žmogus nėra taip kalbėjęs!“ (Lk 4:22; Mt 7:28, Brb; Jn 7:46).

2. Kokie buvo Jėzaus mokymo metodai?

² Tie sargybiniai neklydo. Jėzus tikrai buvo pats didžiausias visų laikų Mokytojas. Jis mokė aiškiai, paprastai, savo samprotavimus grįsdavo tvirta logika. Sumaniai vartojo palyginimus ir klausimus. Mokydamas atsižvelgdavo į savo klausytojus, todėl jį suprasdavo tiek aukšto rango, tiek paprasti žmonės. Didžias tiesas Jėzus skelbė taip, kad jos būtų nesunkiai suvokiamos. Tačiau ne vien dėl tokių gebėjimų Jėzus buvo nepranokstamas Mokytojas.

Visų svarbiausia — meilė

3. Kuo Jėzus, kaip Mokytojas, skyrėsi nuo to meto religinių vadovų?

³ Tarp Rašto aiškintojų ir fariziejų neabejotinai buvo išmintingų vyrų, kuriems nestigo žinių bei gebėjimo jas perteikti. Kuo Jėzus, kaip Mokytojas, taip smarkiai nuo jų skyrėsi? Anie religiniai vadovai nerodė meilės paprastiems žmonėms. Netgi juos niekino ir vadino ‘prakeikta minia’ (Jn 7:49). Jėzus žmonių gailėjosi, nes jie buvo „suvargę ir apleisti lyg avys be piemens“ (Mt 9:36). Jėzus buvo nuoširdus, kupinas užuojautos, švelnus. Maža to, religiniai vadovai nepuoselėjo tikros meilės Dievui (Jn 5:42). O Jėzus mylėjo savo Tėvą ir noriai vykdė jo valią. Ieškodami sau naudos, tie religininkai iškraipydavo Jehovos žodžius. Jėzus „Dievo žodį“ mylėjo — jį aiškino ir gynė, jo mokė ir juo vadovavosi gyvenime (Lk 11:28). Tai, ko Kristus žmones mokė, kaip  rūpinosi kitais, kokių patarimų duodavo, byloja, kad jis visa darė iš meilės.

4, 5. a) Kodėl svarbu mokyti kitus su meile? b) Kodėl mokant svarbu turėti žinių ir įgūdžių?

⁴ Ką pasakytume apie save? Mes, Kristaus sekėjai, norime tiek tarnyboje, tiek gyvenime eiti jo pėdomis (1 Pt 2:21). Todėl stengiamės ne tik įdiegti Biblijos mokymus, bet ir puoselėti tokias kaip Jehovos savybes, ypač meilę. Juk meilė mums — tiek daug, tiek mažiau žinių bei mokymo įgūdžių turintiems — padės pasiekti širdis žmonių, kuriems skelbiame. Kad gebėtume tikrai sėkmingai ruošti mokinius, turime sekti Jėzumi — mokyti su meile.

⁵ Jei norime būti geri mokytojai, aišku, patys turime išmanyti, ko mokome, ir gebėti kitam tai perteikti. Viso to Jėzus ir mokė savo sekėjus. Mums šiandien žinių bei gebėjimo mokyti padeda įgyti per savo organizaciją Jehova. (Perskaityk Izaijo 54:13; Luko 12:42.) Tačiau turime nusiteikti dalytis ne tik žiniomis, bet ir širdies šiluma. Jei pažinimą skleidžiame įgudusiai ir su meile, galime pasiekti pačių geriausių rezultatų. Kaip tad galime rodyti meilę mokydami kitus? Kaip tokią meilę rodė Jėzus ir jo mokiniai? Pažiūrėkime.

Turime mylėti Jehovą

6. Kaip paprastai kalbame apie asmenį, kurį mylime?

⁶ Mums malonu kalbėti kitiems, ką mes mylime, kas patinka. Apie širdžiai brangius dalykus pasakojame su entuziazmu, gyva veido išraiška. Ypač tai matyti, kai kalbame apie mylimą asmenį. Tiesiog trokštame pasidalyti viskuo, ką apie jį žinome. Tą asmenį aukštiname, giriame, esame pasirengę jį ginti. Negailime gerų žodžių, kad ir kitiems tas asmuo taptų mielas dėl savo dorybių.

7. Ką meilė Dievui skatino Jėzų daryti?

⁷ Norėdami kitiems įskiepyti meilę Jehovai, turime patys jį pažinti ir mylėti. Juk garbinti tikrąjį Dievą skatina meilė jam (Mt 22:36-38). Jėzus čia mums rodė puikų pavyzdį. Jis mylėjo Jehovą visa širdimi, visu protu, visa siela ir visomis jėgomis. Jėzus savo Tėvą gerai pažino, nes drauge su juo gyveno danguje galbūt milijardus metų. Todėl ir pasakė: „Aš myliu Tėvą“ (Jn 14:31). Ta meilė buvo akivaizdi iš visko, ką Jėzus sakė ir darė. Meilė įkvėpė jį visada daryti tai, kas malonu Dievui (Jn 8:29). Ji skatino Jėzų demaskuoti religinius vadovus, nes šie veidmainiai tvirtino esą Dievo atstovai. Meilės vedamas Jėzus kalbėjo apie Jehovą ir padėjo kitiems jį pažinti bei pamilti.

8. Ką daryti Jėzaus sekėjus skatino meilė Dievui?

⁸ Kaip ir Jėzus, jo sekėjai, gyvenę pirmajame amžiuje, mylėjo Jehovą ir tos meilės skatinami drąsiai ir uoliai skelbė gerąją naujieną. Nepaisydami įtakingų religinių vadovų priešiškumo, jie užtvindė Jeruzalę savo mokymu. Mokiniai tiesiog negalėjo tylėti apie tai, ką buvo matę ir girdėję (Apd 4:20; 5:28, Brb). Jie gerai žinojo: Jehova yra su jais ir juos laimins — ir neapsiriko! Nepraėjus nė 30 metų po Jėzaus mirties, apaštalas Paulius patvirtino, jog geroji naujiena buvo paskelbta „visai Kūrinijai po dangumi“ (Kol 1:23).

9. Kaip galime stiprinti savo meilę Dievui?

⁹ Kad išties būtume geri mokytojai, turime žiūrėti, ar vis stipriname savo meilę Dievui. Kaip galime ją stiprinti? Kuo dažniau bendraudami su Dievu malda. Taip pat studijuodami jo Žodį, skaitydami Biblija pagrįstus leidinius, dalyvaudami krikščionių sueigose. Įgydami vis daugiau žinių apie Dievą, jį visa širdimi pamilsime.  Paskui, kai meilę Dievui parodysime žodžiais ir darbais, kiti tai matydami galbūt bus paskatinti artintis prie Jehovos. (Perskaityk Psalmyno 104:33, 34.)

Turime vertinti tai, ko mokome

10. Kuo pasižymi geras mokytojas?

¹⁰ Geras mokytojas brangina tai, ko moko, — tiki, kad jo mokomi dalykai teisingi, svarbūs ir tikrai turi vertę. Jeigu dėstomoji disciplina mokytojui rūpi, žinias jis pateiks su entuziazmu ir tuo darys didelę įtaką savo mokiniams. Bet jeigu dėstomas dalykas mokytojui ne prie širdies, ar jis gali tikėtis, kad jo mokiniai vertins tai, ką girdi? Visada atminkime, koks yra svarbus mokytojo, aiškinančio Dievo Žodį, pavyzdys. Jėzus pasakė: „Kiekvienas mokinys, jei gerai išlavintas, bus kaip jo mokytojas“ (Lk 6:40, Brb).

11. Kodėl Jėzus brangino tai, ko mokė?

¹¹ Jėzus brangino visa tai, ko mokė. Žinojo, kad tai, kuo reikia dalytis su kitais — tiesa apie jo dangiškąjį Tėvą, „Dievo žodžiai“ ir „amžinojo gyvenimo žodžiai“, — yra labai svarbu (Jn 3:34; 6:68). Jėzaus mokymai tarsi skaisti šviesa atidengė, kas bloga, ir išryškino, kas gera. Tie mokymai teikė vilties ir paguodos žmonėms, apgaudinėjamiems melagingų religinių vadovų ir pavergtiems Velnio (Apd 10:38). Jėzaus meilė tiesai buvo aiškiai regima ne tik iš jo mokymų, bet ir iš visų jo darbų.

12. Kaip Paulius žiūrėjo į gerosios naujienos skelbimą?

¹² Kaip Jėzus, taip ir jo sekėjai brangino tiesas, kurių mokė. Tiesa apie Jehovą ir Kristų Jėzaus mokiniams buvo tokia brangi, kad priešininkai neįstengė jų nutildyti. Paulius savo bendratikiams Romoje rašė: „Mano širdį traukia [...] skelbti Evangeliją. Aš nesigėdiju Evangelijos. Ji juk yra Dievo galybė išgelbėti kiekvienam tikinčiajam“ (Rom 1:15, 16). Liudyti tiesą Paulius laikė garbe. Jis rašė: „Man [...] buvo duota ta malonė skelbti evangeliją [„gerąją naujieną“, išnaša] apie neištiriamus Kristaus turtus“ (Ef 3:8, Jr). Galima įsivaizduoti, su kokiu entuziazmu Paulius mokė kitus apie Jehovą ir jo sumanymus!

13. Kodėl mes turime branginti gerąją naujieną?

¹³ Geroji naujiena, apreikšta Dievo Žodyje, leidžia mums pažinti Kūrėją ir užmegzti su juo artimus santykius. Ta naujiena padeda rasti įtikinamus atsakymus į svarbius būties klausimus ir turi galią pakeisti mūsų gyvenimą, suteikti viltį bei palaikyti sunkumų metu. Be to, ji nurodo kelią į prasmingą amžiną ateitį. Geroji naujiena savo verte ir svarba pranoksta visokį pažinimą. Tai neįkainojama dovana, kurią gavome ir kuria nepaprastai džiaugiamės. O dalydamiesi ja su kitais, džiaugsmo patiriame dar daugiau (Apd 20:35).

14. Kas padėtų dar labiau branginti tai, ko mokome?

¹⁴ Kas padėtų dar labiau branginti ir vertinti gerąją naujieną? Skaitydamas Dievo Žodį retkarčiais sustok ir apmąstyk, ką perskaitęs. Pavyzdžiui, įsivaizduok, jog lydi Jėzų čia žemėje jo tarnystės dienomis arba kad keliauji drauge su apaštalu Pauliumi. Matyk save naujajame pasaulyje, apsvarstyk, kaip tada pasikeis gyvenimas. Taip pat mąstyk, kaip buvai palaimintas priimdamas gerąją naujieną. Jeigu tos gerosios naujienos niekad nenustosi branginti, tie, kuriuos mokai, tai aiškiai matys. Todėl turime kuo rūpestingiau apgalvoti, ką patys jau žinome, ir žiūrėti, ko mokome. (Perskaityk 1 Timotiejui 4:15, 16.)

 Turime mylėti žmones

15. Kodėl mokytojas turi mylėti savo mokinius?

¹⁵ Geras mokytojas stengiasi, kad jo mokiniai jaustųsi maloniai, mokytųsi noriai ir atvirai reikštų savo nuomonę. Meilingas mokytojas diegia pažinimą, nes nuoširdžiai rūpinasi savo mokiniais. Jis atsižvelgia į kiekvieno iš jų poreikius bei suvokimo lygį, taip pat į sugebėjimus bei aplinkybes. Jeigu mokytojas myli savo ugdytinius, šie tai jaučia, ir tada labai džiugu tiek semtis žinių, tiek jas perteikti.

16. Kaip Jėzus parodė meilę žmonėms?

¹⁶ Jėzus rodė tokią meilę. Pačią didžiausią meilę jis parodė paaukodamas savąją tobulo žmogaus gyvybę, kad kiti būtų išgelbėti (Jn 15:13). Per visą savo tarnybos laiką Jėzus nenuilstamai rūpinosi žmonių poreikiais — fiziniais ir ypač dvasiniais. Užuot laukęs, kad žmonės eitų pas jį, Jėzus pats pėsčiomis keliaudavo šimtus mylių, kad jiems paskelbtų gerąją naujieną (Mt 4:23-25; Lk 8:1). Jis buvo kantrus ir supratingas. Savo mokinius, esant reikalui, pataisydavo su meile (Mk 9:33-37). Drąsino juos išreikšdamas pasitikėjimą, kad mokiniai vaisingai skelbs gerąją naujieną. Mokytojo, kuris taip mylėtų savo mokinius, nėra buvę. Tokia meilė skatino ir Kristaus sekėjus jį mylėti ir laikytis jo įstatymų. (Perskaityk Jono 14:15.)

17. Kaip Jėzaus mokiniai rodė meilę kitiems?

¹⁷ Mokiniai, sekdami Jėzaus pavyzdžiu, rodė didelę meilę ir švelnumą visiems, kam skelbė gerąją naujieną. Kęsdami persekiojimą ir rizikuodami gyvybe, jie tarnavo kitiems ir sėkmingai liudijo. Tiems, kurie palankiai atsiliepė, mokiniai puoselėjo labai šiltus jausmus. Štai su kokia meile apie juos kalba apaštalas Paulius: „Tarp jūsų buvome švelnūs tarsi motina, globojanti savo kūdikius. Taip jūsų ilgėdamiesi, troškome pasidalyti su jumis ne tik Dievo Evangelija, bet ir savo gyvybe, nes tapote mums be galo brangūs“ (1 Tes 2:7, 8).

18, 19. a) Kodėl mes noriai aukojamės dėl skelbimo veiklos? b) Pateik pavyzdį, kaip žmogų gali paliesti mūsų rodoma meilė.

¹⁸ Panašiai ir šiandien Jehovos liudytojai plačiai skelbia, kad surastų tuos, kurie nori pažinti Dievą ir jam tarnauti. Štai per pastaruosius 17 metų skelbimo ir mokinių ruošimo darbui kasmet aukojame per milijardą valandų, ir tą darbą tęsiame toliau. Triūsiame noriai, nors ši veikla reikalauja laiko, energijos ir materialinių išteklių. Mes, kaip ir Jėzus, suprantame,  jog meilingo dangiškojo Tėvo valia yra, kad žmonės įgytų pažinimą, vedantį į amžinąjį gyvenimą (Jn 17:3; 1 Tim 2:3, 4). Meilės skatinami padedame doros širdies žmonėms pažinti ir pamilti Jehovą, kaip jį pažinome ir pamilome patys.

¹⁹ Mūsų rodoma meilė nelieka nepastebėta. Pavyzdžiui, viena sesuo pionierė Jungtinėse Valstijose rašo laiškus norėdama paguosti žmones, netekusius artimųjų. Vienas vyras jai atsiuntė tokį atsakymą: „Buvau nustebęs, kad svetimas žmogus taip rūpinasi kitu ir rašo jam laišką norėdamas padėti ištverti sunkumus. Matau, jūs tikrai mylite savo artimą ir Dievą, rodantį žmonėms gyvenimo kelią.“

20. Ko pasiekiame mokydami su meile?

²⁰ Sakoma, jog meistrui įgūdžiai ir jo meilė darbui padeda sukurti šedevrą. Mokydami siekiame, kad mūsų studijuotojai ne tik įgytų žinių apie Jehovą, bet ir jį pamiltų. Kad mūsų mokymo darbas būtų vaisingas, turime puoselėti meilę ir Dievui, ir tiesai, ir žmonėms. Jeigu esame kupini tokios meilės ir rodome ją tarnyboje, jaučiame laimę bei pasitenkinimą, kad duodame kitiems, sekame Jėzumi ir džiuginame Jehovą.

Kaip atsakysi?

• Kodėl mokydami Biblijos tiesų turime puoselėti...

meilę Dievui?

meilę pačioms tiesoms, kurių mokome?

meilę tiems, kuriuos mokome?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 15 puslapyje]

Kodėl galima tvirtinti, kad Jėzus mokė kitaip nei Rašto aiškintojai ir fariziejai?

[Iliustracija 18 puslapyje]

Geras mokytojas tas, kuris turi žinių, įgūdžių ir, svarbiausia, moko su meile