Jehovos valdymas — pats geriausias
Jehovos valdymas — pats geriausias
„Aukščiausiasis valdo žmonių karalystę“ (DAN 4:14 [4:17, Brb]).
1, 2. Kodėl žmonių valdymas yra nesėkmingas?
ŽMONIŲ viešpatavimas tikrai nuvylė. Kodėl? Iš dalies dėl to, kad sėkmingai valdyti žmonėms trūksta išminties. Šitokia savivalda nepateisina lūkesčių ypač šiandien, kai taip daug pasaulio valdovų pasirodo esą ‘savimylos, godūs pinigų, pasipūtę, išdidūs, nedorėliai, nesutaikomi, šmeižikai, nesusivaldantys, šiurkštūs, nekenčiantys to, kas gera, išdavikai’ (2 Tim 3:2-4).
2 Kadaise mūsų pirmieji tėvai atmetė Dievo valdymą. Pasirinkę tokį kelią jie galbūt manė, jog taps nepriklausomi, bet iš tikrųjų pasidavė Šėtono įtakai. Jo, „šio pasaulio kunigaikščio“, manipuliuojami žmonės ištisus šešis tūkstančius metų valdė netinkamai, ir dabar žmonijos būklė yra apverktina (Jn 12:31). Viename leidinyje, turint omeny šiandieninę žmonijos padėtį, rašoma, jog siekti „tobulo pasaulio“ beprasmiška. Toks pasaulis, kaip aiškinama toliau, „neįmanomas ir, negana to, pastangos jį sukurti veda prie nelaimės, totalitarizmo, kruvinų karų“ (The Oxford History of the Twentieth Century). Koks tiesus pripažinimas, kad žmonių valdžia bejėgė!
3. Kaip Dievas būtų valdęs žmoniją, jei Adomas ir Ieva nebūtų nusidėję?
3 Kaip apgailėtina, kad mūsų pirmieji tėvai atmetė Dievo valdžią — vienintelę, kuri gali pateisinti visus lūkesčius! Tiesa, gerai nežinome, kaip Jehovos viešpatavimas būtų pasireiškęs, jeigu Adomas ir Ieva būtų likę jam ištikimi. Vis dėlto nėra abejonių, kad žmoniją, pripažįstančią jo autoritetą, Dievas būtų valdęs su meile ir nešališkai (Apd 10:34; 1 Jn 4:8). Jehovos išmintis neprilygstama, todėl žmonės jo vadovaujami būtų išvengę visų klaidų, kurias padarė valdydami savarankiškai. Dievo valdžia, arba teokratija, tikrai būtų ‘patenkinusi kiekvienos gyvos būtybės troškimą’ (Ps 145:16). Trumpai tariant, Dievo valdymas būtų buvęs tobulas (Įst 32:4). Kaip gaila, kad žmonės nuo Dievo nusigręžė!
4. Kaip buvo apribotas Šėtono viešpatavimas?
4 Sykiu reikia nepamiršti, kad Jehova, leidęs žmonėms tvarkytis patiems, niekada neatsisakė teisės viešpatauti savo kūriniams. Net galingas Babilono karalius turėjo pripažinti, jog ne kas kitas, o „Aukščiausiasis valdo žmonių karalystę“ (Dan 4:14 [4:17, Brb]). Galiausiai per Dievo Karalystę bus įgyvendinta Jehovos valia (Mt 6:10). Kurį laiką Jehova leido savo priešininkui Šėtonui veikti kaip „šio pasaulio dievui“, kad būtų įtikinamai atsakyta į piktojo iškeltus klausimus (2 Kor 4:4, Jr; 1 Jn 5:19). Bet Šėtonas niekad negalėjo peržengti Jehovos nustatytų ribų (2 Met 20:6; palygink Jobo 1:11, 12; 2:3-6). Ir dar reikia pažymėti, jog pasaulyje, kur viešpatauja Dievo didysis Priešas, visuomet buvo žmonių, pasiryžusių tarnauti Dievui.
Kaip Dievas valdė Izraelį
5. Kokį pažadą Izraelis davė Dievui?
5 Nuo Abelio iki patriarchų laikų daug dievobaimingų žmonių garbino Jehovą ir klausė jo įsakymų (Hbr 11:4-22). Mozės dienomis Jehova sudarė sandorą su patriarcho Jokūbo palikuonimis ir šie tapo Izraelio tauta. 1513 m. p. m. e. izraelitai davė pažadą, kad jie ir tolesnės jų kartos laikys Jehovą savo Valdovu. Jie prisiekė: „Visa, ką tik Viešpats kalbėjo, darysime!“ (Iš 19:8).
6, 7. Ką apie Dievo viešpatavimą byloja tas istorijos tarpsnis, kai jis valdė Izraelio tautą?
6 Jehova pasirinko izraelitus savąja tauta ypatingam tikslui. (Perskaityk Pakartoto Įstatymo 7:7, 8.) Jam rūpėjo ne vien jų gerovė. Jehova siekė išaukštinti savo vardą ir apginti savo visavaldystės teisę, ir tai buvo užvis svarbiausia. Izraelis turėjo liudyti, kad Jehova yra vienintelis tikrasis Dievas (Iz 43:10; 44:6-8). Todėl izraelitams buvo pasakyta: „Esi tauta, pašvęsta Viešpačiui [„Jehovai“, NW] savo Dievui. Tave Viešpats išsirinko iš visų kitų tautų žemėje būti jo tauta“ (Įst 14:2).
7 Valdydamas izraelitus, Dievas atsižvelgė į tai, kad jie netobuli. Bet jo paties įstatymai buvo tobuli ir bylojo, koks jis, tų įstatymų Davėjas, yra. Jehovos įsakymai, duoti per Mozę, padėjo įsisąmoninti, jog Dievas yra šventas, myli teisingumą, yra kantrus ir pasiruošęs atleisti. Vėliau, Jozuės ir visos jo kartos dienomis, tauta klausė Jehovos paliepimų ir džiaugėsi ramybe bei dvasiniu klestėjimu (Joz 24:21, 22, 31). Tas Izraelio istorijos tarpsnis akivaizdžiai rodė, kad Jehovos valdymas sėkmingas.
Žmonių valdymas — kokia kaina?
8, 9. Koks buvo izraelitų neišmintingas prašymas ir ką jie patys užsitraukė?
8 Laikui bėgant izraelitai, deja, ne kartą buvo nusisukę nuo Dievo valdžios ir praradę jo apsaugą. Paskui per pranašą Samuelį žmonės net pareikalavo paskirti karalių iš jų pačių tarpo. Jehova liepė Samueliui patenkinti šitą prašymą ir vis dėlto pridūrė: „Ne tave jie atmetė. Mane jie atmetė, kad nebūčiau jų karalius“ (1 Sam 8:7). Nors Jehova leido izraelitams turėti žemišką valdovą, perspėjo, kad tokia valdžia jiems brangiai kainuos. (Perskaityk 1 Samuelio 8:9-18.)
9 Jehovos žodžiai iš tiesų pasitvirtino. Karalių viešpatavimas — ypač tų, kurie buvo Dievui neištikimi, — užtraukė Izraeliui didelių sunkumų. Jeigu taip buvo pačioje Izraelio tautoje, tai nieko keista, kad žemės valdovai, nepažįstantys Jehovos, per ištisus amžius neįstengė sukurti ilgalaikio klestėjimo ir stabilumo. Tiesa, kai kurie politikai meldžia Dievą palaiminti jų pastangas įtvirtinti taiką ir saugumą, tačiau kaip Dievas gali laiminti tuos, kurie nepaklūsta jo valdymui? (Ps 2:10-12)
Nauja tauta, valdoma Dievo
10. Kodėl Dievas vietoj Izraelio subūrė sau naują tautą?
10 Izraelitai pasirodė nesą linkę tarnauti Jehovai ištikimai. Kai atmetė Dievo paskirtąjį Mesiją, buvo atmesti patys ir tada vietoj jų Jehova nusprendė suburti naują tautą. Taip 33 mūsų eros metais atsirado krikščionių bendruomenė, sudaryta iš pateptųjų Jehovos garbintojų. Jie buvo tarytum nauja tauta, pripažįstanti Jehovą savo Valdovu. Paulius šią bendruomenę pavadino „Dievo Izraeliu“ (Gal 6:16).
11, 12. Kokių panašumų, kalbant apie vadovavimą, yra tarp senovės Izraelio ir „Dievo Izraelio“?
11 Tarp etninio ir „Dievo Izraelio“ yra ir skirtumų, ir panašumų. Kitaip nei senovės Izraelis, krikščionių bendruomenė neturi karaliaus ir neaukoja gyvulių aukų už savo nuodėmes. Bet krikščionių bendruomenę, kaip ir Izraelio tautą, prižiūri paskirti atsakingi vyrai, vyresnieji (Iš 19:3-8). Tie krikščionių vyresnieji kaimenei neviešpatauja. Jie rūpinasi bendruomene ir pasiaukojamai vadovauja jos veiklai. Kiekvienam bendratikiui jie mielai padeda paisydami asmens garbės ir orumo (2 Kor 1:24; 1 Pt 5:2, 3).
12 Apmąstydami tai, kaip Dievas elgėsi su senovės Izraeliu, „Dievo Izraelio“ nariai ir jų bendražygiai iš „kitų avių“ ugdosi didesnį dėkingumą Jehovai ir pagarbą jo valdymui (Jn 10:16). Kaip rodo istorija, Izraelio karaliai savo pavaldiniams darė didelę įtaką — gerą arba blogą. Krikščionių vyresnieji, nors nevaldo kaip anie senovės karaliai, supranta visada turį rodyti sektiną tikėjimo pavyzdį (Hbr 13:7).
Kaip Jehova valdo šiandien
13. Kas svarbaus įvyko 1914 metais?
13 Krikščionys šiandien visam pasauliui skelbia, jog žmonių savivaldos era baigiasi. 1914 metais Jehova įkūrė savo Karalystę danguje ir jos karaliumi paskyrė Jėzų Kristų. Gavęs iš Tėvo įgaliojimus Jėzus „pergalingai išjojo, kad pasiektų galutinę pergalę“ (Apr 6:2, NW). Naujai paskirtajam Karaliui buvo pasakyta: „Viešpatauk tarp savo priešų!“ (Ps 110:2, Jr). Deja, tautos atkakliai nepaklūsta Jehovos valdžiai ir toliau elgiasi taip, tarsi „Dievo nėra“ (Ps 14:1).
14, 15. a) Kaip mus šiandien pasiekia Dievo Karalystės valdymas ir apie ką kiekvienas turėtume pagalvoti? b) Kas dar sykį liudija, kad Dievo valdymas pats geriausias?
14 Žemėje vis dar yra pateptųjų „Dievo Izraelio“ narių — Jėzaus brolių, ir jie ‘Kristaus vietoj eina pasiuntinių pareigas’ (2 Kor 5:20). Tiems Jėzaus broliams, ištikimam ir nuovokiam vergui, pavesta prižiūrėti ir aprūpinti dvasiniu maistu pateptuosius bei išaugusią milijoninę minią krikščionių, turinčių viltį amžinai gyventi žemėje (Mt 24:45-47, NW; Apr 7:9-15). Tikrojo Dievo garbintojų dvasinis klestėjimas akivaizdžiai rodo, jog tokią tvarką Jehova šiandieną laimina.
15 Kiekvienas pamąstykime: ar gerai suprantu, kokių pareigų krikščionių bendruomenėje turėčiau imtis? Ar tikrai palaikau Jehovos valdymą? Ar didžiuojuosi tuo, kad esu Jehovos Karalystės pavaldinys? Ar esu pasiryžęs ir toliau kalbėti kitiems apie Dievo Karalystę, kiek tik leidžia galimybės? Mūsų pasaulinė brolija noriai paklūsta Vadovaujančiosios tarybos nurodymams, darbuojasi išvien su paskirtais bendruomenių vyresniaisiais. Šitaip parodome remiantys Dievo valdymą. (Perskaityk Hebrajams 13:17.) Norus bendradarbiavimas suvienija broliją tokiais vienybės ryšiais, kokių šiame susiskaldžiusiame pasaulyje niekur kitur nesama. Jehovos šlovei tarp mūsų klesti taika ir teisingumas, ir tai dar sykį liudija, kad jo valdymas pats geriausias.
Jehovos valdžia triumfuos
16. Dėl ko kiekvienam dabar reikia apsispręsti?
16 Sparčiai artėja valanda, kai į Edene iškeltus klausimus bus atsakyta. Todėl dabar yra metas žmonėms apsispręsti. Kiekvienas turi pasirinkti, ar paklus Jehovos valdžiai, ar šliesis prie žmonių valdžios. Mūsų pareiga padėti romiesiems priimti teisingą sprendimą. Netrukus per Armagedoną Jehovos Karalystė sutriuškins Šėtono pavergtas žmonių karalystes ir pati pasiliks per amžius (Dan 2:44; Apr 16:16). Žmonių valdymas baigsis, o Dievo Karalystė įsiviešpataus visoje žemėje. Tada galutinai bus įrodyta, kad Jehovos valdžia — geriausia. (Perskaityk Apreiškimo 21:3-5.)
17. Kokie apmąstymai padėtų romiesiems apsispręsti, kieno pusėn stoti?
17 Tie, kas dar nėra tvirtai apsisprendę stoti Jehovos pusėn, turi su malda apmąstyti, ką gera žmonijai Dievo valdymas suteiks. Žmonių valdžia neįstengia pažaboti nusikalstamumo, terorizmo. Dievo valdžia pašalins iš žemės visus tuos, kurie daro pikta (Ps 37:1, 2, 9). Viešpataujant žmogui nesiliauja karai, o Dievo valdžia ‘sustabdys karus visoje žemėje’ (Ps 46:10 [46:9, Brb]). Ši valdžia netgi atkurs taiką tarp žmonių ir gyvūnų (Iz 11:6-9). Valdant žmonėms daug kas turi skursti ir kęsti alkį, o kai valdys Dievas, niekas neskurs ir nebealks (Iz 65:21). Pasaulio valdovai net labiausiai norėdami negali įveikti ligų ir mirties, bet valdant Dievui seni ir ligoti žmonės atgaus sveikatą ir vėl trykš jaunatviška energija (Job 33:25; Iz 35:5, 6). Žemė tuomet taps rojumi. Čionai netgi bus prikelti mirusieji (Lk 23:43, NW; Apd 24:15).
18. Kaip galime parodyti tikį, jog Dievo valdymas pats geriausias?
18 Taip, Dievo valdžia atitaisys visokią žalą, kurią Šėtonas padarė sukurstydamas mūsų protėvius maištauti prieš Kūrėją. Tik pagalvok: piktasis kenkia žmonijai jau šešis tūkstančius metų, o Dievui atitaisyti viską per Kristų tereiks vieno tūkstantmečio! Koks aiškus įrodymas, kad Dievo valdžia neprilygstama! Mes, Jehovos liudytojai, pripažįstame Dievą savo Valdovu. Tad nuolatos — kiekvieną dieną, kiekvieną valandą — parodykime esą jo garbintojai, jo Karalystės pavaldiniai ir didžiuokimės, kad galime už jį liudyti. Kiekviena proga visiems, kas klauso, kalbėkime, kad Jehovos valdymas pats geriausias.
Ką, aiškindamiesi apie Dievo valdymą, sužinojome iš šių Biblijos eilučių:
[Studijų klausimai]
[Iliustracijos 29 puslapyje]
Jehova niekuomet nepaliovė valdęs
[Iliustracija 31 puslapyje]
Norus klusnumas Jehovos valdžiai laiduoja pasaulinės brolijos vienybę
