Ar uoliai seki Kristumi?
Ar uoliai seki Kristumi?
„Darykite vis daugiau pažangos!“ (1 TES 4:1).
1, 2. a) Kokius didžius Jėzaus darbus matė daug jo kartos žmonių? b) Kodėl mūsų laikai irgi yra ypatingi?
GAL kada nors pagalvojai, kaip būtų buvę nuostabu gyventi žemėje tais laikais, kai čia tarnavo Jėzus. Galbūt tave, jei esi varginamas sunkios negalės, Jėzus būtų iš jos išvadavęs. Be to, kaip būtų buvę miela jį regėti, jo klausytis, iš jo mokytis, matyti daromus stebuklus! (Mk 4:1, 2; Lk 5:3-9; 9:11) Koks džiaugsmas būtų buvęs išvysti tokius Jėzaus darbus! (Lk 19:37) Jokia kita karta neregėjo panašių dalykų, ir tai, ką Jėzus „save aukodamas“ įvykdė, atlikta žemėje vienintelį sykį (Hbr 9:26; Jn 14:19).
2 Vis dėlto ir mūsų amžius ypatingas. Kodėl? Gyvename tokiu laikotarpiu, kuris, kaip išpranašauta Šventajame Rašte, yra „pabaigos metas“, arba „paskutinės dienos“ (Dan 12:1-4, 9; 2 Tim 3:1). Būtent šiais laikais Šėtonas išmestas iš dangaus. Greitai jis bus surištas ir atsidurs bedugnėje (Apr 12:7-9, 12; 20:1-3). Taip pat šiais laikais mums tenka didžiulė garbė atlikti darbą, kokio ateityje nebebus, — skelbti visame pasaulyje „gerąją naujieną apie karalystę“, dalytis su žmonėmis rojaus viltimi (Mt 24:14, Č. Kavaliausko vertimas, 1972).
3. Ką Jėzus prieš pakildamas į dangų prisakė savo sekėjams daryti ir koks turėjo būti šio darbo mastas?
3 Prieš pakildamas į dangų Jėzus savo sekėjams pasakė: „Tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir ligi pat žemės pakraščių“ (Apd 1:8). Tai turėjo būti pasaulinė mokymo veikla. Koks jos tikslas? Ruošti mokinius, naujus Kristaus sekėjus, kol ateis pabaiga (Mt 28:19, 20). Ką turime daryti norėdami sėkmingai vykdyti Kristaus įpareigojimą?
4. a) Kas pabrėžiama žodžiais iš 2 Petro 3:11, 12? b) Kur mums būtinas budrumas?
4 Įsiklausyk į apaštalo Petro žodžius: „Kaipgi jums reikėtų pasižymėti šventu gyvenimu ir maldingumu, kaip laukti Dievo dienos!“ (2 Pt 3:11, 12). Petras tarsi šūkteli pabrėždamas, jog turime žiūrėti, ar šiomis paskutinėmis dienomis tikrai esame atsidavę Dievui savo darbais. Vienas iš jų yra evangelizacija. Koks džiaugsmas matyti, kaip uoliai visa pasaulinė mūsų brolija vykdo Kristaus įpareigojimą garsinti gerąją naujieną! Bet čia turime būti budrūs, kad dėl Šėtono valdomo pasaulio kasdienio spaudimo bei dėl paveldėtų nuodėmingo kūno polinkių mūsų uolumas šventoje tarnyboje neblėstų. Tad ir aptarkime, kas būtina, jei norime tiksliai eiti Kristaus pėdomis.
Mielai vykdyk Dievo duotus įpareigojimus
5, 6. a) Už ką Paulius pagyrė Jeruzalės bendratikius ir dėl ko įspėjo? b) Kodėl į Dievo duotus įpareigojimus žiūrėti atsainiai nevalia?
5 Laiške Jeruzalės krikščionims apaštalas Paulius pagyrė bendratikius, kad kantriai ištvėrė persekiojimus. Jis rašė: „Prisiminkite ankstesnes dienas, kada jūs apšviesti ištvėrėte didžią kentėjimų kovą.“ Jehova tikrai neužmiršo, kaip tvirtai jie laikėsi (Hbr 6:10; 10:32-34). Šilti Pauliaus žodžiai krikščionis žydus turėjo labai padrąsinti. Bet apaštalas laiške taip pat įspėjo nepasiduoti vienam žmogiškam polinkiui, dėl kurio uolumas šventoje tarnyboje gali silpti. Jis liepė krikščionims saugotis, kad ‘nenusigręžtų nuo to, kuris kalba iš dangaus’, tai yra neieškotų pasiteisinimų, kodėl nevykdo Dievo įsakų (Hbr 12:25).
6 Šių laikų krikščionims irgi tinka įspėjimas nenusigręžti nuo Dievo duotų įpareigojimų. Gerai žinome, jog nevalia atsainiai žiūrėti į krikščionio priedermę, — turime tarnauti Dievui uoliai (Hbr 10:39). Juk nuo to, ar vykdome šventą misiją, priklauso mūsų ir kitų gyvybė (1 Tim 4:16).
7, 8. a) Kaip galime išsilaikyti uolūs šventoje tarnyboje? b) Ko apie Jehovą ir Jėzų dera nepamiršti, jeigu tapome nebe tokie uolūs?
7 Kas padės mums saugotis minėto polinkio — gręžtis nuo įsipareigojimo Dievui ir vis ieškoti pasiteisinimo? Viena, kas būtina, — tai nuolat apmąstyti, ką reiškia mūsų pasiaukojimo Dievui įžadas. Juk davėme žodį, kad pirmučiausia vykdysime Jehovos valią, ir savo pažadą norime tesėti. (Perskaityk Mato 16:24.) Verta vis patyrinėti save: ar tebesu tvirtai pasiryžęs gyventi taip, kaip Dievui pasižadėjau ruošdamasis krikštytis? O gal esu nebe toks uolus kaip anuomet?
8 Jei sąžiningai ištyrę save matome, jog tapome vangesni, dera prisiminti pranašo Sofonijo raginimą. Jis drąsino: „Nenuleisk rankų! Viešpats, tavo Dievas, pergalę teikiantis galiūnas, [...] noriai džiaugsis tavimi“ (Sof 3:16, 17). Šie guodžiantys žodžiai kadaise buvo adresuoti izraelitams, grįžusiems iš Babilono tremties. Bet jie tinka Dievo tarnams ir dabar. Nepamirškime: dirbame paties Jehovos paskirtą darbą ir, kad užduotį įvykdytume iki galo, mus remia ir stiprina Aukščiausiasis ir jo Sūnus (Mt 28:20; Fil 4:13). Jeigu ir toliau darbuosimės su visu uolumu, Dievas mus laimins ir padės daryti dvasinę pažangą.
Su visu uolumu „pirmiausia ieškokite Dievo karalystės“
9, 10. Kas Jėzaus palyginime apie didelę puotą pabrėžiama ir ko mes galime iš to pasimokyti?
9 Sykį vaišindamasis vieno fariziejų vyresniojo namuose, Jėzus pasakė palyginimą apie didelę puotą. Tuo palyginimu vaizdžiai nupasakojo, kaip įvairiausi žmonės bus kviečiami tapti dangiškosios Karalystės nariais. Sykiu Jėzus pailiustravo, ką reiškia atsikalbinėti. (Perskaityk Luko 14:16-21.) Nuo kvietimo į Jėzaus palyginime minėtą pokylį žmonės atsisakinėjo visokiomis dingstimis. Vienas sakė turįs apžiūrėti pirktą dirvą, kitas — išbandyti įgytus jungus jaučių, trečias — negalįs ateiti, kadangi neseniai vedė. Tai buvo tušti pasiteisinimai. Juk pirkėjas paprastai iš anksto apžiūri dirvą arba jaučius, dėl kurių derasi. Ir argi vedybos yra kliūtis priimti tokį svarbų kvietimą? Nenuostabu, kodėl puotos šeimininkas ant jų labai supyko.
10 Ko iš šio palyginimo gali pasimokyti visi Dievo tarnai? Niekada neturime, kaip Jėzaus paminėti vyrai, asmeninių dalykų laikyti tokiais svarbiais, kad užgožtų mūsų tarnystę Dievui. Jeigu krikščionis atsideda savo paties siekiams, jo uolumas tarnyboje pamažu blės. (Perskaityk Luko 8:14.) Kad taip neatsitiktų, laikykimės Jėzaus nurodymo: „Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo“ (Mt 6:33). Miela matyti, kaip Dievo tarnai — jauni ir pagyvenę — taiko šį svarbų patarimą. Ne vienas netgi supaprastino savo gyvenimą norėdamas daugiau laiko skirti šventai tarnybai. Jie visomis jėgomis pirmiausia ieško Dievo karalystės, todėl jaučia pasitenkinimą ir tikrąją laimę.
11. Koks Biblijos pasakojimas rodo, kaip svarbu tarnauti Dievui uoliai, visomis išgalėmis?
11 Kaip svarbu šventoje tarnyboje būti uoliam, liudija vienas atsitikimas su Izraelio karaliumi Jehoašu. Nusiminęs dėl to, kas laukia, jeigu Izraelis pateks į sirų rankas, Jehoašas ašarodamas atėjo pas Eliziejų. Pranašas liepė jam iššauti strėlę pro langą į Sirijos pusę, duodamas suprasti, kad Jehovos padedamas laimės prieš tą šalį. Karalių tokia žinia turėjo įkvėpti. Paskui Eliziejus liepė Jehoašui suduoti strėlėmis į žemę. Karalius taip ir padarė, bet tik tris kartus. Pranašas supyko, kad tik tiek, nes jei būtų sudavęs penkis ar šešis kartus, būtų „nugalėjęs Siriją ir juos pribaigęs“. Dabar Jehoašas pasieks tik tris pergales. Kadangi trūko uolumo, laukė ne pati didžiausia sėkmė (2 Kar 13:14-19, Brb). Kokia mums pamoka? Jeigu tarnausime Jehovai uoliai, visomis išgalėmis, jis laimins mus apsčiai.
12. a) Kaip neprarasti uolumo šventoje tarnyboje, kai vargina sunkumai? b) Papasakok, kaip pats, atsidėdamas tarnybai, esi laiminamas.
12 Per išmėginimus pasimato, ar esame uolūs ir atsidavę Dievo tarnai. Nemažai brolių ir sesių vargina pragyvenimo sunkumai. Kitus kamuoja rimta liga ir jie, nebepajėgdami darbuotis Jehovos šlovei tiek, kiek anksčiau, nusimena. Vis dėlto kiekvienas galime likti uolus ir iš širdies vykdyti Kristaus priesaką. Žiūrėk, kokių patarimų duodama ir į kokias Šventojo Rašto eilutes siūloma atkreipti dėmesį rėmelyje „Kas padės eiti Kristaus keliu?“ Apmąstyk, kaip pats galėtum visa tai kuo stropiau taikyti. Tada tikrai būsi laiminamas. Kuo daugiau atsidedame tarnystei, tuo tvirčiau laikomės tiesos kelyje, įprasminame savo gyvenimą, džiaugiamės vidine ramybe, jaučiamės laimingi (1 Kor 15:58). Be to, tarnaudami Dievui iš visos širdies, labai aiškiai ‘turime omenyje būsiant Jehovos dieną’ (2 Pt 3:12, NW).
Sąžiningai įvertink savo aplinkybes
13. Kaip nustatyti, kiek patys išgalime tarnauti Dievui?
13 Ar žmogus tarnauja Dievui visomis išgalėmis, kaip žinia, nematuojama laiko matu. Kiekvieno aplinkybės skirtingos. Ir tasai krikščionis, kuris dėl savo fizinės būklės pajėgia lauko tarnybai skirti tik valandą ar dvi per mėnesį, Jehovai gali būti labai brangus. (Palygink Morkaus 12:41-44.) Kad būtų aišku, ar patys Dievui tarnaujame visa siela, sąžiningai įvertinkime savo gebėjimus bei aplinkybes. Mums, Kristaus sekėjams, privalu išsiugdyti tokią kaip jo nuostatą. (Perskaityk Romiečiams 15:5; 1 Kor 2:16.) Kas Jėzui labiausiai rūpėjo? Minioms, susirinkusioms iš Kafarnaumo, jis pasakė: „Aš turiu skelbti gerąją naujieną apie Dievo karalystę, nes tam ir esu siųstas“ (Lk 4:43; Jn 18:37). Žinodamas, kaip uoliai darbavosi Jėzus, ištirk savo aplinkybes ir pažiūrėk, ar negalėtum tarnybos išplėsti ir tu (1 Kor 11:1).
14. Kaip galime praplėsti savo tarnybą?
14 Nuodugniai ištyrę savo padėtį, ko gero, įsitikinsime pajėgią tarnybai skirti daugiau laiko (Mt 9:37, 38). Pavyzdžiui, tūkstančiai jaunų krikščionių, neseniai baigusių mokyklą, ėmėsi platesnės veiklos — uoliai tarnauja pionieriais ir labai tuo džiaugiasi. Ar nenorėtum ir tu degti tokiu džiaugsmu? Kiti broliai ir seserys pamatė galį persikelti kitur, netgi į užsienį, — ten, kur Karalystės skelbėjų ypač trūksta. Treti, pasiryžę padėti kitakalbiams, išmoko svetimą kalbą. Imtis platesnės tarnybos būna nelengva, bet šitokia tarnystė mus pačius praturtina ir daugeliui atveria kelią į „tiesos pažinimą“ (1 Tim 2:3, 4; 2 Kor 9:6).
Sektini Biblijos pavyzdžiai
15, 16. Kokiais pavyzdžiais turėtume sekti, jei norime būti uolūs Kristaus mokiniai?
15 Kaip reagavo kai kurie vyrai, būsimi apaštalai, Kristaus kviečiami tapti jo sekėjais? Štai apie Matą sakoma, kad, „viską palikęs, atsikėlė ir sekė paskui jį“ (Lk 5:27, 28). Petras ir Andriejus buvo įnikę į žvejybą, bet, kaip parašyta, „tuojau paliko tinklus ir nuėjo su juo“. Eidamas toliau, Jėzus pamatė Jokūbą ir Joną, taisančius su tėvu tinklus. Ką šie darė Jėzaus pašaukti? „Jie, tučtuojau palikę valtį ir tėvą, nuėjo su juo“ (Mt 4:18-22).
16 Kitas sektinas pavyzdys — Saulius, paskui tapęs apaštalu Pauliumi. Nors jis aršiai persekiojo Kristaus mokinius, vėliau pasikeitė ir tapo „rinktiniu indu“, skirtu nešti Kristaus vardą. Paulius „beregint ėmė skelbti sinagogose, kad Jėzus yra Dievo Sūnus“ (Apd 9:3-22). Jam, kad ir varginamam sunkumų bei persekiojimų, niekada nestigo uolumo (2 Kor 11:23-29; 12:15).
17. a) Kaip esi nusiteikęs atsiliepti į Kristaus kvietimą? b) Kaip Jehova laimins, jeigu iš širdies, visomis jėgomis vykdysime jo valią?
17 Be abejo, visi turėtume sekti geru ano meto Kristaus mokinių pavyzdžiu ir mielai, be jokių išlygų priimti jo kvietimą (Hbr 6:11, 12). Kaip būsime laiminami, jei uoliai, pėda pėdon seksime Jėzų? Vykdydami Dievo valią jausime tikrą pasitenkinimą ir džiaugsimės, kad mums yra patikėta tarnybos užduočių ir pareigų bendruomenėje (Ps 40:9 [40:8, Brb]; perskaityk 1 Tesalonikiečiams 4:1). Jeigu veržliai einame Kristaus keliu, Dievas teikia mums nenykstančių dovanų — vidinę ramybę, pasitenkinimą, amžinojo gyvenimo viltį, lydi mus maloningu žvilgsniu (1 Tim 4:10).
Ar atsimeni?
• Koks svarbus darbas mums pavestas ir kaip reikia į jį žiūrėti?
• Kokio žmogui įprasto polinkio turime saugotis ir kodėl?
• Ką dera sąžiningai įvertinti?
• Kas padės eiti Kristaus keliu?
[Studijų klausimai]
[Rėmelis/iliustracija 27 puslapyje]
Kas padės eiti Kristaus keliu?
▪ Kasdien skaityk ir apmąstyk Dievo Žodį (Ps 1:1-3; 1 Tim 4:15).
▪ Vis prašyk maldoje, kad Dievas per savo šventąją dvasią tau padėtų ir vadovautų (Zch 4:6; Lk 11:9, 13).
▪ Draugauk su tais, kurie uoliai, visa širdimi tarnauja Dievui (Pat 13:20; Hbr 10:24, 25).
▪ Nepamiršk, koks ypatingas dabar laikas (Ef 5:15, 16).
▪ Pagalvok, kaip būtų neišmintinga atsisakinėti Kristaus kviečiamam (Lk 9:59-62).
▪ Atmink, jog davei įžadą pačiam Jehovai, ir vis pamąstyk, kaip esi laiminamas už tai, kad jam tarnauji ir uoliai seki Kristumi (Ps 116:12-14; 133:3; Pat 10:22).
