Gerbkite tuos, „kurie tarp jūsų pluša“

„Prašome jus, broliai, gerbti tuos, kurie tarp jūsų pluša, vadovauja jums Viešpatyje ir jus protina“ (1 TES 5:12, NW).

1, 2. a) Kokiomis aplinkybėmis Paulius parašė Tesalonikos bendruomenei pirmąjį laišką? b) Kokį paskatinimą Paulius į laišką įtraukė?

NUSIKELKIME mintimis į Tesalonikos krikščionių bendruomenę, vieną pirmųjų, įkurtų Europoje. Tenykščių brolių tikėjimą apaštalas Paulius statydino netrumpą laiką. Kaip kitose bendruomenėse, taip ir čia tikriausiai paskyrė vyresniuosius (Apd 14:23). Tačiau naujajai bendruomenei ėmus veikti, žydai, norėdami atsikratyti Pauliaus ir Silo, sukurstė minią, sukėlė mieste sąmyšį. Kada apaštalas miestą paliko, vietiniai krikščionys galėjo pasijusti netekę tvirto ramsčio, įsibaiminti.

² Pauliui, net ir išvykusiam kitur, nauji Tesalonikos tikintieji labai rūpėjo. Jis mėgino sugrįžti, bet „sutrukdė šėtonas“. Tada apaštalas stiprinti bendruomenės pasiuntė Timotiejų (1 Tes 2:18; 3:2). Vėliau, kai šis parnešė iš Tesalonikos gerų žinių, Paulius ėmė ir parašė tesalonikiečiams laišką. Jame, be viso kito, skatino ‘gerbti tuos, kurie vadovauja’. (Perskaityk 1 Tesalonikiečiams 5:12, 13, NW. *)

3. Už ką Tesalonikos krikščionys turėjo savo vyresniuosius nepaprastai branginti?

³ Vietiniai broliai, kuriems teko atsakomybė rūpintis Tesalonikos bendruomene, neturėjo tiek patirties, kiek Paulius ir jo bendražygiai; neturėjo ir tokio didelio dvasinio bagažo kaip Jeruzalės vyresnieji. Juk dar nė metai nepraėjo, kaip jų bendruomenė įsikūrė. Bet tikintieji savo vyresniuosius turėjo už ką vertinti: šie uoliai plušo, vadovavo bendruomenei, protino brolius. Tikrai buvo už ką „nepaprastai [vyresniuosius] branginti, mylėti“. Paprašęs  tikinčiųjų žiūrėti į juos su pagarba, Paulius dar paragino: „Taikiai tarpusavyje sugyvenkite.“ Jeigu pats būtum priklausęs prie Tesalonikos bendruomenės, ar vyresniųjų darbą būtum didžiai vertinęs? O ką manai apie žmones, kuriuos Dievas per Kristų ‘davė dovanų’ tavo bendruomenei? (Ef 4:8, NW)

Vyrai, kurie bendruomenėje pluša

4, 5. Kodėl šiandien, kaip ir Pauliaus laikais, vyresnieji mokydami bendruomenę turi gerokai paplušėti?

⁴ Ką darė Tesalonikos vyresnieji, išleidę Paulių ir Silą į Berėją? Kaip jie plušo? Sekdami Pauliaus pavyzdžiu, be abejo, mokė bendruomenę iš šventųjų raštų. Galbūt ateina mintis: o ar Tesalonikos krikščionys skyrė Dievo Žodžiui pakankamai dėmesio? Juk argi Biblijoje nesakoma, kad berėjiečiai „kasdien tyrinėjo Raštus“ ir todėl „pasirodė esą kilnesni už tesalonikiečius“? (Apd 17:11) Šiuo atveju vis dėlto norėta sugretinti ne vieno ir kito miesto krikščionis, o žydus, mat Berėjoje iš jų tarpo tiesą priėmė daugelis, o Tesalonikoje tik kai kurie. Įtikėjusieji, aišku, ‘priėmė išgirstąjį žodį ne kaip žmogaus žodį, bet kaip Dievo žodį’ (1 Tes 2:13). Ir vyresnieji tikrai daug darbavosi bendruomenę mokydami.

⁵ Šiandieną Dievo kaimenę ‘deramu laiku maitina’ ištikimas ir nuovokus vergas (Mt 24:45). Bendruomenės nariai gauna apsčiai pagalbinės literatūros. Kai kuriomis kalbomis išeina ir mūsų leidinių indeksas, taip pat kompiuterinė biblioteka (Watchtower Library). Ištikimasis vergas, negana to, pasirūpina, kad dvasinį peną bendratikiams nuolat tiektų vyresnieji. Bendruomenės labui norėdami medžiagą išdėstyti aiškiai ir įtaigiai, kalboms ir kitokioms sueigų užduotims ruoštis jie skiria ne vieną valandą. Ar pagalvojai, kiek laiko vyresnieji aukoja, kad paruoštų sueigų, asamblėjų, kongresų programą?

6, 7. a) Koks pavyzdys Tesalonikos vyresniesiems buvo Paulius? b) Kodėl vyresniesiems kartais gali būti sunku sekti Pauliaus pavyzdžiu?

⁶ Kaip dera kaimenę ganyti, Tesalonikos vyresniesiems pavyzdys visada buvo Paulius. Bendratikiais jis rūpinosi ne atsainiai, ne tik iš pareigos. Aname straipsnyje jau minėjome, kad Paulius ‘buvo švelnus tarsi motina, globojanti savo kūdikius’. (Perskaityk 1 Tesalonikiečiams 2:7, 8.) Jis net buvo pasirengęs „pasidalyti“ gyvybe! Vyresnieji ganytojo darbą turi dirbti su tokia pat nuostata.

⁷ Sekdami Pauliaus pavyzdžiu, krikščionių ganytojai stengiasi atminti, kokia brangi kiekviena avis. Ne visi bendratikiai iš prigimties yra šilti, draugingi. Bet įžvalgūs vyresnieji juose „randa gera“ (Pat 16:20, Jr). Tiesa, vyresnysis esti netobulas ir teigiamai vertinti kiekvieną bendruomenės narį jam galbūt nelengva. Šiaip ar taip, su visais jis stengiasi elgtis švelniai, būti geras ganytojas, kaip ir pridera Kristaus įgaliotiems vyrams. Argi nenusipelno už tai pagyrimo?

8, 9. Kaip vyresnieji ‘budi mūsų sielų labui’?

⁸ Ne be reikalo prisakyta, kad būtume vyresniesiems atsidavę. Anot Pauliaus, jie ‘budi mūsų sielų labui’ (Hbr 13:17). Šita frazė primena, kaip piemuo, nė akių nesumerkdamas, sergi savo bandą. Vyresnieji, rūpindamiesi ligotais, nuo emocinių sutrikimų kenčiančiais ar dvasiškai pasilpusiais bendratikiais, kartais irgi aukoja miego valandas. Štai brolius, tarnaujančius ryšių su ligoninėmis komitetuose, kritiniu atveju būna, kad pažadina vidury nakties. O jeigu ir mus pačius ištinka bėda, kokie dėkingi esame jiems už pagalbą!

 ⁹ Dėl bendratikių gerovės uoliai pluša ir vyresnieji, organizuojantys Karalystės salių statybas, taip pat tarnaujantys pagalbos komitetuose. Juos irgi turime visokeriopai palaikyti. Štai 2008-aisiais Mianmarą nusiaubė ciklonas Nargis. Labiausiai nukentėjo Iravadžio deltos rajonas. Kad pasiektų ten įsikūrusią Botingonės bendruomenę, pagalbos grupė turėjo pervažiuoti smarkiai nuniokotą teritoriją, kur tiesiog ant žemės gulėjo žuvusiųjų kūnai. Kai vietiniai broliai pamatė, kad tarp pirmųjų gelbėtojų, pasiekusių Botingonę, yra ir jų rajono prižiūrėtojas, ėmė džiūgauti: „Pažiūrėkit! Čia mūsų rajono prižiūrėtojas! Jehova mus išgelbėjo!“ Ar esi vyresniesiems dėkingas, kad dieną naktį jie nenuilstamai pluša? Kai kurie vyresnieji yra paskiriami tarnauti specialiuose komitetuose, įgaliojami spręsti sunkius teisminius klausimus. Savo darbais jie nesigiria; o pagalbos sulaukę bendratikiai nuoširdžiai sako jiems „ačiū“ (Mt 6:2-4).

10. Kokių dar vyresnieji atlieka darbų, kurie nėra visiems akivaizdūs?

¹⁰ Vyresniesiems tenka nemažai pasėdėti ir prie rašomojo stalo. Pavyzdžiui, vyresniųjų tarybos koordinatorius ruošia savaitinių sueigų tvarkaraščius. Bendruomenės sekretorius kas mėnesį susumuoja lauko tarnybos ataskaitas, galiausiai parengia ir metinę ataskaitą. Mokyklos prižiūrėtojas gerai apgalvoja, kam kokias užduotis mokykloje paskirti. Kas trys mėnesiai atliekamas bendruomenės finansinės sąskaitybos patikrinimas. Vyresnieji, be to, turi perskaityti filialo siunčiamus laiškus ir, idant palaikytų „tikėjimo vienybę“, pritaikyti gautus nurodymus (Ef 4:3, 13). Tokių darbščių vyresniųjų pastangomis „viskas [yra] daroma padoriai ir tvarkingai“ (1 Kor 14:40).

Vyrai, kurie bendruomenei vadovauja

11, 12. Kas bendruomenei vadovauja ir ką šiuo atveju reiškia vadovauti?

¹¹ Apie uolius Tesalonikos vyresniuosius Paulius rašė, kad jie vadovauja bendruomenei. Žodis, iš graikų kalbos čia išverstas „vadovauja“, beje, paraidžiui reiškia „stovi priešais“ (1 Tes 5:12). Apaštalas šitaip kalbėjo apie visus bendruomenės vyresniuosius, ne tik apie „pirmininkaujantįjį prižiūrėtoją“. Visi vyresnieji nuoširdžiai plušo, visi bendruomenei vadovavo. Šiandieną dauguma vyresniųjų tiesiogine prasme stovi priešais bendruomenę, veda sueigas. Neseniai imtas vartoti terminas „vyresniųjų tarybos koordinatorius“ primena, kad vyresnieji sudaro tarybą, taigi veikia išvien.

¹² Vadovauti bendruomenei reiškia daugiau negu tik mokyti. Apie vadovavimą Paulius užsiminė ir kitame laiške, 1 Timotiejui 3:4. Čia apaštalas rašė, kad prižiūrėtojas turi būti „gerai vadovaujantis savo šeimynai, turintis vaikus, klausančius su tikru rimtumu“ (NW). Akivaizdu, jog vadovavimu jis vadina ne tik vaikų mokymą, bet rūpinimąsi visais šeimynos reikalais. Kuris gerai vadovauja, tas ir vaikus auklėja, kad būtų klusnūs. O bendruomenėje yra panašiai kaip šeimoje: vyresnieji rūpinasi visokiais reikalais, nukreipia bendratikius teisinga linkme, padeda visiems paklusti Jehovai (1 Tim 3:5).

13. Kodėl priimti kokį nors sprendimą vyresniųjų susitikime kartais šiek tiek užtrunka?

¹³ Stengdamiesi gerai vadovauti kaimenei, vyresnieji įvairius bendruomenės reikalus apsvarsto tarpusavyje. Gal būtų lengviau ir greičiau viską spręsti vienam vyresniajam. Tačiau, laikydamiesi pavyzdžio, kurį pirmajame amžiuje paliko vadovaujančioji taryba, rūpimus klausimus nesivaržydami  aptaria ir aktualius Šventojo Rašto principus pasveria visi vyresnieji. Jie žiūri savos bendruomenės poreikių ir stengiasi atsirinkti, kurie principai tam tikroje situacijoje taikytini. Geriausiai tai pavyksta, jei vyresniųjų susitikimui kiekvienas gerai pasiruošia, jei peržiūri atitinkamas Šventojo Rašto eilutes, pasitikrina, kokių nurodymų ištikimas ir nuovokus vergas yra davęs. Aišku, tam reikia laiko. Jeigu vyresniųjų nuomonės išsiskirs, — kaip kad buvo pirmajame amžiuje, kai vadovaujančioji taryba svarstė apipjaustymo klausimą, — galbūt teks užtrukti truputį ilgiau ir pasiieškoti daugiau informacijos, kad remdamiesi Dievo Žodžiu visi prieitų prie vienokio sprendimo (Apd 15:2, 6, 7, 12-14, 28).

14. Ar vertini tai, kad vyresniųjų taryba darbuojasi išvien? Kodėl taip sakai?

¹⁴ O kas būtų, jei kuris vyresnysis mėgintų įpiršti savo nuomonę, reikalautų, kad visi šoktų pagal jo dūdelę? O jeigu sėtų nesantaiką, kaip kad Diotrefas pirmajame amžiuje? (3 Jn 9, 10) Bendruomenė, aišku, nukentėtų. Jei Šėtonas bandė sukiršinti pirmojo amžiaus bendruomenę, tikrai nori suardyti bendruomenės santarvę ir šiais laikais. Jis gali stengtis pasinaudoti savanaudiškais žmogaus polinkiais, tarkim, noru iškilti aukščiau kitų. Vyresniesiems todėl yra privalu ugdytis nuolankumą ir dirbti išvien, būti darniu kolektyvu. Kaip mes vertiname glaudžiai bendradarbiaujančių vyresniųjų nuolankumą!

 Vyrai, kurie bendruomenę protina

15. Kodėl tikėjimo brolį ar seserį vyresnieji kartais paprotina?

¹⁵ Paskui Paulius atkreipė dėmesį į dar vieną vyresniųjų užduotį — nelengvą, tačiau svarbią. Graikiškojoje Biblijos dalyje jis vienintelis ir vartoja žodį, kuris išvertus reikštų „protinti“. Šiuo žodžiu galima įvardyti griežtą, bet anaiptol ne pagiežingą pastabą (Apd 20:31, NW; 2 Tes 3:15, NW). Štai Korinto krikščionims Paulius dėstė: „Rašau tai ne tam, kad jus sugėdinčiau, bet kad paprotinčiau kaip savo mylimus vaikus“ (1 Kor 4:14, NW). Bendratikius jis protino todėl, kad mylėjo, todėl, kad jais rūpinosi.

16. Ką svarbu atminti vyresniesiems, kai bendratikį tenka paprotinti?

¹⁶ Vyresnieji žino, jog paprotinti reikia ne bet kaip, ir stengiasi sekti Pauliumi: būti malonūs, paslaugūs, nestokoti meilės. (Perskaityk 1 Tesalonikiečiams 2:11, 12.) Savaime aišku, jie ‘tvirtai laikosi tikrojo mokymo, kad, dėstydami sveiką mokslą, sugebėtų ir paraginti’ (Tit 1:5-9).

17, 18. Ką turėtum pripažinti, jei vyresnysis tave paprotina?

¹⁷ Kartais dėl savo netobulos prigimties vyresnieji pasako ką nors, dėl ko vėliau gailisi (1 Kar 8:46; Jok 3:8). Net ir taikli jų pastaba bendratikiui dažniausiai esti „ne linksma, o karti“ (Hbr 12:11). Todėl paprotinti vyresnysis nusprendžia tik gerai viską apgalvojęs, pasimeldęs Jehovai. O jei kartais paprotina ir tave, ar esi dėkingas, kad rodo meilę, rūpinasi?

¹⁸ Įsivaizduok, jog ėmė šlubuoti sveikata ir niekas negali pasakyti, kokia liga sergi. Galiausiai vienas gydytojas tiksliai nustato diagnozę, bet ji tavęs nedžiugina. Ar supyksi ant paties gydytojo? Žinoma, ne. Jeigu jis patartų operuotis, tikriausiai ryžtumeisi, nes operacija tau padėtų. Gydytojo žodžiai ir balso tonas gali kiek užgauti, tačiau ar nuo to priklausys tavo sprendimas? Greičiausiai ne. Jeigu paprotinimas kiek užgauna, vis dėlto pripažink, kad Jehova ir Jėzus per vyresnįjį padeda tau susivokti, kaip daryti pažangą, kaip saugoti savo dvasingumą.

Vyresnieji — Jehovos dovana

19, 20. Kaip parodysi, jog vertini dovanų duotus žmones?

¹⁹ Ar nebūtum dėkingas gavęs dovaną, paruoštą asmeniškai tau? Ką su ja darytum? Argi nesinaudotum pagal paskirtį? Jehova per Jėzų Kristų tau davė dovanų žmones — vyresniuosius! Dėkingumą parodysi atidžiai klausydamasis, ką vyresnieji bendruomenei kalba, ir paskui pritaikydamas jų pamokymus. Iš dėkingumo taip pat stenkis sueigoje prasmingai pasisakyti. Prie darbo, kurį vyresnieji organizuoja, pavyzdžiui, prie evangelizacijos tarnybos, prisidėk kiek galėdamas. O jei kurio vyresniojo patarimu sėkmingai pasinaudojai, kodėl jam apie tai nepasakius? Ir kodėl nepadėkojus vyresniųjų šeimoms? Atmink: jei vyresnysis įtemptai darbuojasi bendruomenėje, jo šeimai tai yra auka.

²⁰ Vyresniesiems, kurie tarp mūsų pluša, mums vadovauja ir mus protina, už daug ką esame dėkingi. Šie žmonės tikrai yra Jehovos, mylinčio Dievo, dovana!

[Išnaša]

Pakartokime

• Už ką Tesalonikos krikščionys galėjo būti dėkingi broliams, kurie bendruomenėje ėmėsi atsakomybės?

• Kaip bendruomenės vyresnieji pluša tavo paties labui?

• Kuo tau naudinga tai, kad vyresnieji vadovauja?

• Ką turėtum atminti, jei vyresnysis tave paprotina?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 27 puslapyje]

Ar esi dėkingas vyresniesiems, išnaudojantiems kiekvieną progą ganyti bendruomenę?