Pasitikėkime Jehova — tuo, kuris nustato „laikus ir laikotarpius“

„Jis pakeičia laikus ir laikotarpius, pašalina karalius ir įstato karalius“ (DAN 2:21, Jr).

KAIP ATSAKYTUME?

Kaip kūrinija ir išsipildžiusios pranašystės rodo, kad Jehova veikia tiksliai pagal savo tvarkaraštį?

Kokią paskatą jaučiame suvokdami, kad Jehova nustato „laikus ir laikotarpius“?

Kodėl nei pasaulio įvykiai, nei žmonių užmačios jokios įtakos Jehovos tvarkaraščiui nedaro?

1, 2. Kas rodo, kad Jehovai laikas nėra jokia paslaptis?

PRIEMONIŲ laikui matuoti Jehova parūpino dar gerokai anksčiau negu sukūrė žmogų. Ketvirtąją kūrimo dieną Dievas tarė: „Tebūna šviesuliai dangaus skliaute dienai nuo nakties atskirti! Teženklina jie metų laikus, dienas ir metus“ (Pr 1:14, 19, 26). Kaip Kūrėjas sumanė, taip, žinia, ir įvyko.

² O kaip apibrėžti, kas yra laikas? Mokslininkai iki šiol neranda aiškaus atsakymo. „Laikas — viena didžiausių Visatos paslapčių. Niekas negali tiksliai pasakyti, kas tai yra“, — teigiama vienoje enciklopedijoje. Bet Jehovai laikas — jokia paslaptis. Jisai juk „sukūrė dangų, [...] paruošė ir padarė žemę“. Dievas pats sako: „Apreiškiu pabaigą nuo pat pradžios, iš anksto paskelbiu, kas dar įvyks“ (Iz 45:18; 46:10). Dabar pakalbėkime, kaip kūrinija ir išsipildžiusios pranašystės byloja, kad Jehova punktualiai laikosi savo nustatyto tvarkaraščio ir kad visų didžiųjų įvykių metas — jo valioje. Mūsų tikėjimas dar labiau sustiprės. Taip pat matysime, koks patikimas yra jo rašytinis Žodis.

KĄ APIE DIEVO PUNKTUALUMĄ BYLOJA KŪRINIJA

3. Kokių esama pavyzdžių, kad Visatoje vykstantys procesai laiko atžvilgiu yra labai tikslūs?

³ Visatoje kiekvienas procesas, ar būtų matomas plika akimi, ar tik per galingą mikroskopą, vyksta savu laiku ir be galo tiksliai. Pavyzdžiui, atomų virpesių dažnis yra nekintamas. Remiantis šiuo dėsniu buvo sukurti atominiai laikrodžiai — tokie preciziški, kad jų paklaida tesiekia vos vieną sekundę per 80 milijonų metų. Pagal tuos laikrodžius net nustatomas tarptautinis laiko etalonas. Planetų ir žvaigždžių  judėjimas laiko atžvilgiu irgi labai tikslus. Kokia vienu ar kitu momentu bus dangaus kūnų padėtis, galima apskaičiuoti gerokai iš anksto. Šitaip žmonės jau nuo seno orientuojasi laiko tėkmėje ir nepasimeta keliaudami. Jehova, šių patikimų „laikrodžių“ Konstruktorius, dėl savo „beribės jėgos“ tikrai yra vertas šlovės. (Perskaityk Izaijo 40:26.)

4. Ką apie Dievo išmintį liudija gyvojo pasaulio biologinis laikrodis?

⁴ Tikslumas akivaizdus ir gyvojoje gamtoje. Gyvūnų ir augalų gyvybinius procesus reguliuoja tam tikras vidinis laikrodis. Štai paukščiai instinktyviai žino, kada migruoti (Jer 8:7). Žmogus irgi turi savo biologinį laikrodį, paprastai veikiantį 24 valandų — dienos ir nakties — ciklu. Pavyzdžiui, lėktuvu perskridus kelias laiko juostas, mūsų vidiniam laikrodžiui gali prireikti ne vienos dienos grįžti į įprastą, sklandų ritmą. Iš tiesų, kūrinija aiškiai liudija, koks išmintingas ir galingas yra Jehova — tas, kuris nustato „laikus ir laikotarpius“. (Perskaityk Psalmyno 104:24.) Ar galia ir išmintimi jam kas nors prilygs? Nėmaž neabejokime, kad Jehova visada tiksliai laikosi savo tvarkaraščio ir būtinai įvykdys, ką yra sumanęs.

KAIP TIKĖJIMĄ STIPRINA PRANAŠYSČIŲ IŠSIPILDYMAS SKIRTU LAIKU

5. a) Iš kokio vienintelio šaltinio sužinome apie žmonijos ateitį? b) Kodėl Jehova gali iš anksto pranešti, kokie įvykiai ir kada klostysis?

⁵ Kūrinija daug pasako apie Jehovos „neregimąsias ypatybes“, bet į svarbų klausimą — kokia žmonijos ateitis — vis dėlto neatsako (Rom 1:20). Dievas tai apreiškia per savo Žodį Bibliją. Šios knygos puslapiuose rasime nemažai pranašysčių, kurių vienos jau išsipildė, o kitos tebesipildo — visos pačiu laiku, kaip nustatyta. Jehova iš anksto praneša, kokie klostysis įvykiai, nes tik jis gali tiksliai numatyti ateitį. Šventojo Rašto pranašystės laiku pildosi dar ir todėl, kad pasaulio įvykius Jehova gali pakreipti pagal savo valią, viską sudėlioti pagal savo tvarkaraštį.

6. Kas rodo, kad Dievas nori Biblijos pranašystes padaryti mums suprantamas?

⁶ Jehova nori, kad jo garbintojai gerai žinotų, kas Šventajame Rašte išpranašauta, ir suvoktų, kuo tai reikšminga jiems patiems. Nors Jehova laiką skaičiuoja kitaip nei mes, nusakydamas, kas skirtu metu ateityje turės įvykti, jis prisitaiko prie žmogiškos sampratos. (Perskaityk Psalmyno 90:4.) Štai Apreiškimo knygoje kalbama apie „keturis angelus, kurie parengti atėjus valandai, dienai, mėnesiui ir metams“ atlikti tam tikrą užduotį. Čia suminėti laiko skaičiavimo vienetai visiems puikiai pažįstami (Apr 9:14, 15). Toliau aptarkime kelias pranašystes. Jos išsipildė kaip tik tada, kada ir buvo skirta. Tai žinodami įgysime dar daugiau pasitikėjimo Dievu, nustatančiu „laikus ir laikotarpius“, dar tvirčiau kliausimės jo Žodžiu.

7. Kaip Jeremijo pranašystė apie Jeruzalę ir Judą rodo, kad Jehova veikia tiksliai pagal savo tvarkaraštį?

⁷ Pirmiausia persikelkime mintimis į septintąjį amžių prieš mūsų erą. „Žodis apie visus Judo gyventojus“ nuo Jehovos, veikiančio tiksliai pagal savo tvarkaraštį, „pasiekė Jeremiją ketvirtais Judo karaliaus Jošijo sūnaus Jehojakimo metais“ (Jer 25:1). Jehova iš anksto paskelbė, kad Jeruzalė bus suniokota, žydai iš Judo nutremti į Babiloną. Tenai jie „vergaus Babilono karaliui septyniasdešimt metų“. Taip ir atsitiko: Babilono kariuomenė 607 m. p. m. e. sugriovė Jeruzalę ir Judo gyventojus išvarė į tą svetimą kraštą. O kas gi įvyko praėjus 70 metų? Kadaise Jeremijas pranašavo: „Taip kalba  Viešpats: ‘Tik pasibaigus septyniasdešimt Babilono metų, aplankysiu jus ir įvykdysiu savo malonės pažadą sugrąžinti jus į šią vietą’“ (Jer 25:11, 12; 29:10). Pranašystė išsipildė ne anksčiau ir ne vėliau, o skirtu laiku — 537 m. p. m. e., kai medai ir persai išlaisvino žydus iš babiloniečių jungo.

8, 9. Kaip Danieliaus pranašystės apie Mesijo pasirodymą ir dangiškosios Karalystės įkūrimą rodo, kad Jehova yra Dievas, nustatantis „laikus ir laikotarpius“?

⁸ Dabar atkreipkime dėmesį į dar vieną senovės žydų tautoje išsipildžiusią pranašystę. Kokie dveji metai iki žydams sugrįžtant iš Babilono tremties, Jehova per pranašą Danielių apreiškė, kad Mesijas pasirodys praėjus 483 metams nuo tada, kai bus duotas potvarkis atstatyti Jeruzalę. Medijos ir Persijos karalius tokį įsakymą išleido 455 m. p. m. e. Lygiai po 483 metų, tai yra 29 m. e. m., Jėzus iš Nazareto tuojau po savo krikšto buvo pateptas šventąja dvasia ir tapo Mesiju * (Neh 2:1, 5-8; Dan 9:24, 25; Lk 3:1, 2, 21, 22).

⁹ Pažiūrėkime dar kitą pavyzdį — kas Šventajame Rašte išpranašauta apie Karalystę. Pranašystės bylojo, kad Mesijo Karalystė danguje turės būti įkurta 1914 metais. Viena, kaip Biblija leidžia tai suprasti, — nupasakoja Jėzaus paruzijos, arba neregimo karaliavimo, „ženklą“. Pagal jį įmanoma nustatyti ir laiką, kada Šėtonas, jau išmestas iš dangaus, užtraukia žemei didelį vargą (Mt 24:3-14; Apr 12:9, 12). Be to, yra pranašysčių, kurios 1914 metus, kai baigiasi „skirtieji tautų laikai“ ir danguje įsiviešpatauja Karalystė, padeda atsekti labai tiksliai * (Lk 21:24; Dan 4:7-14 [4:10-17, Brb]).

10. Kas ateityje tikrai įvyks skirtu laiku?

¹⁰ Mums priešaky — Jėzaus išpranašautas „didis suspaudimas“. Paskui stos Kristaus valdymo tūkstantmetis. Galime neabejoti, jog visa tai įvyks skirtu laiku. Jehova šių įvykių „dieną ir valandą“ buvo nustatęs dar Jėzui tebesant žemėje (Mt 24:21, 36; Apr 20:6).

GERAI IŠNAUDOKIME LAIKĄ

11. Kaip turime gyventi žinodami, kad dabar yra pabaigos metas?

¹¹ Kaip turėtume elgtis, suvokdami, kad Karalystė jau valdo ir dabar yra „pabaigos metas“? (Dan 12:4) Nors daugelis mato, kaip padėtis pasaulyje blogėja, vis dėlto nesupranta esmės — kad šitaip pildosi Biblijos pranašystės apie paskutines dienas. Vieni įsivaizduoja, jog anksčiau ar vėliau ši santvarka pati subyrės, kiti viliasi, jog žmonija susitars ir įgyvendins „ramybę ir saugumą“ (1 Tes 5:3). O kaip į viską žiūrime mes? Žinodami,  kad Šėtono valdomo pasaulio dienos suskaičiuotos, argi neturėtume likusį laiką tarnauti Dievui, nustatančiam „laikus ir laikotarpius“, ir padėti kitiems jį pažinti? (2 Tim 3:1) Visas mūsų gyvenimas turi liudyti, kad laiką stengiamės išnaudoti kuo geriau. (Perskaityk Efeziečiams 5:15-17.)

12. Kuo mums reikšmingas Jėzaus perspėjimas apie Nojaus dienas?

¹² Nuo to, kas svarbiausia, mus greitai gali atitraukti įvairūs pasaulio siūlomi dalykai, tad gerai išnaudoti laiką nėra lengva. „Juk kaip buvo Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnui čia esant“, — perspėjo Jėzus. O kaip Nojaus dienomis buvo? Anuomet Dievas iš anksto pasakė, kas sugedusio pasaulio laukia: visą žemę užlies ir nedorus žmones paskandins tvano vandenys. „Teisumo skelbėjas“ Nojus metai po metų ragino savo amžininkus į žinią nuo Dievo įsiklausyti (Mt 24:37; 2 Pt 2:5). Bet žmonės „valgė ir gėrė, vedė ir tekėjo ir nesusimąstė, kol atėjo tvanas ir visus nusinešė“. Todėl Jėzus savo mokiniams prisakė: „Būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis tą valandą, kurią nemanote“ (Mt 24:38, 39, 44). Taigi sekime Nojumi ir nedarykime tokios klaidos kaip jo amžininkai. O kaipgi mums būti pasirengusiems?

13, 14. Kaip Jehova viską gali pakreipti ir kaip tai skatina mus, laukiančius Žmogaus Sūnaus atėjimo, tarnauti Dievui ištikimai?

¹³ Nors Žmogaus Sūnus ateis valandą, kurią nesitikėsime, atminkime, kad Jehova visada veikia tiksliai pagal savo tvarkaraštį. Jokie pasaulio įvykiai nei žmonių užmačios jam nesukliudys. Kad įgyvendintų savo valią, skirtu laiku jis gali viską pakreipti tinkama linkme. (Perskaityk Danieliaus 2:21.) Ne veltui Patarlių 21:1 rašoma: „Karaliaus širdis — vandens srovė Viešpaties rankoje; jis nukreipia ją, kur tik nori.“

¹⁴ Idant viską atliktų numatytu laiku ir pasiektų užsibrėžtą tikslą, Jehova tam tikrais atvejais net pakeičia įvykių eigą. Didelės politinės permainos neretai sudaro sąlygas pildytis Biblijos pranašystėms: ypač pasitvirtina pažadas, kad geroji naujiena apie Dievo Karalystę bus skelbiama visoje žemėje. Štai pagalvokime, kaip iširo Sovietų Sąjunga ir kokios galimybės dėl to atsivėrė. Ar kas galėjo įsivaizduoti, kad politinė sistema taip greitai pasikeis iš pagrindų? Dabar tapo įmanoma Šventojo Rašto žinią garsinti daugelyje kraštų, kur anksčiau mūsų darbas buvo draudžiamas. Tad argi neturėtume laiką naudoti tikslingai — ištikimai tarnauti Dievui, nustatančiam „laikus ir laikotarpius“?

TIKĖKIME, KAD JEHOVA SAVO SUMANYMUS ĮGYVENDINA PAČIU LAIKU

15. Kaip galime parodyti tikėjimą, kai Jehovos organizacija įveda tam tikrų pakeitimų?

¹⁵ Dabar, paskutinėmis dienomis, ištvermingai skelbti gerąją naujieną mums padeda tikėjimas, kad Jehova įgyvendina savo sumanymus pačiu laiku. Situacijai pasaulyje keičiantis, galbūt tenka keisti ir evangelizacijos darbo metodus. Kad Šventojo Rašto žinią garsintume kuo plačiau ir veiksmingiau, Jehovos organizacija kartais įveda tam tikrų naujovių. Jeigu paklusdami Jėzui, bendruomenės galvai, visas tokias naujoves noriai taikysime, tada bus akivaizdu, kad Dievu, nustatančiu „laikus ir laikotarpius“, tvirtai pasitikime (Ef 5:23).

16. Kodėl galime neabejoti, kad Jehova suteikia „pagalbą reikiamu metu“?

¹⁶ Jehova mus skatina visada maldoje išsakyti savo rūpesčius ir nė trupučio neabejoti jo „pagalba reikiamu metu“ (Hbr 4:16). Ar tai nerodo, kaip Jehova kiekvieną iš mūsų myli ir brangina? (Mt  6:8; 10:29-31) Mūsų tikėjimas šičia pasireiškia tuo, kad nuolat prašome Jehovą pagalbos ir, laukdami atsako, veikiame pagal jo nurodymus. Be to, nepamirštame pasimelsti už bendratikius.

17, 18. a) Kas netrukus nutiks Jehovos priešams? b) Kokios klaidingos minties turime saugotis?

¹⁷ Dabar ne laikas pasiduoti netikėjimui. Verčiau kiekvienas būkime „savo tikėjimo sustiprintas“ (Rom 4:20). Dievo priešai — Šėtonas ir visi, kurie jo pusėje, — svarbų darbą, paskirtą Jėzaus sekėjams, taigi ir mums, mėgina nutraukti (Mt 28:19, 20). Nors piktasis puola, stiprinamės mintimi, kad Jehova yra „gyvasis Dievas, [...] visų žmonių, ypač tikinčiųjų, Gelbėtojas“. Jis „žino, kaip išgelbėti dievotus žmones iš mėginimo“ (1 Tim 4:10; 2 Pt 2:9).

¹⁸ Greitai Jehova šią sugedusią pasaulio santvarką sugriaus. Tiksliai iki smulkmenų, kaip ir kada tai įvyks, mums nėra atskleista, tačiau aišku viena: Kristus priešus sutriuškins Dievo skirtą valandą, ir Jehovos teisė valdyti bus amžiams apginta. Kaip klaidinga būtų nekreipti dėmesio, kokiais „laikais ir laikotarpiais“ dabar gyvename! Tad nė vienas neapsirikime ir nemanykime, jog „visa pasilieka taip, kaip buvo nuo pat kūrinijos atsiradimo“ (1 Tes 5:1; 2 Pt 3:3, 4).

„LAUKSIU MANE GELBSTINČIO DIEVO“

19, 20. Kodėl Jehovos turime kantriai laukti?

¹⁹ Jehovos sumanymas nuo pat pradžių buvo toks, kad žmonės apie savo Kūrėją ir nuostabią jo kūriniją žinių semtųsi neribotą laiką, ištisą amžinybę. Biblijoje, Mokytojo 3:11, sakoma: „Visa, ką [Jehova] daro, tinkama tam laikui. Be to, jis įdiegė amžinybę į jų širdį, bet žmogus negali perprasti nei pradžios, nei pabaigos to, ką Dievas daro.“

²⁰ Kokia laimė, kad Jehova savo sumanymų nekeičia ir tikrai įgyvendins visa, ką mūsų labui numatęs! (Mal 3:6) Dievas „nesimaino ir nesikeičia, kaip kad slenkantys šešėliai“ (Jok 1:17). Mes laiką skaičiuojame, pavyzdžiui, žemės sukimosi periodais — paromis, bet Jehovos, „amžinybės Karaliaus“, tvarkaraštis nuo tokių laiko rodmenų nepriklauso (1 Tim 1:17). Tad imkime kiekvienas ir nusiteikime: „Lauksiu mane gelbstinčio Dievo“ (Mch 7:7, Jr). Ir dar atminkime priesaką: „Būkite stiprūs ir drąsios širdies — jūs visi, kurie laukiate Viešpaties!“ (Ps 31:24, Jr)

[Išnašos]

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 19 puslapyje]

Danielius tvirtai tikėjo, kad Dievo įkvėptos pranašystės išsipildys

[Iliustracija 21 puslapyje]

Ar gerai išnaudoji laiką — vykdai Jehovos valią?