Įstabi Jehovos asmenybė: dosnus ir supratingas
„Geras kiekvienam Viešpats ir gailestingas visiems savo kūriniams“ (PS 145:9).
1, 2. Kokią galimybę turi Jehovos draugai?
MŪSŲ sesė, vardu Monika, susituokusi prieš beveik 35 metus, sako: „Mudu su vyru vienas kitą puikiai pažįstame. Tačiau net ir po tiek metų vis dar pastebime ką nors, ko vienas apie kitą nežinojome.“ Be abejonės, daugelis iš mūsų galėtume pasakyti tą patį apie savo sutuoktinį ar gerą draugą.
2 Mums džiugu artimiau pažinti tuos, kuriuos mylime. Bet užvis džiugiausia semtis žinių apie Jehovą — patį geriausią mūsų Draugą. Iki galo ištirti visų Dievo gelmių neįmanoma (Rom 11:33). Ištisą amžinybę galėsime mokytis apie Jehovą ir žavėtis jo asmenybe. Šitaip gražias jo ypatybes branginsime vis labiau ir labiau (Mok 3:11).
3. Ką aptarsime šiame straipsnyje?
3 Pirmajame straipsnyje aptarėme, koks Jehova prieinamas ir nešališkas. Dabar pakalbėkime apie kitas dvi pasigėrėtinas jo savybes — dosnumą ir supratingumą. Dar tvirčiau įsitikinsime, kad „geras kiekvienam Viešpats ir gailestingas visiems savo kūriniams“ (Ps 145:9).
JEHOVA YRA DOSNUS
4. Ką reiškia būti dosniam?
4 Ką reiškia būti dosniam? Atsakymą randame Jėzaus žodžiuose, užrašytuose Apaštalų darbų 20:35: „Didesnė laimė duoti negu imti.“ Šiuo trumpu sakiniu Jėzus apibūdino pačią dosnumo esmę. Dosnus žmogus mielai aukoja savo laiką, jėgas ir išteklius kitų labui. Tikrasis dosnumo matas — ne dovanos kaina, o davėjo širdies nuostata. (Perskaityk 2 Korintiečiams 9:7.) Pats dosniausias yra mūsų „laimingasis Dievas“ Jehova (1 Tim 1:11).
5. Kaip Jehova rodo dosnumą?
5 Kaip Jehova rodo dosnumą? Jis rūpinasi visais, net ir tais, kurie nėra jo garbintojai. Išties, „geras kiekvienam Viešpats“ — jis „leidžia savo saulei tekėti blogiems ir geriems žmonėms, siunčia lietų teisiesiems ir neteisiesiems“ (Mt 5:45). Apaštalas Paulius todėl galėjo pagonims pasakyti, kad ir jiems Jehova daro gera: duoda lietaus iš dangaus ir vaisingų metų laikų, apsčiai teikia maisto ir džiaugsmo (Apd 14:17). Tikrai, Jehovos ranka atverta visiems (Lk 6:35).
6, 7. a) Kokiais žmonėmis Jehovai ypač džiugu rūpintis? b) Koks atvejis liudija, kad Jehova dosniai remia savo ištikimus garbintojus?
6 Jehovai ypač džiugu rūpintis ištikimais savo tarnais. Karalius Dovydas tvirtino: „Buvau jaunas ir pasenau, tačiau nemačiau nei Dievo palikto teisiojo, nei jo vaikų, prašančių duonos“ (Ps 37:25). Meilingą Jehovos globą pajuto daugelis atsidavusių jo garbintojų. Štai pavyzdys.
7 Prieš kurį laiką Nensi, tarnaujanti pioniere, pakliuvo į keblią situaciją. Sesė prisimena: „Rytojaus dieną turėjau sumokėti 66 dolerius už nuomą. Net neįsivaizdavau, iš kur imti pinigų. Pasimeldžiau Jehovai ir išėjau į darbą. Tada dirbau padavėja restorane. Paprastai tokią savaitės dieną lankytojų būdavo vienas kitas, todėl nemaniau, kad gausiu daug arbatpinigių. Mano nuostabai, tą vakarą klientų užėjo gana nemažai. Baigusi pamainą susiskaičiavau arbatpinigius — lygiai 66 doleriai.“ Nensi neabejoja, kad reikiamu momentu ją dosniai parėmė pats Jehova (Mt 6:33).
8. Kokia dovana geriausiai paliudija apie Jehovos dosnumą?
8 Kokia dovana geriausiai paliudija apie Jehovos dosnumą? Tai jo Sūnaus išpirka. Ši dovana skirta visiems be išimties. Jėzus kalbėjo: „Dievas taip mylėjo pasaulį, jog davė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, ne pražūtų, bet turėtų amžiną gyvenimą“ (Jn 3:16). Žodis „pasaulis“ čia reiškia žmoniją. Taigi didžiausią Jehovos dovaną gali gauti kiekvienas, kas tik ją priima. Jeigu žmogus rodo tikėjimą Jėzumi, gyvenimu džiaugsis visą amžinybę (Jn 10:10). Argi tai mūsų neįtikina, koks didis Jehovos dosnumas?
SEKIME JEHOVOS DOSNUMO PAVYZDŽIU
9. Kaip galime sekti Dievo dosnumo pavyzdžiu?
9 Kaip galime sekti Dievo dosnumo pavyzdžiu? Jehova „apsčiai visko teikia mūsų malonumui“. Tad ir mes kitų džiaugsmui esame „pasirengę dalytis“ tuo, ką turime (1 Tim 6:17-19). Mielai duodame dovaną artimam žmogui, noriai pagelbėjame stokojančiam. (Perskaityk Pakartoto Įstatymo 15:7.) Kas mus paskatintų būti dosnius? Kai kurie bendratikiai turi tokį įprotį: gavę dovaną, ieško progos patys ką nors padovanoti kitam. Krikščionių bendruomenėje netrūksta brolių ir sesių, puoselėjančių dosnumo dvasią.
10. Kaip dera rodyti dosnumą?
10 Dosnumą dera rodyti tiek žodžiais, tiek darbais. Negailėdami laiko ir jėgų, drąsinkime kitus, teikime jiems praktinę pagalbą (Gal 6:10). Kiekvienam verta pamąstyti: kaip man pavyksta rodyti tokį dosnumą? Ar akivaizdu, kad mielai aukojuosi dėl kitų ir visada esu pasiruošęs išklausyti? Jei kas prašo padėti, padaryti kokią paslaugą, ar tariu „taip“, kai tik galiu? Kada paskutinįkart iš širdies pagyriau savo šeimyniškį ar bendratikį? Kai negailėdami duodame, stipriname ryšį ir su Jehova, ir su draugais (Lk 6:38; Pat 19:17).
11. Kaip galime parodyti dosnumą Jehovai?
11 Dosnumą galime parodyti ir Jehovai. „Pagerbk Viešpatį savo turtu“, — ragina Šventasis Raštas (Pat 3:9, Brb). Šis turtas — tai mūsų laikas, jėgos ir ištekliai, kuriuos aukojame dievatarnystei. Net vaikai gali mokytis būti dosnūs Jehovai. Štai vienas tėtis, vardu Džeisonas, sako: „Kai visa šeima nusprendžiame salėje paaukoti, įmesti pinigus į dėžutę leidžiame mūsų mažiesiems. Jiems labai smagu, kaip patys sako, duoti ką nors Jehovai.“ Jei dar vaikystėje mūsų atžalos pajus, kaip džiugu aukoti Dievui, tokį dosnumą, tikėtina, puoselės ir užaugę (Pat 22:6).
JEHOVA YRA SUPRATINGAS
12. Kaip apibūdintume supratingą asmenį?
12 Dar viena brangintina Jehovos savybė — supratingumas. Kaip apibūdintume supratingą asmenį? Graikiškas žodis, „Naujojo pasaulio“ vertime išverstas „supratingas“, paraidžiui reiškia „nuolaidus“ (Tit 3:1, 2, išnaša). Supratingas žmogus mato daugiau nei vien taisykles. Jis nėra pernelyg griežtas, nesukalbamas ar kietas. Priešingai, stengiasi būti malonus, atsižvelgia į kitų aplinkybes, visad įsiklauso į jų nuomonę. Toks asmuo yra pasirengęs nusileisti ir, kai tinkama, pakeičia savo pradinę poziciją.
13, 14. a) Kaip Jehova rodo supratingumą? b) Ką apie Jehovos supratingumą sužinome iš atsitikimo su Lotu?
13 Kaip Jehova rodo supratingumą? Dievas gerbia savo tarnų jausmus, jų požiūrį ir dėl savo didžios malonės neretai išklauso jų prašymus. Tai patvirtina ir atsitikimas su Lotu. Kai Jehova nutarė sunaikinti Sodomos ir Gomoros miestus, šiam teisiam vyrui aiškiai prisakė bėgti į kalnus. Tačiau Lotas kažkodėl ėmė maldauti Jehovą, kad leistų jam slėptis kitoje vietoje. Tik pagalvok — Lotas prašė Dievą pakeisti savo sprendimą! (Perskaityk Pradžios 19:17-20.)
14 Kai kas galbūt pamanytų Lotą buvus silpno tikėjimo ar neklusnų. Jehova juk be jokio vargo galėjo vyrą apsaugoti bet kur, todėl šiam tikrai nereikėjo baimintis. Tačiau Lotą vis tiek kaustė baimė, ir Jehova jo jausmų neignoravo. Dievas leido jam bėgti į miestą, kurį irgi buvo nutaręs sunaikinti. (Perskaityk Pradžios 19:21, 22.) Akivaizdu, kad Jehova nėra kategoriškas ar neperkalbamas. Ne, jis labai lankstus ir supratingas.
15, 16. Kaip Mozės įstatyme atsispindi Jehovos supratingumas? (Žiūrėk iliustraciją straipsnio pradžioje.)
15 Jehovos supratingumas atsispindi ir Mozės įstatyme. Pavyzdžiui, izraelitas, neišgalintis aukoti avies ar ožkos, galėjo atnašauti du purplelius arba du balandžius. O jei šeima buvo tiek varginga, kad aukai neturėjo nė poros sparnuočių? Jehova tada leisdavo izraelitui atnašauti truputį miltų. Tačiau su viena sąlyga: miltai turėjo būti ne bet kokie, o patys geriausi — tokie, iš kurių gamindavo kepinius garbingiems svečiams (Pr 18:6). Kodėl ši sąlyga buvo labai svarbi? (Perskaityk Kunigų 5:7, 11.)
16 Įsivaizduok esąs anas neturtingas izraelitas. Įžengdamas į padangtę matai pasiturinčius tautiečius, vedinus gyvuliais. O tavo rankose tik truputėlis miltų — iš pirmo žvilgsnio menkutė atnaša. Galbūt jautiesi nesmagiai. Bet tuoj prisimeni, kad Jehovos akyse tavo auka yra vertinga. Juk paklusdamas jo nurodymui atnešei pačios aukščiausios rūšies miltų. Jehova tau tarsi sako: „Suprantu, kad negali aukoti tiek, kiek kiti. Bet žinau — duodi geriausia, ką turi.“ Dievas iš tiesų supratingas: atsižvelgia į savo tarnų aplinkybes, jų ribotumus (Ps 103:14).
17. Kokią tarnystę Jehova vertina?
17 Mums tikra paguoda, kad Jehova toks supratingas ir vertina mūsų tarnystę, jei atliekame ją iš širdies (Kol 3:23). Pagyvenusi sesė iš Italijos, vardu Konstancija, sako: „Labiausiai už viską mėgau ir tebemėgstu pasakoti kitiems apie Kūrėją. Todėl iki šiol skelbiu gerąją naujieną ir studijuoju su žmonėmis Bibliją. Kartais apgailestauju, kad dėl silpnos sveikatos nebeįstengiu nuveikti tiek, kiek norėčiau. Bet neabejoju, kad Jehova žino mano galimybes, myli mane ir vertina tai, ką darau.“
MOKYKIMĖS SUPRATINGUMO IŠ JEHOVOS
18. Kaip tėvai gali sekti Jehovos pavyzdžiu nustatydami kai kurias šeimos taisykles?
18 Kaip galime sekti Jehovos pavyzdžiu ir būti supratingi? Darkart prisiminkime, kaip Jehova reagavo į Loto prašymą. Dievas galėjo paprasčiausiai įsakyti Lotui, kur slėptis. Vis dėlto maloningai vyrą išklausė, atsižvelgė į jo jausmus ir leido bėgti į kitą vietą. Ko iš Jehovos galite pasimokyti jūs, tėvai? Įsiklausykite į vaikų prašymus ir, kai derama, sutikite su jų siūlymais. 2007 m. rugsėjo 1 d. Sargybos bokšto numeryje buvo rašoma, jog kai kurie tėvai, apsvarstydami šeimos taisykles, tariasi sykiu su atžalomis. Tarkim, jie sprendžia, iki kada vaikai privalo grįžti namo. Aišku, teisę nustatyti valandą turi tėvai. Tačiau prieš nuspręsdami galėtų išklausyti ir vaikų nuomonės ir kai kuriais atvejais nustatytą laiką pakoreguoti. Vaikai, matydami, kad jų pageidavimų paisoma, geriau supras, kam taisyklės reikalingos, ir noriau jų laikysis.
19. Kaip vyresnieji gali sekti Jehova ir rodyti supratingumą?
19 Krikščionių vyresnieji irgi stengiasi sekti Jehova ir būti supratingi. Jie žino bendruomenės narių aplinkybes, nesitiki to, kas virš jų jėgų. Nepamirškime: Jehova vertino net ir vargingo izraelito atnašą. Kai kurie mūsų bendratikiai dėl prastos sveikatos ar amžiaus nedaug tegali prisidėti prie evangelizacijos darbo. Todėl neretai jie jaučiasi prislėgti, jog nebepajėgia tarnauti Dievui tiek, kiek norėtų. Vyresnieji gali maloniai patikinti šiuos brangius brolius ir seses, kad Jehova mato jų pastangas aukoti jam visa, kas geriausia, ir už tai juos labai myli (Mk 12:41-44).
20. Prašom paaiškinti, ar būti supratingam reiškia gailėti savęs ir tausoti jėgas Jehovos tarnyboje.
20 Tačiau būti supratingam nereiškia savęs gailėti ir tausoti jėgas Jehovos tarnyboje (Mt 16:22). Jei jaučiame, kad galime darbuotis daugiau, bet to nedarome, neišmintinga būtų teisintis, esą šitaip rodome supratingumą. Juk kiekvienas turime triūsti Karalystės labui „iš visų jėgų“ (Lk 13:24). Čia būtina nepamiršti dviejų svarbių dalykų. Viena vertus, krikščioniškai tarnystei reikia visiškai atsidėti ir negailėti savęs. Kita vertus, žinome, kad Jehova nereikalauja iš mūsų daugiau nei galime. Jei skiriame Dievui, kas geriausia, jis tikrai džiaugiasi. Kokie laimingi esame tarnaudami tokiam dėkingam ir supratingam Šeimininkui! Tolesniame straipsnyje aptarsime dar porą nuostabių Jehovos ypatybių (Ps 73:28).