1, 2. Kodėl žmonės yra stebimi vaizdo kameromis ir kodėl juos stebi Jehova?

DAUGELYJE šalių įtaisytos stebėjimo kameros, kurios filmuoja transporto judėjimą, fiksuoja eismo įvykius. Pareigūnai, peržiūrėję vaizdo įrašą, gali susekti iš avarijos vietos pasišalinusį kaltininką ir jį suimti. Išties, kai viską stebi elektroninės akys, nusikaltėliams kur kas sunkiau pabėgti nuo atsakomybės.

² Biblijoje sakoma, kad visa stebi ir Jehovos akys (Pat 15:3). Bet ar tai reiškia, jog Dievas tik ir žiūri, kada peržengsime kokį jo nurodymą ir galės mus nubausti? (Jer 16:17; Hbr 4:13) Tikrai ne. Jehova mus stebi pirmiausia todėl, kad myli ir rūpinasi mūsų gerove (1 Pt 3:12).

3. Kokius penkis dalykus, liudijančius apie Dievo meilę, aptarsime?

³ Kas padėtų įsitikinti, kad Jehova mus stebi skatinamas meilės? Dabar ir aptarkime penkis dalykus, iš kurių tai akivaizdu. Dievas (1) perspėja, kai mato, jog linkstame į bloga, (2) pataiso, kai žengiame klaidingą  žingsnį, (3) vadovauja per savo Žodį, (4) padeda, kai esame išbandomi, (5) laimina už mūsų gerus poelgius.

4. Kodėl Jehova perspėjo Kainą, kad „prie durų iš pasalų tykoja nuodėmė“?

⁴ Pirmiausia aptarkime, kaip Dievas, matydamas, jog krypstame į blogą pusę, mus perspėja (1 Met 28:9). Tai paaiškėja iš istorijos apie Kainą. Jis „buvo labai piktas“, kad jo aukos Jehova nepriėmė. (Perskaityk Pradžios 4:3-7.) Dievas įtikinėjo Kainą daryti, kas gera, ir įspėjo, kad priešingu atveju „prie durų iš pasalų tykoja nuodėmė“. „Tu gali ją įveikti“, — sakė Jehova. Jis norėjo, kad Kainas įspėjimo paisytų ir pelnytų jo malonę. Šitaip Kainas būtų išsaugojęs gerus santykius su Dievu.

5. Kaip Jehova mus įspėja?

⁵ O kaip yra šiandien? Jehovos akys permato mūsų širdį, jis gerai žino mūsų polinkius, motyvus. Dangiškasis Tėvas mus myli ir nori, kad eitume teisumo takais. Tačiau rinktis, kas jam patinka, mūsų neverčia. Vis dėlto pastebėjęs, kad sukame klaidinga kryptimi, įspėja. Kaip? Jo perspėjimus girdime, kai reguliariai skaitome Bibliją, mūsų krikščioniškus leidinius, kai lankome sueigas. Gal ir tau yra buvę, kad perskaitei ar išgirdai, kaip spręsti kokią savo problemą, apie kurią žino tik Jehova? Tikrai, Dievas įspėja mus pačiu laiku.

6, 7. a) Kodėl galima tvirtinti, jog milijonams skirtas dvasinis penas byloja apie Dievo rūpinimąsi tavimi? b) Kaip turėtume reaguoti į Jehovos įspėjimus?

⁶ Tokie įspėjimai byloja, kad Jehova tėviškai stebi kiekvieną iš mūsų. Žinia, Šventasis Raštas, krikščioniški leidiniai ir sueigos skirtos milijonams žmonių. Bet kai skaitai ar girdi, kas sakoma apie netinkamą polinkį, kurį pats turi, tada supranti, jog Jehovos įspėjimas skirtas būtent tau. Tai ir patvirtina, jog Dievas su meile rūpinasi tavimi asmeniškai.

⁷ Kad noriai paisytume Jehovos perspėjimų, pirmiausia dera įsisąmoninti, jog jis trokšta mums gero. Taip pat turime nedelsdami mesti iš galvos tokias mintis, kurios Dievui nepatinka. (Perskaityk Izaijo 55: 6, 7.) Šitaip apsisaugosime nuo daugelio skaudžių pasekmių. O jeigu blogam polinkiui jau pasidavėme? Kaip Jehova mums padeda tada?

8, 9. Kodėl galime tvirtinti, jog sudrausminimas, kurį gauname per bendratikius, byloja apie Jehovos rūpinimąsi? Prašom pateikti pavyzdį.

⁸ Jehovos meilę ir rūpinimąsi ypač jaučiame, kai jis mus pataiso. (Perskaityk Hebrajams 12:5, 6.) Žinoma, kai esame drausminami, nėra smagu (Hbr 12:11). Tačiau prisiminkime, kad jeigu jau bendratikis nori pataisyti, vadinasi, įžvelgia, jog mūsų santykiams su Dievu gresia pavojus. Juk jis atėjo ne užgauti mūsų. Anaiptol, jis negaili laiko ir pastangų, norėdamas mums padėti iš Biblijos  suprasti, ką turime pakeisti, kad džiugintume Dievą. Tokį pamokymą branginkime, nes jis nuo Jehovos.

⁹ Štai vienas brolis, prieš tapdamas Jehovos liudytoju, buvo įnikęs į pornografiją. Laikui bėgant tą įprotį numalšino. Tačiau potraukis vis tiek liko rusenti it žarija (Jok 1:14, 15). Geismas iš naujo įsižiebė, kai nusipirko naują mobilųjį telefoną. Per jį vėl ėmė žiūrėti pornografiją. Kartą tas brolis skelbė telefonu drauge su vienu vyresniuoju. Šis pasiskolino jo mobilųjį paieškoti adresų ir tada atsidarė nepadoraus turinio tinklalapiai. Vyresnysis nepraleido progos su juo pasikalbėti ir šitaip pačiu laiku suteikė dvasinę pagalbą. Brolis susiėmė ir galiausiai atsikratė blogo įpročio. Kokie dėkingi esame savo rūpestingam dangiškajam Tėvui, kad jis mato mūsų slaptas nuodėmes ir pataiso, kol nenuėjome per toli!

10, 11. a) Kur galime ieškoti vadovavimo? b) Kaip viena šeima patyrė, jog išmintinga leistis Jehovos vadovaujamiems?

¹⁰ Psalmininkas giedojo Jehovai: „Vedi mane savo mokymu“ (Ps 73:24). Jehova mums vadovauja per savo Žodį, Bibliją. Iš jos sužinome, kaip į tą ar kitą dalyką Dievas žiūri. Taikydami Šventojo Rašto principus ne tik stiprėjame dvasiškai. Jie praverčia ir kai stengiamės pasirūpinti kasdieniais poreikiais (Pat 3:6).

¹¹ Štai pavyzdys iš Filipinų. Masbatės regione gyvenanti pionierių pora su savo didele šeima nuomojo žemę ir ūkininkavo. Vieną dieną jie nustėro: žemės savininkas pareikalavo išsikraustyti. Kodėl jis taip nusprendė? Kaip vėliau paaiškėjo, kažkas šiuos mūsų bendratikius apšmeižė, neva jie nesąžiningi. Tėvas sunerimo, kur dabar reikės gyventi. Vis dėlto jis pasakė: „Jehova pasirūpins. Jis visada mumis rūpinasi, kad ir kas nutiktų.“ Mūsų bendratikiai, kaip moko Biblija, liko romūs ir pagarbūs. Po kelių dienų jie sužinojo,  kad išsikelti nebereikės. Kodėl savininkas apsigalvojo? Ogi pastebėjo, kad šie žmonės, nors ir kaltinami, elgiasi gražiai. Jis buvo taip sužavėtas, kad ne tik leido pasilikti, bet davė dar daugiau dirbamos žemės. (Perskaityk 1 Petro 2:12.) Jehova iš tikrųjų mums vadovauja per savo Žodį ir padeda įveikti gyvenimo sunkumus.

12, 13. Kokiais atvejais ypač sunku patikėti, kad Dievui rūpi mūsų vargai?

¹² Kartais sunki situacija tęsiasi ilgą laiką. Gal sergame kokia nors chroniška liga, gal dėl savo įsitikinimų nuolat patiriame artimųjų priešiškumą, o gal nesiliauja persekiojimai. Vienas sunkiausių išbandymų gali būti ir nesutarimai su kuo nors bendruomenėje dėl būdo skirtumų.

¹³ Pavyzdžiui, gal užsigavai dėl kokios nors replikos. Turbūt net imi piktintis: „Dievo tautoje neturėtų taip būti!“ Negana to, tas bendratikis, žiūrėk, dar gauna ir pareigas bendruomenėje, apie jį, rodos, visi gerai kalba. „Kaip čia yra? Negi Jehova nemato? Kodėl jis nieko nedaro?“ — kirba galvoje (Ps 13:2, 3 [13:1, 2, Brb]; Hab 1:2, 3).

14. Kodėl Dievas kartais toleruoja griežtoką brolio pastabą?

¹⁴ Jeigu Jehova nieko nedaro, vadinasi, tam yra rimtų priežasčių. Įsivaizduok situaciją: prie tavęs prieina brolis ir pasako pastabą. Bet tau atrodo, kad jis neteisus. Jautiesi įskaudintas. Tačiau Jehova į tą reikalą gali žiūrėti kitaip. Pagalvok: gal jis mato, jog buvai perspėtas ne tuščiai? Štai brolis Karlas Kleinas savo gyvenimo istorijoje paminėjo, kad kartą brolis Džozefas Rezerfordas jį rimtai sudraudė. Vėliau, kai jie susitiko, brolis Rezerfordas šiltai tarė: „Sveikas, Karlai!“ Tačiau šis, užuot maloniai atsakęs, tik burbtelėjo po nosim. Brolis Rezerfordas, matydamas, kad jis įsižeidęs, perspėjo: „Būk atsargus. Tavęs tyko Šėtonas.“ Vėliau, jau tapęs Vadovaujančiosios tarybos nariu, brolis Kleinas rašė: „Kai giežiame apmaudą ant brolio, ypač tada, kai jis pasako tai, ką pasakyti buvo jo pareiga, patys kišame koją į Velnio žabangus.“

15. Kodėl per išbandymus turime likti kantrūs?

¹⁵ Žinoma, norime, kad išbandymas baigtųsi kuo greičiau. Vis dėlto svarbu būti kantriems. Tarkim, važiuoji autostrada ir patenki į kamštį. Imi nerimauti, kad užgaiši. Tačiau jei susinervinęs pasuktum pro kitur, gali pasiklysti. Savo tikslą tada pasiektum dar vėliau nei važiuodamas anuo keliu. Panašiai ir per išmėginimus: jei kantriai laikysimės kelio, nurodyto Biblijoje, Jehova padės ištverti ir pasiekti galutinį tikslą.

16. Dėl ko dar Jehova leidžia mums patirti mėginimus?

¹⁶ Jehova leidžia patirti mėginimus dar ir tam, kad užsigrūdintume. (Perskaityk 1 Petro 5:6-10.)  Aišku, pats jis vargų niekam neužtraukia (Jok 1:13). Dauguma nelaimių yra mūsų „priešininko Velnio“ darbas. Bet per mėginimus Dievas padeda mums stiprėti dvasiškai. Jis mato, ką patiriame, ir mumis rūpinasi, todėl jokiu būdu neleis išmėginimui tęstis per ilgai. Būk tikras, kad Jehova niekada tavęs neapleis ir užklupus išbandymams duos išeitį (2 Kor 4:7-9).

17. Dėl ko dar Dievas stebi žmones?

¹⁷ Dievas mus stebi ir dar dėl kai ko. Jis nori žinoti, kas jam išties atsidavęs. Prisiminkime, ką regėtojas Hananis kadaise pasakė karaliui Asai: „Viešpaties akys aprėpia visą žemę ir sustiprins tuos, kurie su juo visa širdimi“ (2 Met 16:9). Asai pasitikėjimo Dievu pritrūko. Bet jei tu pasitikėjimo Jehova nepritrūksi ir elgsiesi teisiai, jis tave tikrai sustiprins.

18. Ką vertėtų prisiminti, jei atrodo, kad tavo geradarysčių niekas nepastebi? (Žiūrėk paveikslėlį straipsnio pradžioje.)

¹⁸ Dievas nori, kad mes ieškotume, mylėtume ir darytume, kas gera. Tada jis „bus maloningas“ mums (Am 5:14, 15, Brb; 1 Pt 3:11, 12). Jehova teisiuosius lydi akimis ir juos laimina (Ps 34:16 [34:15, Brb]). Prisiminkime dvi hebrajų pribuvėjas, Šifrą ir Pūvą. Kai Izraelis vilko vergystės jungą Egipte, anos moterys Dievo bijojo labiau nei faraono. Šis buvo įsakęs nužudyti kiekvieną gimusį izraelitų berniuką. Tačiau sąžinė joms to daryti neleido — pribuvėjos naujagimius palikdavo gyvus. Todėl Dievas „joms davė gausias šeimas“ (Iš 1:15-17, 20, 21). Geri jų darbai nepraslydo Jehovai pro akis. Kartais gali atrodyti, kad mūsų geradarysčių niekas nepastebi. Bet Dievas tikrai mato ir už jas atlygins (Mt 6:4, 6; 1 Tim 5:25; Hbr 6:10).

19. Kuo įsitikino viena sesė?

¹⁹ Viena sesė vengrė, gyvenanti Austrijoje, įsitikino, kad jos atkaklios pastangos neliko Dievo nepastebėtos. Šios skelbėjos paprašė aplankyti vieną vengriškai kalbančią moterį. Ji iškart nuėjo, bet nieko nerado namie. Ir taip daugelį kartų. Kai kada jai atrodydavo, jog už durų kažkas yra, tik neatidaro. Ji palikdavo leidinių, parašydavo laišką, nurodydavo, kaip su ja susisiekti. Sykį, po pusantrų metų lankymosi, durys galiausiai atsidarė. Pasisveikino maloni ponia ir pakvietė: „Prašom užeiti. Aš perskaičiau viską, ką man atnešdavote, ir labai jūsų laukdavau.“ Pasirodo, ji lankė chemoterapijos seansus ir nenorėjo su niekuo bendrauti. Moteris sutiko studijuoti Bibliją. Mūsų sesė suprato, kad taip Jehova atlygino jai už uolumą.

20. Ką jauti žinodamas, kad Jehova tave stebi?

²⁰ Jehova mato viską, ką darome, žiūri, kas mūsų širdyje. Žinome, kodėl jis stebi, — ne todėl, kad nori apkaltinti, o dėl to, kad mus myli ir mumis rūpinasi. Galime neabejoti — už gerus mūsų darbus jis tikrai atlygins.