1. Kas tapo Dievo atstovais žemėje, kai buvo atmesta Izraelio tauta?

JEHOVA pasirūpino, kad pirmajame amžiuje būtų įkurta krikščionių bendruomenė. Jo dėka tikrųjų krikščionių brolija gyvuoja ir šiandien. Kaip kalbėjome aname straipsnyje, neklusnią Izraelio tautą Jehova atmetė ir savo malonę suteikė naujai žmonių grupei — Kristaus sekėjams. Jie, galima sakyti, tapo Dievo atstovais žemėje, jo visuotinės organizacijos dalimi. Kai 70 metais buvo sunaikinta Jeruzalė, krikščionių bendruomenė išliko (Lk 21:20, 21). Panašiai bus ir su šiuolaikiniais Jehovos tarnais: Šėtono santvarkai griūvant, jie liks saugūs (2 Tim 3:1). Kodėl galime tuo neabejoti?

2. Ką Jėzus pasakė apie „didį suspaudimą“ ir kas ženklins jo pradžią?

² Kalbėdamas apie savo paruziją ir šios santvarkos galą, Jėzus, be kita ko, pasakė: „Tada bus didis suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios iki dabar ir kokio daugiau nebebus“ (Mt 24:3, 21). Šis nematytas suspaudimas prasidės, kai Jehovos įkvėpti politiniai lyderiai sunaikins „didžiąją Babelę“ — visas klaidingas pasaulio religijas (Apr 17:3-5, 16). O kas bus paskui?

3. Kas bus su Dievo tarnais, kai klaidingas religijas ištiks pražūtis?

³ Sunaikinus klaidamoksles religijas, Jehovos liudytojai bus vienintelė vis dar veikianti religinė organizacija. Prieš Dievo tarnus tuomet užsimos Šėtonas ir jo pasaulis. Apie Gogą iš Magogo krašto Biblijoje pranašaujama: „Ateisi kaip kylanti audra, kaip žemę dengiantis debesis drauge su visais savo pulkais, ir daug tautų eis kartu su tavimi.“ Kadangi Jehovos liudytojai neturi jokių karinių pajėgų ir yra labai taikūs, atrodys esą lengvas grobis. Bet juos pulti bus didelė klaida (Ez 38:1, 2, 9-12).

4, 5. Ką Jehova darys, kai Šėtonas užsimos pulti jo tarnus?

⁴ Ką darys Jehova, matydamas Šėtono užmačias? Juk pakelti ranką prieš Dievo garbintojus tolygu pakelti ranką prieš jį patį. (Perskaityk Zacharijo 2:12 [2:8, Brb].) Visatos Valdovas jokiu būdu neleis pražudyti savo tarnų ir nedelsdamas imsis juos gelbėti. Šių įvykių kulminacija bus Armagedonas — „didžiosios Visagalio Dievo dienos kova“ (Apr 16:14, 16). Šėtono valdomas pasaulis bus sunaikintas.

⁵ Apie Armagedoną Biblijoje pranašaujama: „‘Viešpats kaltina tautas, teisia visą žmoniją; nedorėliai bus atiduoti kalavijui’, — tai Viešpaties žodis. Taip kalba Galybių Viešpats: ‘Žiūrėkite! Nelaimė sėlina iš tautos į tautą, galinga audra kyla nuo žemės pakraščių.’ Tą dieną tie, kuriuos Viešpats nužudė, gulės išmėtyti po visą pasaulį, nuo vieno krašto iki kito. Niekas jų neraudos, niekas nerinks nuo žemės ir nelaidos. Gulės jie kaip mėšlas dirvoje“ (Jer 25:31-33). Pasibaigus Armagedono mūšiui Šėtono pasaulio nebeliks nė pėdsako. O Jehovos organizacija žemėje gyvuos kaip gyvavusi.

6, 7. a) Kas sudaro „milžinišką minią“? b) Kaip auga Dievo organizacija?

⁶ Jehovos organizacija žemėje gyvuoja ir klesti, nes ją sudaro teisūs žmonės, pelnę Dievo malonę. Biblija mus patikina: „Juk Jehovos akys žvelgia į teisiuosius ir jo ausys girdi jų maldavimą“ (1 Pt 3:12). Teisieji — tai ir „milžiniška minia“, kuri ateis iš „didžio suspaudimo“ (Apr 7:9, 14). Kadangi parašyta, jog minia yra milžiniška, vadinasi, išgelbėtųjų bus didelė daugybė. Ar tarp jų matai ir save?

⁷ Į šią „milžinišką minią“ žmonės suėjo iš visų tautų. Juos suvienija bendra veikla, apie kurią Jėzus pranašavo: „Bus paskelbta ši geroji naujiena apie karalystę visoje gyvenamoje žemėje paliudyti visoms tautoms; ir tada ateis galas“ (Mt 24:14). Paskutinėmis dienomis tai yra pats svarbiausias darbas, kurį atlieka Dievo organizacija. Jehovos liudytojai visame pasaulyje skleidžia žinią apie Karalystę ir moko Biblijos tiesų, todėl milijonai žmonių ima garbinti Dievą „dvasia ir tiesa“ (Jn 4:23, 24). Štai per dešimtmetį — nuo 2003 iki 2012  tarnybinių metų — Jehovai pasiaukojo ir pasikrikštijo 2 707 000 suvirš asmenų. Žemėje dabar yra daugiau nei 7 900 000 Jehovos liudytojų, milijonai kitų tyrinėja su mumis Bibliją, lankosi sueigose, pavyzdžiui, kasmetiniame Jėzaus Kristaus mirties minėjime. Bet suprantame, kad už tokį „milžiniškos minios“ gausėjimą turime būti dėkingi tik Jehovai, nes jis yra visa ko augintojas (1 Kor 3:5-7).

8. Kodėl Jehovos organizacijos narių gretos sparčiai gausėja?

⁸ Spartus Dievo tarnų skaičiaus augimas yra akivaizdus įrodymas, kad Jehova remia savo liudytojus. (Perskaityk Izaijo 43:10-12.) Apie tai pranašavo Izaijas: „Mažiausias taps tūkstančiu, jauniausias — galinga tauta. Aš, Viešpats, padarysiu tą bemat, kai ateis laikas“ (Iz 60:22). Vienu metu pateptųjų krikščionių likutis, „Dievo Izraelis“, buvo kaip tas „mažiausias“. Bet šių tikinčiųjų veiklą Jehova laimino ir ilgainiui jų skaičius pagausėjo (Gal 6:16). Bėgant metams į Dievo organizaciją įsiliejo ir „milžiniška minia“ — milijonai tų, kurie viliasi amžinai gyventi žemėje.

9. Kas būtina, jei norime sulaukti Dievo pažadų išsipildymo?

⁹ Ar priklausytume prie pateptųjų krikščionių, ar prie „milžiniškos minios“, Dievo Žodyje mums pažadėta nuostabi ateitis. Kad sulauktume šių pažadų išsipildymo, privalome paklusti Jehovos reikalavimams (Iz 48:17, 18). Antai senovėje izraelitai turėjo laikytis Mozės įstatymo. Šis teisinis kodeksas tautai buvo apsauga, mokė, kaip elgtis šeimoje ir su kitais žmonėmis, kaip tvarkyti verslo reikalus, kokių dorovės normų nedera peržengti (Iš 20:14; Kun 19:18, 35-37; Įst 6:6-9). Laikytis Dievo įsakų pravartu ir mums. Tikrai nemanome, kad jie pernelyg sunkūs. (Perskaityk 1 Jono 5:3.) Kaip anuomet izraelitus, taip ir mus Jehovos reikalavimai ir principai saugo, padeda mums būti „sveiko tikėjimo“ (Tit 1:13).

10. Kodėl turime skirti laiko Biblijos studijavimui ir šeimos dvasiniam ugdymui?

¹⁰ Žemiškoji Jehovos organizacijos dalis visose srityse nepaliaujamai juda pirmyn. Pavyzdžiui, mums nuolat aiškėja Biblijos tiesa. To ir reikia tikėtis, juk „teisiųjų takas — tarsi aušros šviesa, vis labiau švintanti iki skaisčios dienos“ (Pat 4:18). Bet čia kiekvienas pamąstykime: ar žinau, kurių Biblijos eilučių supratimas pastaruoju metu buvo patikslintas? Ar esu įpratęs skaityti Dievo Žodį kasdien? Ar nedelsdamas perskaitau kiekvieną naują leidinį? Ar drauge su namiškiais kas savaitę rengiu dvasinio ugdymo vakarą? Daugelis iš mūsų sutiks, kad visa tai nėra per sunku. Dažnai reikia tiesiog gerai suplanuoti laiką. Nepamirškime: gilintis į Bibliją, taikyti, ką išmokstame, ir nė per žingsnį neatsilikti nuo Dievo organizacijos yra labai svarbu, ypač dabar, kai didis suspaudimas taip arti.

11. Kodėl Jehovos garbintojai renkasi į sambūrius?

¹¹ Jehova per savo organizaciją ragina mus klausyti apaštalo Pauliaus  pamokymo: „Būkime vienas kitam dėmesingi — skatinkime mylėti ir daryti gerus darbus. Neapleiskime savųjų susirinkimų, kaip kai kurie yra pratę, bet raginkime vieni kitus — juo labiau, kad regite besiartinančią dieną“ (Hbr 10:24, 25). Izraelio tauta senovėje rinkdavosi į metines iškilmes ir kitus sambūrius. Tai stiprino izraelitų ryšį su Jehova. Tokie renginiai buvo ir labai džiugūs, kaip, pavyzdžiui, Palapinių šventė Nehemijo dienomis (Iš 23:15, 16; Neh 8:9-18). Šiandien mes irgi renkamės į sueigas, rengiame suvažiavimus ir kongresus. Stenkimės visuose šiuose sambūriuose dalyvauti. Tai padės mums išsaugoti tikėjimą sveiką ir su džiaugsmu tarnauti Jehovai (Tit 2:2).

12. Kaip turėtume žiūrėti į gerosios naujienos skelbimo darbą?

¹² Mes, Jehovos organizacijos nariai, privalome dirbti „šventą Dievo gerosios naujienos darbą“ (Rom 15:16). Tai mums didelė garbė, nes galime būti Šventojo, paties Jehovos, bendradarbiai (1 Kor 3:9; 1 Pt 1:15). Skelbdami gerąją naujieną taip pat aukštiname šventą Jehovos vardą. Be abejonės, garsinti „laimingojo Dievo šlovingą gerąją naujieną“ mums tikras džiaugsmas (1 Tim 1:11).

13. Iš ko bus matyti, kad renkamės gyvenimą?

¹³ Jehova mums nori paties geriausio. Todėl skatina laikytis kuo arčiau jo ir jo organizacijos. Mozė izraelitams sakė: „Šiandien šaukiu dangų ir žemę liudyti prieš tave: padėjau prieš tave gyvenimą ir mirtį, palaiminimus ir prakeikimus. Rinkis gyvenimą, kad tu ir tavo palikuonys būtumėte gyvi, mylėdami Viešpatį, savo Dievą, jo balso klausydami ir jam atsiduodami. Tai reiškia tau gyvenimą — ilgą gyvenimą žemėje, kurią Viešpats prisiekė duoti tavo protėviams — Abraomui, Izaokui ir Jokūbui“ (Įst 30:19, 20). Ir mes rinkimės gyvenimą: mylėkime Jehovą, vykdykime jo valią ir visada būkime ištikimi jam ir jo organizacijai.

14. Kokio požiūrio į Dievo organizaciją laikėsi vienas brolis?

¹⁴ Brolis Praisas Hjuzas, su atsidavimu tarnavęs Jehovai ir jo organizacijai, sykį rašė: „Kaip džiaugiuosi, kad Jehovos sumanymus pažinau dar anais laikais prieš 1914 metus ir galėjau tomis žiniomis vadovautis! [...] Viena man buvo svarbiausia — tvirtai laikytis su Jehovos matomąja organizacija. Jau pačioje pradžioje supratau, kaip neprotinga pasitikėti žmogišku samprotavimu. Kai tik tą suvokiau, pasiryžau likti su Dievui ištikima organizacija. Kaip kitaip žmogus galėtų įgyti Jehovos malonę ir palaimą?“

15. Koks pavyzdys rodo, kaip turėtume reaguoti, kai pakoreguojamas Biblijos eilučių supratimas?

¹⁵ Jeigu norime pelnyti Dievo palankumą ir būti jo laiminami, privalome remti jo organizacijos veiklą ir priimti pakoreguotus Šventojo Rašto eilučių paaiškinimus. Štai kai kurie pirmojo amžiaus žydai, tapę  krikščionimis, uoliai tebesilaikė Įstatymo (Apd 21:17-20). Bet Paulius paaiškino, kad jie yra pašventinti ne aukomis, „aukojamomis pagal Įstatymą“, o „Jėzaus Kristaus kūno paaukojimu kartą visiems laikams“ (Hbr 10:5-10). Daugelis tų žydų įsiklausė į Pauliaus žodžius ir pataisė savo požiūrį. Iš jų pasimokome kai ko svarbaus: turime atidžiai tyrinėti Bibliją, mūsų krikščioniškus leidinius ir nuolankiai priimti visus pokyčius organizacijoje.

16. a) Kokie Dievo pažadai išsipildys netolimoje ateityje? b) Kodėl tu lauki naujojo pasaulio?

¹⁶ Visi, kas liks ištikimi Jehovai ir jo organizacijai, bus dosniai palaiminti. Pateptieji krikščionys drauge su Kristumi karaliaus danguje (Rom 8:16, 17). O tie, kas puoselėja viltį gyventi žemėje, džiaugsis amžinybe nuostabiame rojuje. Dievo tarnai dabar turi unikalią galimybę visiems pasakoti apie būsimą naująjį pasaulį (2 Pt 3:13). „Romieji paveldės žemę ir gėrėsis gausia gerove“, — sakoma Psalmyno 37:11. Žmonės „statysis namus ir patys juose gyvens, [...] ilgai naudosis savo rankų darbo vaisiais“ (Iz 65:21, 22). Nebebus jokios priespaudos, skurdo, maisto nepritekliaus (Ps 72:13-16). Žmonijos nebeklaidins „didžioji Babelė“ (Apr 18:8, 21). Mirusieji bus prikelti ir galės gyventi amžinai (Iz 25:8; Apd 24:15). Kokia džiugi ateitis laukia milijonų Dievo tarnų! Šių pažadų išsipildymo sulauksime, jei nenustosime daryti dvasinės pažangos ir eisime išvien su Jehovos organizacija.

17. Koks turėtų būti mūsų požiūris į Jehovos nurodymus ir jo organizaciją?

¹⁷ Šios santvarkos galas jau čia pat. Kad pergyventume jos pražūtį, mums būtina išsaugoti tikėjimą tvirtą ir klusniai laikytis Jehovos nurodymų, kaip turime jį garbinti. Iš širdies pritariame psalmininko Dovydo žodžiams: „Vieno teprašau iš Viešpaties, tik vieno tenoriu — gyventi Viešpaties Namuose per visas savo gyvenimo dienas, gėrėtis Viešpaties žavumu ir lankyti jo šventyklą“ (Ps 27:4). Todėl nesitraukime nuo Jehovos ir jo tautos, ženkime koja kojon su jo organizacija.