1, 2. Kodėl „moters“ palikuonį reikėjo apsaugoti ir kaip tai buvo padaryta?

PIRMOJI Biblijos pranašystė daug ką atskleidžia apie tai, kaip bus įgyvendintas esminis Jehovos tikslas. Jis pats ištarė: „Aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs [Šėtono] ir moters, tarp tavo ainijos ir jos ainijos.“ Ar smarkus bus šis priešiškumas? Jehova tęsė, kad „moters ainija“ trupins „gyvatei“ galvą, o ši kirs jai į kulną (Pr 3:15). Taigi priešiškumas tarp „gyvatės“ ir „moters“ bus labai aršus — piktasis darys viską, ką pajėgia, kad „moters ainiją“ pražudytų.

² Ne veltui vienas psalmininkas maldoje Dievui guodėsi: „Štai maištauja tavo priešai, kelia galvas, kurie tavęs nekenčia. Jie rengia sąmokslus prieš tavo tautą, tariasi prieš tavo globotinius. ‘Eime, — sako jie, — sunaikinkime juos kaip tautą’“ (Ps 83:3-5 [83:2-4, Brb]). Šėtonas siekė suteršti ar net visai nutraukti žadėto „moters“ palikuonio kilmės liniją. Jehova, norėdamas tą palikuonį apsaugoti ir užtikrinti, kad  jis sės į dangaus Karalystės sostą, sudarė dar kelias teisines sutartis.

3, 4. a) Kada įsigaliojo Įstatymo sandora ir ką pasižadėjo izraelitai? b) Kam Įstatymo sandora buvo skirta?

³ Iš milijonų Abraomo, Izaoko ir Jokūbo palikuonių Jehova padarė Izraelio tautą. Per savo tarną Mozę sudarė su jais unikalią sandorą — davė jiems Įstatymą, o tauta savo ruožtu pasižadėjo jo laikytis. Biblijoje rašoma: „Paėmęs Sandoros knygą, Mozė garsiai ją perskaitė žmonėms. O žmonės sakė: ‘Visa, ką Viešpats pasakė, vykdysime ir būsime klusnūs.’ Mozė paėmė [paaukotų jaučių] kraujo ir pašlakstė juo žmones, tardamas: ‘Tai kraujas Sandoros, kurią Viešpats sudarė su jumis pagal visus šiuos žodžius’“ (Iš 24:3-8).

⁴ Įstatymo sandora įsigaliojo 1513 metais p. m. e., tautai stovyklaujant prie Sinajaus kalno. Ši sandora išskyrė Izraelį iš visų kitų tautų ir padarė jį ypatinga Dievo nuosavybe. Jehova tapo tautos teisėju, įstatymų davėju ir karaliumi (Iz 33:22). Įstatymas draudė izraelitams giminiuotis su kitataučiais ir garbinti jų dievus. Iš esmės jis buvo skirtas apsaugoti Abraomo palikuonis nuo suteršimo (Iš 20:4-6; 34:12-16).

5. a) Kokią galimybę Izraelio tautai atvėrė Įstatymo sandora? b) Kodėl Dievas tautą atmetė?

⁵ Įstatymo sandora taip pat numatė, kad tautoje tarnaus kunigai. Jų tarnyba vaizdavo daug reikšmingesnę kunigystę, kurios ateityje turėjo imtis kita grupė kunigų (Hbr 7:11; 10:1). Jei izraelitai būtų laikęsi Įstatymo sandoros reikalavimų ir paklusę Dievo priesakams, būtų tapę „kunigiška karalyste“. (Perskaityk Išėjimo 19:5, 6.) Tačiau dėl neklusnumo šią garbingą galimybę tauta prarado. Užuot su džiaugsmu sutikę Mesiją — Abraomo ainijos pagrindinį narį, izraelitai jį atmetė. Todėl Dievas galiausiai atmetė Izraelio tautą.

6. Kokia buvo Įstatymo paskirtis?

⁶ Nors izraelitai pamynė ištikimybę Jehovai ir „kunigiška karalyste“ netapo, tai nereiškė, kad ydingas buvo pats Įstatymas. Jis buvo skirtas apsaugoti žadėtąjį palikuonį ir padėti žmonėms atpažinti Mesiją. Kristui pasirodžius, ši funkcija buvo atlikta. Biblijoje pasakyta: „Kristus juk yra Įstatymo galas“ (Rom  10:4). Tačiau lieka klausimas: kas tokie taps „kunigiška karalyste“? Tam tikslui Jehova sudarė kitą teisinę sutartį, laiduojančią, kad bus suburta nauja tauta.

7. Ką Jehova išpranašavo per Jeremiją?

⁷ Dar gerokai prieš nustojant galioti Įstatymo sandorai, Jehova per pranašą Jeremiją pasakė su Izraelio tauta sudarysiąs „naują sandorą“. (Perskaityk Jeremijo 31:31-33.) Ši sandora skirsis nuo Įstatymo sandoros, nes suteiks galimybę gauti nuodėmių atleidimą be gyvulių aukų. Kaip tai įmanoma?

8, 9. a) Kas įmanoma dėl pralieto Jėzaus kraujo? b) Kokia galimybė atsivėrė naujosios sandoros dalininkams? (Žiūrėk paveikslėlį straipsnio pradžioje.)

⁸ Praėjus ne vienam amžiui, 33 metų nisano 14-ąją Jėzus įsteigė Viešpaties vakarienę. Paėmęs taurę vyno, vienuolikai ištikimų apaštalų jis pasakė: „Ši taurė — tai naujoji sandora mano kraujyje, kuris už jus išliejamas“ (Lk 22:20). Evangelijoje pagal Matą randame tokius Jėzaus žodžius apie vyną: „Tai yra manasis ‘sandoros kraujas’, išliejamas už daugelį nuodėmėms atleisti“ (Mt 26:27, 28).

⁹ Pralietas Jėzaus kraujas naujajai sandorai suteikė teisinę galią. Taip pat dėl jo kraujo žmonės gali visiems laikams gauti nuodėmių atleidimą. Pats Jėzus nebuvo nuodėmingas, atleidimo jam nereikėjo, todėl jis nėra naujosios sandoros dalininkas. O štai visiems Adomo palikuonims Jėzaus auka labai vertinga. Jehova kai kuriuos jam atsidavusius žmones net išsirenka būti jo sūnumis ir patepa šventąja dvasia. (Perskaityk Romiečiams 8:14-17.) Kadangi Dievo akyse šie žmonės be nuodėmės, tam tikra prasme jie yra kaip niekad nenusidėjęs Dievo Sūnus Jėzus. Dvasia pateptieji bus „bendraveldžiai kartu su Kristumi“ ir gaus garbingą galimybę tapti „kunigiška karalyste“ — galimybę, kurią prarado Izraelio tauta. Apie tuos bendraveldžius apaštalas Petras rašė: „Jūs esate ‘išrinkta giminė, karališkoji kunigija, šventa tauta, ypatinga nuosavybe tapę žmonės, kad visur skelbtumėte dorybes’ to, kuris pašaukė jus iš tamsos į savo nuostabią šviesą“ (1 Pt 2:9). Naujoji sandora iš tiesų labai reikšminga. Dėl jos Jėzaus mokiniai gali tapti žadėtosios Abraomo ainijos nariais.

10. Kada įsigaliojo naujoji sandora ir kodėl ne anksčiau?

¹⁰ Kada naujoji sandora įsigaliojo? Ne tada, kai Jėzus apie ją užsiminė paskutinį savo gyvenimo žemėje vakarą. Kad toji sandora imtų galioti, turėjo būti išlietas Jėzaus kraujas ir Jehova danguje turėjo pripažinti išpirkos vertę. Be to, ant tų, kas bus „bendraveldžiai kartu su Kristumi“, reikėjo išlieti šventąją dvasią. Taigi naujoji sąjunga įsigaliojo per 33 metų Sekmines, kai Jėzaus mokiniai buvo patepti šventąja dvasia.

11. a) Kas gali tapti „Dievo Izraelio“ nariais ir kodėl? b) Kiek yra naujosios sandoros dalininkų?

 ¹¹ Kai Jehova per Jeremiją paskelbė su Izraeliu sudarysiąs naują sandorą, senoji Įstatymo sandora tam tikra prasme tapo „atgyvenusi“. Tačiau ji nustojo galioti tik tada, kai ėmė veikti naujoji sandora (Hbr 8:13). Pastaroji tiek žydams, tiek kitataučiams laidavo galimybę paveldėti Dievo Karalystę. Jehovos akyse ir vieni, ir kiti lygūs, nes yra „apipjaustytos širdies — dvasios veikimu, o ne pagal surašytą teisyną“ (Rom 2:29). Sudarydamas su jais naująją sandorą, Dievas pažada įdėti savo įstatymus jiems į protą ir įrašyti į širdį (Hbr 8:10). Iš viso naujosios sandoros dalininkų turi būti 144 000. Jie sudaro naują tautą — „Dievo Izraelį“ (Gal 6:16; Apr 14:1, 4).

12. Prašom palyginti Įstatymo sandorą ir naująją sandorą.

¹² Trumpai palyginkime Įstatymo sandorą ir naująją sandorą. Įstatymo sandora buvo sudaryta tarp Jehovos ir etninio Izraelio, naujoji sandora — tarp Jehovos ir „Dievo Izraelio“. Senosios sandoros tarpininkas buvo Mozė, naujosios — Jėzus. Įstatymo sandorai teisinę galią suteikė gyvulių kraujas, naujajai — Jėzaus kraujas. Ir kaip Izraelio tautai, susisaisčiusiai Įstatymo sandora, vadovavo Mozė, taip tiems, su kuriais sudaryta naujoji sandora, vadovauja Jėzus — krikščionių bendruomenės galva (Ef 1:22).

13, 14. a) Kaip naujoji sandora susijusi su Karalyste? b) Ko reikėjo, kad „Dievo Izraelio“ nariai galėtų valdyti su Kristumi danguje?

¹³ Naujoji sandora glaudžiai susijusi su Dievo Karalyste. Šios sandoros pagrindu buvo suburta nauja šventa tauta, kurios nariai turi galimybę Karalystėje būti karaliais ir kunigais. Ta tauta priklauso prie žadėtųjų Abraomo palikuonių (Gal 3:29). Taigi naujoji sandora patvirtina, kad tai, ką Jehova pažadėjo sudarydamas sandorą su Abraomu, tikrai išsipildys.

¹⁴ Naujoji sandora leido atsirasti naujai tautai, „Dievo Izraeliui“, ir suteikė tos tautos nariams teisinį pagrindą tapti „bendraveldžiais kartu su Kristumi“. Tačiau kad jiems būtų leista drauge su Kristumi jo Karalystėje eiti karalių ir kunigų pareigas, reikėjo sudaryti dar vieną sandorą.

15. Kokią sandorą Jėzus sudarė su savo ištikimais apaštalais?

¹⁵ Įsteigęs Viešpaties vakarienę, Jėzus su savo apaštalais sudarė Karalystės sandorą. (Perskaityk Luko 22:28-30.) Sudarant šią sandorą, skirtingai nei ankstesnes, Jehova nedalyvavo. Tai ypatinga sutartis tarp Jėzaus ir dvasia pateptųjų jo sekėjų. Sakydamas „kaip mano Tėvas yra sudaręs sandorą su manimi“, Jėzus tikriausiai kalbėjo apie savo sandorą su Jehova dėl kunigystės Melchizedeko pavyzdžiu (Hbr 5:5, 6).

16. Ką pateptiesiems krikščionims laiduoja Karalystės sandora?

¹⁶ Vienuolika ištikimų apaštalų liko su Jėzumi per jo išbandymus. Karalystės sandora garantavo, kad danguje jie sėdės sostuose, bus karaliai ir kunigai. Tačiau ši garbė bus  suteikta ne tik aniems vienuolikai vyrų. Prikeltas Jėzus pasirodė apaštalui Jonui regėjime ir pasakė: „Nugalėtojui leisiu atsisėsti su manimi mano soste, kaip ir aš tapau nugalėtoju ir atsisėdau su savo Tėvu jo soste“ (Apr 3:21). Vadinasi, Karalystės sandora yra sudaryta su 144 000 pateptųjų krikščionių (Apr 5:9, 10; 7:4). Ji duoda teisinę garantiją, kad visi šie žmonės valdys su Jėzumi danguje. Štai nuotaka, sužadėta su karaliumi, po vestuvių tampa karaliene ir prisideda prie karalystės valdymo. Panašiai yra su pateptaisiais krikščionimis: pastarieji Biblijoje vadinami „jaunąja“, „skaisčia mergele“, sužadėta su Kristumi (Apr 19:7, 8; 21:9; 2 Kor 11:2).

17, 18. a) Apibūdink šešias aptartas sandoras, susijusias su Karalyste. b) Kodėl galime būti tikri, kad Karalystė įvykdys, kas Dievo sumanyta?

¹⁷ Visos sandoros, kurias aptarėme šiame ir aname straipsnyje, glaudžiai susijusios su Dievo Karalyste. (Žiūrėk skyrelį „Kaip Dievas įgyvendins savo tikslą“ aname straipsnyje.) Akivaizdu, jog Karalystė turi tvirtą teisinį pagrindą. Galime būti tikri, kad per ją Dievas įvykdys visa, ką nuo pat pradžių buvo sumanęs dėl žemės ir žmonijos (Apr 11:15).

¹⁸ Nėmaž neabejojame, kad žmonijos bėdas išspręs tik Dievo Karalystė. Mes amžinai džiaugsimės tuo, ką Jehova per ją nuveiks. Tad uoliai skelbkime šią brangią tiesą ir kitiems (Mt 24:14).