1, 2. a) Kokius palyginimus Jėzus papasakojo Petrui, Andriejui, Jokūbui ir Jonui? (Žiūrėk paveikslėlį puslapio viršuje.) b) Kokius klausimus, susijusius su palyginimu apie avis ir ožius, aptarsime?

PETRAS, Andriejus, Jokūbas ir Jonas atidžiai klausosi Jėzaus. Šiems savo draugams jis tik ką papasakojo palyginimus apie ištikimą ir nuovokų vergą, apie dešimt mergelių ir apie talentus. Dabar Jėzus pasakoja dar vieną, jau paskutinį, palyginimą. Jis kalba apie metą, kai Žmogaus Sūnus teis visas tautas. Žmonės, pasak Jėzaus, bus padalinti į dvi grupes: vieni priskirti prie „avių“, kiti prie „ožių“. Jis pamini ir dar vieną ypatingą grupę asmenų — karaliaus brolius. (Perskaityk Mato 25:31-46.)

² Jehovos garbintojus šis palyginimas domina jau nuo seno. Ir ne veltui, juk Jėzus jame kalba apie visos žmonijos ateitį, paaiškina, kodėl vieni gaus amžiną gyvenimą, o kiti amžiams pražus. Nuo to, ar perprasime Jėzaus mokymus ir jų laikysimės, priklauso mūsų gyvybė. Todėl dabar panagrinėkime tokius klausimus: kaip Jehova per laiką vis aiškiau atskleidė palyginimo apie avis ir ožius prasmę? Kodėl galime sakyti, kad palyginime akcentuojama  evangelizacijos darbo svarba? Kam pavesta skelbti gerąją naujieną? Kodėl žmonės dabar turi būti ištikimi Karaliui ir tiems, kuriuos jis vadina savo broliais?

3, 4. a) Ką turime žinoti, kad suprastume palyginimą apie avis ir ožius? b) Kaip šis palyginimas buvo išaiškintas „Siono Sargybos bokšte“ 1881 metais?

³ Kad teisingai suprastume palyginimo apie avis ir ožius reikšmę, reikia žinoti keletą dalykų: kas yra Žmogaus Sūnus, arba karalius, taip pat avys, ožiai ir karaliaus broliai? kada Žmogaus Sūnus atskiria avis nuo ožių? kodėl vieni priskiriami prie avių, o kiti prie ožių?

⁴ „Siono Sargybos bokšte“ 1881 metais buvo rašoma, kad palyginime minimas Žmogaus Sūnus ir karalius — tai Jėzus. Pirmieji Biblijos tyrinėtojai manė, kad karaliaus broliai yra ne tik tie, kas valdys drauge su Kristumi, bet ir visi tie, kas, atgavę tobulumą, gyvens žemėje. Jų nuomone, ožiai ir avys turėjo būti atskirti per Kristaus valdymo tūkstantmetį ir „avimis“ pripažinti tie, kas laikėsi Dievo duoto meilės įstatymo.

5. Kaip praeito amžiaus trečio dešimtmečio pradžioje palyginimo apie avis ir ožius aiškinimas buvo patikslintas?

⁵ Jehovos padedami, praeito amžiaus trečio dešimtmečio pradžioje jo tarnai šį palyginimą suprato tiksliau. 1923 metų spalio 15 dienos Sargybos bokšto numeryje buvo patvirtinta, kad Žmogaus Sūnus yra Jėzus. Tačiau buvo pateikta svarių argumentų iš Biblijos, jog Kristaus broliai yra tik tie, kas valdys su juo danguje, o „avys“ — tai asmenys, kurie viliasi gyventi Kristaus Karalystės valdomoje žemėje. O kas pasakyta apie metą, kada avys ir ožiai bus atskiriami? Tame straipsnyje sakoma, kad Kristaus broliai valdys su juo per Tūkstantmetį. Tai reiškia, kad jie tuo metu bus danguje ir „avys“ negalės jiems suteikti palyginime aprašytos pagalbos. Todėl „avys“ nuo „ožių“ turės būti atskirtos dar prieš Tūkstantmečiui prasidedant. Straipsnyje taip pat buvo rašoma, kad „avimis“ bus pripažinti tie, kas tiki Jėzų ir savo viltis sudeda į Dievo Karalystę.

6. Kaip palyginimo aiškinimas buvo patikslintas praeito amžiaus paskutiniame dešimtmetyje?

⁶ Tiksliau supratus šį palyginimą, prieita prie tokios išvados: kuris žmogus yra „avis“, o kuris — „ožys“, pasimatys pabaigos metu iš to, kaip jis atsiliepia į žinią apie Dievo Karalystę. Tačiau praeito amžiaus paskutinio dešimtmečio viduryje aiškinimas buvo patikslintas. Dviejuose straipsniuose, išspausdintuose 1995 metų spalio 15 dienos Sargybos bokšto numeryje (lietuvių kalba — 1996 metų sausio 15 dienos numeryje), atkreiptas dėmesys į panašumus tarp Jėzaus žodžių iš Mato 24:29-31 ir Mato 25:31, 32 (perskaityk). * Kokia išvada padaryta? Pirmesniame iš minėtų straipsnių rašoma: „Nuosprendis avims ir ožiams bus padarytas ateityje.“ Kada būtent? „Tai įvyks po to, kai prasidės Mato 24:29, 30 paminėta „priespauda“ (NTP) ir žmogaus Sūnus ‘ateis savo šlovėje’. [...] Tada,  atėjus visos piktosios sistemos pabaigai, Jėzus surengs teismą ir padarys bei įvykdys nuosprendį.“

7. Kaip dabar suprantame Jėzaus palyginimą apie avis ir ožius?

⁷ Šiandien palyginimą apie avis ir ožius suprantame aiškiai. Žmogaus Sūnus ir karalius vaizduoja Jėzų. Karaliaus broliai — tai šventąja dvasia patepti vyrai ir moterys, kurie valdys su Kristumi iš dangaus (Rom 8:16, 17). Avys ir ožiai vaizduoja visų tautų žmones, kurie nėra patepti šventąja dvasia. Kada įvyks jų teismas? Netolimoje ateityje, didžiojo suspaudimo pabaigoje. O kas nulems, kuo — „avimi“ ar „ožiu“ — žmogus bus pripažintas? Tai priklausys nuo to, kaip jis elgsis su žemėje tebesančiais Kristaus broliais. Kokie esame dėkingi Jehovai, kad dabar, kai šios santvarkos galas taip arti, jis aiškiai nušviečia šio ir kitų Jėzaus palyginimų iš Mato 24 ir 25 skyriaus prasmę!

8, 9. Kodėl avims prilyginti žmonės pavadinti teisiaisiais?

⁸ Palyginime apie avis ir ožius gerosios naujienos skelbimo Jėzus tiesiogiai nepaminėjo. Kodėl tad galime teigti, kad šiuo palyginimu Jėzus pabrėžė evangelizacijos svarbą?

⁹ Pirma, reikia turėti omenyje, kad tai tėra palyginimas. Juk tiek avys, tiek ožiai yra simboliai. Jėzus taip pat nenorėjo pasakyti, kad kiekvienas, kuris bus priskirtas prie „avių“, turi tiesiogine prasme maitinti, rengti, slaugyti ar lankyti jo brolius kalėjime. Jis tiesiog kalbėjo apie nuostatą, kurią rodys avims prilyginti žmonės. Tuos, kas priskiriami prie „avių“, jis pavadino teisiaisiais, nes šie žmonės supranta, jog dvasia patepti krikščionys yra jo broliai, ir šiomis sunkiomis paskutinėmis dienomis juos ištikimai remia (Mt 10:40-42; 25:40, 46; 2 Tim 3:1-5).

10. Kaip „avys“ gali padėti Kristaus broliams?

¹⁰ Antra, pažvelkime į Jėzaus žodžių kontekstą. Jėzus kalba apie jo buvimo čia ženklą ir šios santvarkos pabaigą (Mt 24:3). Jau iš pat pradžių jis pamini vieną įstabų paskutinių dienų bruožą — kad geroji naujiena apie Dievo Karalystę bus paskelbta „visoje gyvenamoje žemėje“ (Mt 24:14). O prieš prabildamas apie avis ir ožius, Jėzus papasakojo palyginimą apie talentus. Kaip aptarėme ankstesniame straipsnyje, šį palyginimą Jėzus pasakė norėdamas dvasia pateptus savo sekėjus, savo brolius, paskatinti uoliai skelbti apie Karalystę. Žinoma, per šias paskutines dienas gerąją naujieną „paliudyti visoms tautoms“ negausiai pateptųjų grupelei yra išties didžiulė užduotis. Todėl papasakodamas dar kitą palyginimą, apie avis ir ožius, Jėzus parodė, kad jie sulauks pagalbos. Vienas iš geriausių būdų, kaip į avis panašūs žmonės gali padėti pateptiesiems, — tai remti jų vykdomą evangelizacijos darbą. Kaip šį darbą remti? Gal pakanka vien aukoti pinigų ir palaikyti pateptuosius morališkai? O gal reikia ko nors daugiau?

11. Koks klausimas gali kilti ir kodėl?

¹¹ Šiandien didžioji dauguma iš aštuonių milijonų Kristaus sekėjų nėra  patepti šventąja dvasia. Tad jiems nėra duoti ir tie „talentai“, kuriuos jis patikėjo pateptiesiems (Mt 25:14-18). Todėl gali kilti klausimas: ar paliepimas skelbti gerąją naujieną liečia ir tuos, kas nėra patepti šventąja dvasia? Aptarkime keletą argumentų, rodančių, kad į šį klausimą galima atsakyti „taip“.

12. Ką suprantame iš Jėzaus žodžių, užrašytų Mato 28:19, 20?

¹² Skelbti gerąją naujieną Jėzus mokė visus savo sekėjus. Po prikėlimo Jėzus savo sekėjams liepė daryti žmones jo mokiniais ir mokyti juos laikytis viso, ką buvo įsakęs. Viena, ką Jėzus įsakė, — tai skelbti gerąją naujieną. (Perskaityk Mato 28:19, 20.) Todėl nešti Karalystės žinią turi visi Kristaus mokiniai, nesvarbu, ar jie viltųsi gyventi danguje ar žemėje (Apd 10:42).

13. Ką suprantame iš regėjimo, kurį matė apaštalas Jonas?

¹³ Kad nešti gerą žinią turi tiek pateptieji, tiek kiti žmonės, byloja Apreiškimo knyga. Jėzus siuntė apaštalui Jonui regėjimą, kuriame šis matė „nuotaką“, kviečiančią semtis „gyvybės vandens dovanai“. Tą „nuotaką“ sudaro 144 000 žmonių, kurie valdys su Kristumi danguje (Apr 14:1, 3; 22:17). O „gyvybės vanduo“ — tai Jėzaus išperkamoji auka, per kurią Jehova atvėrė žmonijai kelią į išvadavimą iš nuodėmės ir mirties (Mt 20:28; Jn 3:16; 1 Jn 4:9, 10). Mokymas apie išpirką yra vienas pagrindinių dalykų, kuriuos skelbiame. Pateptieji Kristaus broliai imasi iniciatyvos padėti žmonėms apie išpirką sužinoti ir ja pasinaudoti (1 Kor 1:23). Bet regėjime apaštalas Jonas matė ir kitus, neįeinančius į grupę, vadinamą „nuotaka“.  Jiems irgi liepta sakyti: „Ateik!“ Tie asmenys paklūsta ir kviečia kitus semtis gyvybės vandens. Ši grupė žmonių — tai turintieji viltį amžinai gyventi čionai, žemėje. Taigi Jono vizija aiškiai byloja, jog visi, kurie atsiliepė į kvietimą „ateik!“, turi šį kvietimą nešti ir kitiems.

14. Kaip galime įvykdyti „Kristaus įstatymą“?

¹⁴ Visi, kuriuos saisto „Kristaus įstatymas“, turi skelbti gerąją naujieną (Gal 6:2). Jehova savo tarnams netaiko dvejopų standartų. Pavyzdžiui, izraelitams Dievas pasakė: „Toks pat įstatymas bus čiabuviui ir ateiviui, gyvenančiam tarp jūsų“ (Iš 12:49; Kun 24:22). Tiesa, krikščionys Mozės įstatymui nepavaldūs. Tačiau mes visi, tiek patepti šventąja dvasia, tiek ne, turime paklusti „Kristaus įstatymui“. Tas įstatymas yra visa, ko Jėzus mokė. Vienas svarbiausių Jėzaus įsakymų yra mylėti (Jn 13:35; Jok 2:8). O geriausias būdas išreikšti meilę Dievui, Kristui ir savo artimui — tai skelbti Karalystės žinią (Jn 15:10; Apd 1:8).

15. Kodėl galima sakyti, kad Jėzaus paliepimas skelbti gerąją naujieną galioja visiems jo sekėjams?

¹⁵ Jėzaus žodžiai, pasakyti keletui, gali būti taikomi daugeliui. Štai Jėzus sudarė Karalystės sandorą tik su 11 apaštalų, tačiau ji galioja visiems 144 000 jo bendraveldžių (Lk 22:29, 30; Apr 5:10; 7:4-8). Panašiai ir skelbti evangeliją tiesiogiai jis liepė tik palyginti mažai grupei savo sekėjų — tiems, kam pasirodė po prikėlimo (Apd 10:40-42; 1 Kor 15:6). Tačiau šiam nurodymui pakluso visi pirmojo amžiaus krikščionys, nors patys savo ausimis įsakymo iš Jėzaus ir nebuvo girdėję (Apd 8:4; 1 Pt 1:8). Lygiai taip pat yra ir šiais laikais. Jėzus asmeniškai nesikreipė nė į vieną iš aštuonių milijonų gerosios naujienos skelbėjų, tačiau visi jie supranta, kad savo tikėjimą Kristumi parodo būtent skelbdami evangeliją (Jok 2:18).

16—18. Kaip tie, kurie viliasi būti pripažinti „avimis“, gali remti Kristaus brolius ir kodėl dabar būtina tai daryti?

¹⁶ Su pateptųjų Kristaus brolių likučiu žemėje kovoja Šėtonas. Senkant laikui, kurio jis ir taip turi mažai, savo išpuolius jis tik intensyvins (Apr 12:9, 12, 17). Nepaisydami to, kad nuolat susiduria su visokiausiais išbandymais, Kristaus broliai sėkmingai vadovauja didžiausiai liudijimo kampanijai žmonijos istorijoje. Be jokios abejonės, juos palaiko ir jų žingsnius kreipia pats Jėzus (Mt 28:20).

¹⁷ Žmonių, kurie turi vilties būti pripažinti „avimis“, vis daugėja. Galimybę remti Kristaus brolius jie laiko garbe ir tai daro įvairiausiais būdais: ne tik skelbia gerąją naujieną, bet ir aukoja lėšas Karalystės bei suvažiavimų salių, filialų statyboms, su atsidavimu paklūsta „ištikimo ir nuovokaus vergo“ vadovavimui (Mt 24:45-47; Hbr 13:17).

¹⁸ Greitai angelai paleis pražūtingus didžiojo suspaudimo vėjus. Tai nutiks, kai žemėje likę pateptieji Kristaus broliai bus galutinai užantspauduoti (Apr 7:1-3). Prieš prasidedant Armagedonui, pateptieji bus paimti į dangų (Mt 13:41-43). Tad visiems, kas tikisi būti pripažinti „avimis“, dabar yra metas su atsidavimu remti Kristaus brolius.