KAIP manai, kodėl Mykolo ir Marijos santykiai pašlijo? Galbūt sakysi, jog didžiausia bėda ta, kad vyras įniko į pornografiją. Tačiau, kaip Mykolas galiausiai suvokė, tai buvo tik simptomas kur kas didesnės blogybės: jam stigo tikro atsidavimo žmonai. * Vos tik susituokę jiedu įsivaizdavo, kad visą gyvenimą vienas kitą mylės ir dalysis džiaugsmais. Bet jų, kaip ir daugelio porų, tarpusavio atsidavimas ir meilė pamažu blėso, jiedu vis labiau tolo.

Gal taip yra ir jūsų šeimoje? Gal pajutai, kad vedybiniai saitai su metais silpsta? Ar nenorėtum, kad vėl būtumėte artimi? Tada pasiaiškinkime tris klausimus. Kas yra tikras atsidavimas sutuoktiniui? Kas judviejų bendrystei gali pakenkti? Kaip įmanoma tarpusavio saitus stiprinti?

Ką galima pasakyti apie atsidavimą santuokoje? Daugelis teigtų, jog atsidavimas kyla iš pareigos jausmo. Pavyzdžiui, pora išsaugo savo santuoką dėl vaikų arba todėl, kad žino esą įsipareigoję Dievui, santuokos Įkūrėjui (Pradžios 2:22-24). Aišku,  tokia nuostata girtina. Pareigingi sutuoktiniai nepaliks vienas kito net ir sunkiu metu. Bet kad būtų laimingi, juos turi saistyti kur kas šiltesni jausmai — ne vien pareiga.

Įkurdamas santuokos instituciją, Jehova Dievas buvo numatęs suvesti porą į tokią bendrystę, kad jiedviem būtų džiugu ir gera. Jis skyrė vyrui ‘džiaugtis savo žmona’. Taip pat norėjo, kad moteris mylėtų vyrą ir jaustų, jog sutuoktinis ją myli tarytum savo paties kūną (Patarlių 5:18; Efeziečiams 5:28). Vyras ir žmona tokie artimi bus tiktai ugdydamiesi tarpusavio pasitikėjimą. Ir dar labai svarbu, kad jie puoselėtų bičiulystę — visam gyvenimui taptų geriausiais draugais. Pelnydami vienas kito pasitikėjimą ir stiprindami tikros draugystės saitą, jie tampa vis labiau atsidavę vienas kitam. Tarpusavio ryšys tada toks glaudus, jog, Biblijos žodžiais tariant, du žmonės yra lyg „vienas kūnas“ (Mato 19:5).

Atsidavimas santuokoje yra tarsi skiedinys, jungiantis plytas į tvirtą mūrą. To mišinio yra kelios sudedamosios dalys: smėlis, cementas, vanduo. Ir santuoką sutvirtina ne vienas koks veiksnys, o ištisas jų visetas: pareiga, pasitikėjimas, draugystė. Dabar pakalbėkime ir apie priešingą reiškinį: kas dviejų žmonių sąjungą ardo?

Kad santuokos saitai liktų tvirti, reikia nemenkų pastangų ir pasiaukojimo. Privalu atsižvelgti į savo antrąją pusę: daryti ne kaip pačiam norėtųsi, o kaip kitam. Bet pirmenybę teikti kito žmogaus interesams, kai pačiam iš to jokios naudos, visuomenėje yra nebeįprasta ir kai kas sakytų, jog tai tiesiog kvaila. Vis dėlto pagalvok, kiek pažįsti savanaudžių, kurių santuoka laiminga? Vargu ar bent vieną. Kodėl? Todėl, kad sutuoktiniams tenka aukotis, o egoistas, bent kiek nusileidęs ir akimirksniu negavęs iš to jokios naudos, kažin ar bebus linkęs rodyti šeimai atsidavimą. Jei tikro atsidavimo nėra, gyvenimas apkarsta, kad ir koks jis romantiškai saldus iš pradžių buvo.

Biblijoje tiesiai sakoma, jog sukūrusiems šeimas nebus lengva. Aiškinama, kad „susituokęs rūpinasi šio pasaulio reikalais, stengiasi patikti žmonai“, taip pat ir „ištekėjusi [moteris] rūpinasi pasaulio reikalais ir stengiasi patikti vyrui“ (1 Korintiečiams 7:33, 34). Net ir nelinkęs į savanaudiškumą žmogus ne visada įžvelgia, kas slegia kitam širdį, ne visada įvertina, ką kitas dėl jo daro. O stokodami tarpusavio supratimo ir dėkingumo sutuoktiniai patiria dar daugiau „kūno vargų“ (1 Korintiečiams 7:28).

Kad jūsų santuoka atlaikytų audras ir ramiais gyvenimo periodais klestėtų, niekada nemanyk, jog vedybų saitus galima panorėjus nutraukti. Kaip tad išsiugdyti tokį požiūrį ir ką daryti, kad sutuoktinis liktų tau iš širdies atsidavęs?

Svarbiausia, nuolankiai taikyk Dievo Žodžio, Biblijos, patarimus. Tai bus naudinga ir tau, ir tavo antrajai pusei (Izaijo 48:17). Imkime čia ir aptarkime du vertingus principus.

1. Tegul santuokos ryšio tau nenustelbia kiti reikalai.

Apaštalas Paulius ragino  „pasirinkti, kas vertingiau“ (Filipiečiams 1:10). Kaip vyras ir žmona elgiasi vienas su kitu, Dievui tikrai svarbu. Vyras, gerbiantis žmoną, susilauks Dievo pripažinimo. Taip pat ir moteris, gerbianti sutuoktinį, yra „brangi Dievo akyse“ (1 Petro 3:1-4, 7).

Kiek tau svarbi jūsų santuoka? Svarbiausiems reikalams paprastai skiriama daugiausiai laiko. Pasvarstyk: kiek laiko praėjusį mėnesį skyrei pabūti su savo antrąja puse? Kaip sutuoktiniui parodei, kad tebesate geri draugai? Jei mažai teskyrei dėmesio, sutuoktiniui gali kilti abejonė, ar iš tiesų tau brangūs jūsų vedybiniai saitai.

Ar tavo gyvenimo draugas mano, kad esi jam iš širdies atsidavęs? Kaip sužinoti?

2. Venk visokios neištikimybės.

Jėzus Kristus pasakė: „Kiekvienas, kuris geidulingai žiūri į moterį, jau svetimauja savo širdyje“ (Mato 5:28, Brb). Intymūs santykiai ne su sutuoktiniu — baisi išdavystė, kuri, Biblijos požiūriu, yra pagrindas skirtis (Mato 5:32). Tačiau, kaip byloja čia pacituoti Jėzaus žodžiai, nederamas geismas žmogaus širdyje gali būti užsimezgęs daug anksčiau, negu pasireikš nedoru poelgiu. Tad reikia pabrėžti, kad puoselėti blogą troškimą jau yra išdavystė.

Idant išsaugotum atsidavimą savo sutuoktiniui, nusistatyk net akies krašteliu nežvilgčioti į nepadorius vaizdus. Kad ir ką manytų kiti, santuokai pornografija yra gryniausi nuodai. Štai viena moteris guodžiasi dėl vyro, turinčio šį įprotį: „Mano vyras sako, jog žiūrėjimas pornografinių vaizdų tik „pagardina“ mūsų vedybinį gyvenimą. Bet tai mane verčia jaustis  niekam tikusia, tarsi manęs vienos jam būtų negana. Kai jis tai žiūri, einu miegoti su ašaromis.“ Ką pasakytum, ar šis vyriškis stiprina savo santuokos saitus ar juos ardo? Ar toks elgesys įkvepia žmoną gerbti jų santuokinius ryšius? Ar šitaip elgiamasi su artimiausia drauge?

Štai kadaise tikrą atsidavimą sutuoktinei ir Dievui parodė dorasis Jobas. Jis net sudarė „sandorą su savo akimis“ ir pasižadėjo ‘gašliai nežvelgti į mergelę’ (Jobo 31:1). Ko gali pasimokyti iš Jobo?

Vengti reikia ne tik pornografijos. Svarbu sergėti savo širdį, kad neprisirištum prie kitos lyties asmens. Tiesa, daug yra manančių, kad flirtas santuokai nekenkia. Tačiau Dievo Žodis įspėja: „Širdis yra labai klastinga ir be galo nedora. Kas ją supras!“ (Jeremijo 17:9, Brb). Ar širdis tavęs neapgauna? Pamąstyk. Kam rodau daugiau dėmesio: sutuoktiniui ar kuriam kitam priešingos lyties asmeniui? Su kuo pirmiausia pasidaliju gera žinia — su sutuoktiniu ar kuo kitu? Jei mano antroji pusė paprašytų mažiau bendrauti su kuo nors, kaip reaguočiau? Įsižeisčiau ar noriai kas reikia pakeisčiau?

Kad įveiktų iškilusius sunkumus, straipsnio pradžioje cituoti Mykolas ir Marija nusprendė kreiptis patarimo. Žinoma, tai — tik pirmas žingsnis. Vis dėlto noriai pripažindami savo problemas ir ieškodami pagalbos tiek Mykolas, tiek Marija aiškiai parodė, jog jiems brangūs santuokos ryšiai ir jie yra pasiruošę įdėti daug triūso, kad jų šeima būtų laiminga.

Ar santuoka būtų tvirta, ar joje tvyrotų įtampa, sutuoktinis turi žinoti, jog esi jam atsidavęs ir trokšti stiprinti santuokos saitus. Stenkis, kad tavo gyvenimo draugas tuo neabejotų. Ar tai ir ketini daryti?