Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Ar žinojote?

Ar žinojote?

Ar žinojote?

Kodėl Jėzus maldoje kreipėsi į Jehovą „Aba, Tėve“?

Aramėjiškas žodis abbá gali reikšti „tėve“ arba „o tėve“. Šventajame Rašte paminėtas tris kartus, šis žodis visais atvejais yra dalis maldos ir rodo kreipimąsi į dangiškąjį Tėvą Jehovą. Kokia šio žodžio prasmė?

Leidinyje The International Standard Bible Encyclopedia sakoma: „Jėzaus laikais šnekamojoje kalboje abbá daugiausia vartojo vaikai, reikšdami švelnius jausmus ir pagarbą savo tėvui.“ Tai buvo meilus kreipinys ir mažas vaikas jį išmokdavo vieną iš pirmųjų. Jėzus žodį abbá pavartojo, kai labai karštai meldėsi Tėvui. Getsemanės sode, likus vos kelioms valandoms iki mirties, savo maldoje į Jehovą jis kreipėsi: „Aba, Tėve“ (Morkaus 14:36).

„Graikų ir romėnų laikotarpio žydų literatūroje abbá kreipiantis į Dievą vartojamas labai retai ir suprantama kodėl: taip intymiai kreiptis į Dievą atrodė nepagarbu“, — sakoma jau minėtame žinyne. Tačiau tai, kad „Jėzus [...] maldoje ištarė šį žodį, netiesiogiai patvirtina, kokie artimi buvo jo santykiai su Dievu“. Kitos dvi Rašto vietos, kur minimas žodis abbá (abi iš apaštalo Pauliaus laiškų), aiškiai liudija, jog pirmojo amžiaus krikščionys tą kreipinį irgi vartojo savo maldose (Romiečiams 8:15; Galatams 4:6).

Kodėl dalis Biblijos buvo parašyta graikiškai?

Apaštalas Paulius pasakė, kad žydams buvo „patikėti Dievo žodžiai“ (Romiečiams 3:1, 2). Todėl beveik visa pirmoji Biblijos dalis buvo parašyta hebrajų — žydų vartojama kalba. Tačiau krikščioniškieji Raštai buvo parašyti graikiškai. * Kodėl?

Ketvirtajame amžiuje p. m. e. Aleksandro Didžiojo pulkuose tarnaujantys kareiviai kalbėjo įvairiomis klasikinės graikų kalbos tarmėmis. Tos tarmės maišėsi ir taip atsirado koinė — bendrinė graikų kalba. Aleksandrui užimant naujas žemes, to meto pasaulyje ji tapo tarptautine. Dar iki Aleksandro užkariavimų žydai pasklido po įvairius kraštus. Prieš kelis šimtmečius, pasibaigus Babilono tremčiai, nemažai jų negrįžo į Palestiną. Todėl daugelis žydų ilgainiui pamiršo grynąją hebrajų kalbą ir pradėjo vartoti graikų (Apaštalų darbų 6:1). Dėl jų Hebrajiškieji raštai buvo išversti į bendrinę graikų kalbą, koinė. Šis vertimas vadinamas Septuaginta.

Žodyne Dictionnaire de la Bible sakoma, kad „graikų kalba buvo žodingiausia, lanksčiausia ir patraukliausia įvairių tautų žmonėms“. Ši kalba dėl savo plataus žodyno ir tikslių terminų, detalios gramatikos bei veiksmažodžių, perteikiančių net subtiliausias prasmes, buvo gera „komunikacijos ir idėjų sklaidos priemonė — kaip tik tai, ko reikėjo krikščionims“. Tad nieko keista, kad krikščionių šventieji raštai buvo parašyti būtent graikų kalba.

[Išnaša]

^ pstr. 7 Kai kurios Hebrajiškųjų raštų dalys parašytos aramėjų kalba. Evangelija pagal Matą pirmiausia, matyt, buvo parašyta hebrajiškai, o paskui galbūt pats Matas ją išvertė į graikų kalbą.

[Iliustracija 13 puslapyje]

Graikiškosios Septuagintos rankraščio fragmentas

[Šaltinio nuoroda]

Courtesy of Israel Antiquities Authority