Ko Jėzus mokė

Apie šeimą

Kokio požiūrio į santuoką turi laikytis sutuoktiniai, kad šeima būtų laiminga?

Santuoka yra šventa sąjunga. Sykį paklaustas, ar leidžiama sutuoktiniams skirtis, Jėzus atsakė: „Argi neskaitėte, jog Kūrėjas iš pradžių sutvėrė žmones kaip vyrą ir moterį ir pasakė: Todėl vyras paliks tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos, ir du taps vienu kūnu. Taigi jie — jau nebe du, o vienas kūnas. Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria. [...] Kas atleidžia žmoną — jei ne dėl ištvirkavimo — ir veda kitą, svetimauja“ (Mato 19:4-6, 9). Kada sutuoktiniai šio Jėzaus priesako laikosi ir vienas kitam yra ištikimi, visi šeimos nariai jaučiasi saugūs ir laimingi.

Kodėl šeima turi mylėti Dievą, jeigu nori būti laiminga?

Jėzus pasakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu. Tai didžiausias ir pirmasis įsakymas.“ O koks antrasis? Jėzus tęsė: „Mylėk savo artimą [taip pat pačius artimiausius — savo šeimą] kaip save patį“ (Mato 22:37-39). Vadinasi, kad šeima būtų laiminga, būtina puoselėti artimus santykius su Dievu, nes meilė Dievui skatina mylėti ir vienas kitą.

 Ką sutuoktinis turi daryti, kad jo antroji pusė būtų laiminga?

Žmona bus laiminga, jeigu vyras seks Jėzaus pavyzdžiu. Jėzus noriai, iš meilės aukojosi dėl savo „sužadėtinės“ — krikščionių bendruomenės (Efeziečiams 5:25). Jis sakė: „Žmogaus Sūnus irgi atėjo ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti“ (Mato 20:28). Jėzus niekada neprimesdavo savo valios mokiniams, nebuvo jiems šiurkštus, šalia jo žmonės atsigaudavo (Mato 11:28). Todėl vyras šeimai vadovauti turėtų švelniai, — tada visi namiškiai jausis gerai.

Žmonos irgi gali mokytis iš Jėzaus. Biblijoje rašoma: „Kristaus galva — Dievas.“ Dar toje pačioje eilutėje teigiama, kad „moters galva — vyras“ (1 Korintiečiams 11:3). Jėzus nemanė, jog pavaldumas Dievui žemina jo orumą, jis didžiai gerbė savo Tėvą. „Visuomet darau, kas jam patinka“, — sakė Jėzus (Jono 8:29). Jeigu žmona paklus vyro vadovavimui todėl, kad myli ir gerbia Dievą, šeima bus laimingesnė.

Ko tėvai gali pasimokyti iš to, kaip su vaikais bendravo Jėzus?

Jėzui patiko leisti laiką su vaikais, jis norėjo žinoti, apie ką jie mąsto, ką jaučia. Biblijoje rašoma: „Jėzus pasišaukė vaikučius ir tarė: ‘Leiskite mažutėliams ateiti pas mane’“ (Luko 18:15, 16). Kartą žmonės sudraudė berniukus, kai šie garsiai skelbė tikintys Jėzų. Tačiau Jėzus tuos berniukus pagyrė, sakydamas juos subarusiems: „Argi niekada nesate skaitę: Iš vaikų ir kūdikių lūpų parengei sau gyrių?“ (Mato 21:15, 16).

Ko iš Jėzaus gali pasimokyti vaikai?

Jėzus domėjosi dvasiniais dalykais ir taip paliko puikų pavyzdį vaikams. Kada jam buvo dvylika metų, tėvai „rado jį šventykloje, sėdintį tarp mokytojų, besiklausantį jų ir juos beklausinėjantį“. Kokia buvo žmonių reakcija? „Visi, kurie jį girdėjo, stebėjosi jo išmanymu ir atsakymais“ (Luko 2:42, 46, 47). Nors ir daug žinojo, Jėzus neišpuiko, žinios kaip tik skatino jį gerbti tėvus. Biblijoje rašoma, kad „jis buvo jiems klusnus“ (Luko 2:51).

Daugiau informacijos rasite knygos Ko iš tikrųjų moko Biblija? 14 skyriuje *.

[Išnaša]