JEIGU neseniai susituokėte, galbūt ir jums kyla panašių sunkumų. Gal atrodo, kad sutuoktinis netikėtai įgijo ydų ir keistybių, kurių tikrai neturėjo, kai susitikinėjote. Kaip sumažinti tuos „kūno vargus“, kurių, kaip rašoma Biblijoje, turės kiekviena sutuoktinių pora? (1 Korintiečiams 7:28)

Visų pirma nemanykite, kad davę santuokos įžadus jau tampate tikrais santuokinio gyvenimo žinovais. Dar būdami nesusituokę tikriausiai įgijote reikalingų bendravimo įgūdžių ir dar geriau bendrauti išmokote draugaudami. Tačiau santuoka yra visai kas kita; čia greičiausiai teks mokytis bendrauti kitaip. Ar klysite? Be abejonės. Ar įmanoma išmokti sutarti? Žinoma!

Norint įgyti naujų įgūdžių, naudingiausia kreiptis patarimo į tos srities žinovą ir tada taikyti, ką jis pataria. O apie santuoką geriausiai išmano Jehova Dievas. Juk tai jis, kurdamas žmogų, įdėjo jam troškimą tuoktis (Pradžios 2:22-24). Pasidomėkime, kaip jo Žodis, Biblija, gali padėti įveikti sunkumus ir išsiugdyti įpročius, kurie būtini, kad santuoka neiširtų.

Kodėl nelengva?

Keidžis, * gyvenantis Japonijoje, anksčiau pamiršdavo, kad jam reikia  taikytis prie sutuoktinės. „Dažnai priimdavau kokį kvietimą nė nepasitaręs su žmona, — pasakoja jis. — Vėliau paaiškėdavo, kad ji tuo metu užsiėmusi ir kartu eiti negali.“ Alenas iš Australijos prisipažįsta: „Buvau įsitikinęs, jog tartis su žmona nevyriška.“ Jis užaugo tokioje aplinkoje, kur klausti moters nuomonės buvo neįprasta. O štai Didžiojoje Britanijoje gyvenančios Dianos mintys: „Buvau pripratusi patarimo klausti namiškių, tad prieš priimdama sprendimą iš pradžių pasitardavau su jais, o ne su vyru.“

Ką daryti?

Atminkite, kad Jehova Dievas sutuoktinius laiko „vienu kūnu“ (Mato 19:3-6). Taigi jo akyse ryšys tarp vyro ir žmonos kur kas svarbesnis už jų santykius su kitais žmonėmis, įskaitant tėvus ir draugus. O kad šis ryšys išliktų tvirtas, būtina kalbėtis.

Sutuoktiniai gali daug ko išmokti iš Dievo Jehovos, kaip jis bendravo su Abraomu. Štai perskaitykite jųdviejų pokalbį, užrašytą Pradžios 18:17-33. Ar pastebėjote, kokiais trim būdais Dievas parodė Abraomui pagarbą? 1) Jehova paaiškino, ką ketina daryti. 2) Išklausė, ką Abraomas sakė. 3) Buvo nusiteikęs pakoreguoti savo ketinimus, atsižvelgdamas į Abraomo mintis. Kaip galėtumėte sekti šiuo pavyzdžiu, tardamasis su sutuoktiniu?

Kodėl nelengva?

Galbūt jūs užaugote tokioje šeimoje ar aplinkoje, kur įprasta nuomonę reikšti tvirtai, net šiurkščiai, tad gal ir jūs perėmėte tokį įprotį. Štai ką pasakoja Liamas, gyvenantis vienoje Europos šalyje: „Ten, iš kur aš kilęs, žmonės yra stačiokai. Todėl šiurkščiai kalbėdamas dažnai žmoną įskaudindavau. Turėjau mokytis būti švelnesnis.“

Ką daryti?

Nemanykite, kad sutuoktiniui patinka, kai su juo bendraujate taip, kaip  esate pratęs ar pratusi (Filipiečiams 2:3, 4). Patarimas, apaštalo Pauliaus duotas vienam misionieriui, tikrai pravers ir jaunavedžiams. Paulius rašė: „Viešpaties tarnui nedera kivirčytis, bet reikia su visais elgtis maloniai.“ Graikiškas žodis, čia išverstas „maloniai“, gali reikšti ir „taktiškai“ (2 Timotiejui 2:24). Taktas — tai gebėjimas atsižvelgti į kito asmens savybes, jo būseną, nuotaiką, realią situaciją, kai siekiama jautriai ir dėmesingai su kitu bendrauti, jo neįskaudinti ir neįžeisti.

Kodėl nelengva?

Gali būti, kad vyras iš pradžių nemokės tinkamai vadovauti, o žmona gal nežinos, kaip taktiškai duoti pasiūlymus. Štai Antonijus iš Italijos sako: „Mano tėvas niekada nesitardavo su mama ir sprendimus priimdavo vienas. Todėl ir aš iš pradžių valdžiau savo šeimą it koks karalius.“ Debi iš Kanados pasakoja: „Reikalavau, kad vyras būtų tvarkingesnis. Bet dėl mano įsakmaus tono jis tik dar labiau užsispirdavo.“

Ką daryti vyrui?

Kai kurie vyrai Biblijos nurodymą žmonoms būti klusnioms savo vyrui painioja su Biblijos paliepimu vaikams klausyti tėvų (Kolosiečiams 3:20; 1 Petro 3:1). Tačiau Biblijoje rašoma, jog vyras „glausis prie žmonos, ir du taps vienu kūnu“, o apie tėvų ir vaikų ryšį to nepasakyta (Mato 19:5).  Jehova moterį vadina padėjėja savo vyrui (Pradžios 2:18, Brb). To jis niekada nėra pasakęs apie vaiką. Tad ką manote: jeigu vyras su žmona elgiasi kaip su vaiku, ar jis gerbia santuokos instituciją?

Dievo Žodyje vyrai raginami mylėti žmonas taip, kaip Kristus mylėjo krikščionių bendruomenę. Žmonai bus lengviau paklusti jums kaip šeimos galvai, jeigu 1) nereikalausite, kad ji nedelsiant parodytų, jog visiškai ir nepriekaištingai jums paklūsta; 2) mylėsite ją kaip savo paties kūną, netgi iškilus sunkumams (Efeziečiams 5:25-29).

Ką daryti žmonai?

Pripažinkite, kad jūsų vyras yra Dievo paskirtas būti jūsų galva (1 Korintiečiams 11:3). Jeigu gerbiate savo vyrą, gerbiate Dievą. Jei vyro vadovavimui nepaklūstate, akivaizdžiai parodote, ką manote ne tik apie savo vyrą, bet ir apie Dievą bei jo reikalavimus (Kolosiečiams 3:18)

Be to, kai tariatės, kaip spręsti kokią problemą, gilinkitės į pačią problemą, o ne kritikuokite vyro charakterį. Štai karalienė Estera troško, kad jos vyras karalius Ahasveras pašalintų neteisybę. Tačiau jo neužsipuolė, o taktiškai išsakė savo nuomonę. Jos vyras išklausė pasiūlymą ir galiausiai pasielgė teisingai (Esteros 7:1-4; 8:3-8). Jūsų vyras nuoširdžiai jus mylės, jeigu 1) leisite jam išmokti tinkamai vadovauti šeimai; 2) nepaliausite jį gerbusi, net kai jis suklysta (Efeziečiams 5:33).

Mokytis išlaikyti gerus, patvarius santykius — tai lyg mokytis važiuoti dviračiu. Tikriausiai ne sykį nupulsite, kol įgusite važinėti. Panašiai ir santuokoje, kol įgysite vedybinio gyvenimo patirties, apmaudžių klaidų tikrai neišvengsite.

Nepraraskite humoro jausmo. Atidžiai įsiklausykite į sutuoktinio pastabas, tačiau išmokite pasijuokti iš savo klaidų. Ieškokite progų, kaip pradžiuginti savo sutuoktinį per šiuos nelengvus pirmuosius santuokos metus (Pakartoto Įstatymo 24:5). Ir svarbiausia, abu taikykite Dievo Žodžio patarimus. Tuomet jūsų santuoka su metais tik tvirtės.