SAKOMA, kad visame pasaulyje tarp krikščionių populiariausia malda yra „Tėve mūsų“. Vis dėlto šią pavyzdinę Jėzaus maldą dažnas supranta klaidingai. Milijonai žmonių kasdien ar net kelis sykius per dieną kartoja ją žodis žodin, bet Jėzus to nenorėjo. Kodėl taip teigiame?

Prieš pasakydamas šią maldą Jėzus įspėjo: „Melsdamiesi nedaugiažodžiaukite“ (Mato 6:7). Tad pagalvokite: ar galėjo jis paskui paprieštarauti pats sau — pasakyti žodžius, kuriuos žmonės turėtų įsiminti ir kartoti? Aišku, ne! Jėzus veikiau pamokė, ko dera melsti ir ką maldoje reikia minėti pirmiausia. Panagrinėkime jo žodžius, užrašytus Mato 6:9-13.

Šiais žodžiais savo sekėjams Jėzus priminė, jog melstis reikia dangiškajam Tėvui, Jehovai. Ar žinote, kodėl Dievo vardas toks svarbus ir kodėl turi būti laikomas šventu?

Nuo pat žmonijos istorijos pradžios Dievo šventas vardas yra šmeižiamas. Dievo priešininkas Šėtonas, galima sakyti, pavadino Jehovą melagiu, savanaudžiu valdovu, neturinčiu teisės valdyti savo kūrinius (Pradžios 3:1-6). Daugelis dabar palaiko Šėtoną. Pavyzdžiui, vieni moko, jog Dievas yra bejausmis, žiaurus ir kerštingas, arba teigia, kad Kūrėjo apskritai nėra. Kiti netgi užsipuolė Dievo vardą, Jehova, — pašalino jį iš Biblijos vertimų ir uždraudė vartoti.

Biblijoje atskleidžiama, jog laikui atėjus Dievas visą tą neteisybę atitaisys (Ezechielio 39:7). Tuomet jis patenkins visus mūsų poreikius, išspręs visas mūsų problemas. Kaip jis tą padarys? Atsakymą rasime tolesniuose Jėzaus žodžiuose.

Šiais laikais įvairios religijos apie Dievo Karalystę moko skirtingai. Tačiau kaip Jėzaus klausytojai gerai žinojo, Dievo pranašai jau seniai buvo paskelbę, kad Mesijas, Dievo pasirinktas Gelbėtojas, valdys Karalystę, kuri pakeis visą pasaulį (Izaijo 9:5, 6 [9:6, 7, Brb]; Danieliaus 2:44). Dievo Karalystė pašlovins Dievo vardą atskleisdama visas Šėtono melagystes, pašalins patį Šėtoną ir sugriaus jo darbus. Jai valdant  nebebus karų, ligų, bado ir netgi mirties (Psalmyno 46:10 [46:9, Brb]; 72:12-16; Izaijo 25:8; 33:24). Tad melsdamiesi, kad ateitų Dievo Karalystė, jūs prašote Dievą, kad išsipildytų visi šie pažadai.

Iš Jėzaus žodžių suprantame, kad Dievo valia tikrai bus vykdoma žemėje, kaip jau vykdoma danguje, kur gyvena Dievas. Niekam danguje nepavyko sukliudyti Dievui įvykdyti savo valios. Dievo Sūnus kovėsi su Šėtonu ir jo bendrais ir išmetė juos į žemę (Apreiškimo 12:9-12). Šis prašymas, kaip ir pirmieji du, primena, kas mums turi būti svarbiausia — ne mūsų pačių, o Dievo valia. Kai viskas vyksta pagal jo valią, visiems jo kūriniams tai išeina į gera. Todėl netgi tobulas žmogus Jėzus savo Tėvui pasakė: „Tebūna ne mano, bet tavo valia“ (Luko 22:42).

Šie Jėzaus žodžiai parodo, jog visai tinkama maldoje užsiminti ir apie savo poreikius. Nieko bloga prašyti Dievą to, ko reikia kasdieniame gyvenime. To melsdami mes pripažįstame, kad būtent Jehova „duoda gyvybę, alsavimą ir visa kita“ (Apaštalų darbų 17:25). Biblija atskleidžia, jog Dievui, nelyginant mylinčiam tėvui, malonu savo vaikams duoti, ko jiems reikia. Tačiau jis, kaip bet kuris išmintingas tėvas, kad ir prašomas, nedarys to, kas mums nenaudinga.

Ar mums tikrai reikia atleidimo? Daugeliui šiandien nuodėmė atrodo atgyvena ir mažai kas į ją žiūri rimtai. O Biblija moko, jog būtent dėl nuodėmės mes kenčiame ir mirštame. Kadangi esame iš prigimties nuodėmingi, dažnai nusidedame, ir viltį gyventi amžinai galime turėti tik dėl Dievo atlaidumo (Romiečiams 3:23; 5:12; 6:23). Kaip paguodžia Biblijos žodžiai: „Juk tu, Viešpatie, geras ir atlaidus“ (Psalmyno 86:5).

Ar suvokiate, kokia reikalinga, net gyvybiškai svarbi, mums yra Dievo apsauga? Daugelis netiki, jog piktasis, arba Šėtonas, išvis egzistuoja. Tačiau Jėzus mokė, kad Šėtonas yra gyva būtybė, ir net pavadino jį „šio pasaulio kunigaikščiu“ (Jono 12:31; 16:11). Šėtonas valdo šį pasaulį ir jį sugadino. Jis kiek įmanydamas stengiasi paveikti ir jus, neleisti užmegzti artimos draugystės su dangiškuoju Tėvu, Jehova (1 Petro 5:8). Bet Jehova nepalyginti stipresnis už Šėtoną ir yra pasiruošęs apsaugoti jį mylinčius žmones.

Taigi, čia tik trumpai aptarėme pagrindines pavyzdinės Jėzaus maldos mintis. Žinoma, melsdamasis Dievui galite išsakyti viską. Štai kas apie Dievą rašoma 1 Jono 5:14: „Ko tik prašome pagal jo valią, jis mūsų išklauso.“ Tad nemanykite, jog jūsų rūpesčiai pernelyg menki, kad būtų verti paminėti Dievui (1 Petro 5:7).

O ar svarbu, kada ir kur meldžiamės? Apie tai kalbama kitame straipsnyje.