Ar Biblijos laikais žmonės iš tikrųjų gyveno taip ilgai?

ŽANA LUIZA KALMAN mirė 1997-ųjų rugpjūčio 4 dieną savo gimtajame mieste pietryčių Prancūzijoje. Jai buvo 122 metai.

Dėl pasiekimų mokslo, sveikatos priežiūros ir kitose srityse žmonių gyvenimo trukmė šiais laikais pailgėjo. Vis dėlto tik nedaugelis perkopia šimto metų ribą. Galbūt todėl neįprastai ilgo amžiaus sulaukęs žmogus patraukia žiniasklaidos dėmesį, kaip atsitiko ir su ponia Kalman.

Biblija atskleidžia, kad senovėje žmonių gyvenimo trukmė buvo gerokai ilgesnė, kartais siekė beveik tūkstantį metų. Ar galima tuo tikėti? Ar Biblijos laikais žmonės iš tikrųjų gyveno taip ilgai? Ir ar šiandien mums tai turi kokią nors reikšmę?

Žmonės, gyvenę labai ilgai

Biblijos Pradžios knygoje paminėti septyni vyrai, kurie išgyveno daugiau nei 900 metų; visi jie buvo gimę dar iki Nojaus dienų tvano. Tai Adomas, Setas, Enošas, Kenanas, Jeredas, Metušelachas ir Nojus (Pradžios 5:5-27; 9:29). Nors daugelis tų vardų jums tikriausiai negirdėti, visi tie vyrai priklausė pirmoms dešimt žmonijos kartų. Metušelachas, kaip žinoma, gyveno ilgiausiai — 969 metus.

Biblijoje minimi dar bent 25 asmenys, kurių amžius gerokai pranoko dabar įprastą gyvenimo trukmę. Jie išgyveno 300, 400, 700 metų ar dar ilgiau (Pradžios 5:28-31; 11:10-25). Tačiau, daugelio nuomone, Biblijos pasakojimai apie tokius ilgaamžius žmones tėra mitai. Kaip yra iš tiesų?

 Mitas ar tikrovė?

Kaip rašoma Makso Planko demografinių tyrimų instituto (Vokietija) išleistame dokumente, ponios Kalman amžių mokslininkai patvirtino. Tyrėjai rėmėsi paprastais jos pasakytais teiginiais apie save, savo giminaičius ir tam tikrus įvykius. Paskui jos pasakojimo detalės buvo lyginamos su įrašais miesto, notarų ir bažnyčios dokumentuose, taip pat su pranešimais laikraščiuose ir gyventojų surašymo duomenimis. Įdomu, nors ne visas pasakojimo detales buvo įmanoma pagrįsti faktais, turimi tiesioginiai ir netiesioginiai įrodymai leido patvirtinti senolės amžių.

O kaip dėl Biblijos pasakojimų? Ar jų patikimumas įrodytas? Be abejo! Nors ne visas detales galima patvirtinti turimais pasaulietiniais šaltiniais, yra pakankamai įrodymų, kad viskas, kas rašoma Biblijoje, tikslu istoriniu, moksliniu ir chronologiniu požiūriais. * Ir tai neturėtų mūsų stebinti, nes pati Biblija sako: „Dievas išlieka tiesakalbis, o kiekvienas žmogus — melagis“ (Romiečiams 3:4). Biblija yra įkvėpta Dievo, todėl joje nėra jokios neteisybės (2 Timotiejui 3:16).

Mozė, kuris Dievo Jehovos įkvėptas užrašė Penkiaknygę, arba pirmąsias penkias Biblijos knygas, laikomas vienu įtakingiausių ir garbingiausių žmonių per visą istoriją. Žydai Mozę vadina didžiausiu mokytoju, musulmonams jis — vienas žymiausių pranašų, o krikščionims — Jėzaus Kristaus pirmtakas. Ar protinga būtų manyti, kad tokio svarbaus istorinio asmens raštais negalima pasitikėti?

Kitaip skaičiavo laiką?

Kai kas teigia esą senovėje kitaip skaičiuodavo laiką: metais vadindavo laiko tarpą, kuris dabar atitinka mėnesį. Tačiau patyrinėjus Pradžios knygą nelieka abejonių, kad anuomet žmonės naudojo tą pačią laiko skaičiavimo sistemą kaip ir mes. Aptarkime porą pavyzdžių. Biblija praneša, kad, kai Nojui buvo 600 metų, „antro mėnesio septynioliktą dieną“ prasidėjo tvanas. Toliau sakoma, jog žemę aptvindę vandenys laikėsi 150 dienų, o „septinto mėnesio septynioliktą dieną laivas sustojo Ararato kalnuose“ (Pradžios 7:11, 24; 8:4). Kaip matome, penki mėnesiai — nuo antro mėnesio septynioliktos dienos iki septinto mėnesio septynioliktos dienos — truko šimtą penkiasdešimt dienų. Vadinasi, tvirtinimas, kad vieni metai iš tikrųjų tebuvo mėnuo, visiškai nepagrįstas.

Kitas pavyzdys: Pradžios 5:15-18 skaitome, kad Mahalaleliui buvo 65-eri, kai jam gimė sūnus, paskui jis išgyveno dar 830 metų ir mirė sulaukęs 895-erių. Jo anūkas Henochas irgi buvo 65-erių, kai jam gimė sūnus (Pradžios 5:21). Jeigu vieni metai iš tikrųjų būtų trukę tik mėnesį, šie du vyrai tėvais būtų tapę vos penkerių metų! Ar tai realu?

Taip pat svarbu įsidėmėti, kad Biblijos faktus apie ilgai gyvenusius asmenis patvirtina archeologija. Štai Biblijoje sakoma, kad patriarchas Abraomas buvo kilęs iš Ūro miesto, vėliau persikėlė į Haraną, paskui gyveno Kanaano krašte; dar pasakojama, kad jis stojo į kovą su Elamo karaliumi Kedorlaomeru ir jį nugalėjo (Pradžios 11:31; 12:5; 14:13-17). Archeologiniai radiniai patvirtina, jog tos vietovės ir tie žmonės tikri. Be to, archeologija suteikia daugiau žinių apie Biblijoje aprašomų kraštų geografines ypatybes ir tautų papročius. Kadangi minėti Biblijos teiginiai apie Abraomą teisingi, ar reikėtų abejoti, kad jo amžius — 175 metai — taip pat nurodytas tiksliai? (Pradžios 25:7)

Taigi nėra pagrindo į Biblijos pasakojimus apie senovėje labai ilgai gyvenusius žmones  žiūrėti skeptiškai. Tačiau galbūt paklausite: „Kodėl man turėtų rūpėti, gyveno jie taip ilgai ar ne?“

Jūs galite gyventi ilgiau negu manote!

Stebėtinas prieš tvaną gyvenusių žmonių ilgaamžiškumas rodo, jog žmogus turi stulbinantį potencialą gyventi ilgai. Šiuolaikinė technika mokslininkams leidžia nuodugniau ištirti žmogaus kūną, jo nuostabią sandarą ir nepaprastą gebėjimą atsinaujinti bei išgyti. Kokią išvadą jie padarė? Žmogaus organizmas pajėgus funkcionuoti amžinai. „[Senėjimas] tebėra viena didžiausių medicinos mokslo mįslių“, — sako medicinos profesorius Tomas Kerkvudas.

Tačiau Jehovai Dievui senėjimas nėra nei paslaptis, nei neišsprendžiama problema. Jis sukūrė pirmąjį žmogų Adomą tobulą ir numatė žmonėms amžiną gyvenimą. Deja, Adomas sukilo prieš Dievą. Taip jis padarė nuodėmę ir prarado tobulumą. Ir štai atsakymas, kurio ieško mokslininkai: „Per vieną žmogų nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, taip ir mirtis prasiskverbė į visus žmones, nes visi nusidėjo“ (Romiečiams 5:12). Būtent dėl nuodėmės ir netobulumo mes sergame, senstame ir mirštame.

Vis dėlto mūsų mylinčio Kūrėjo tikslas nepasikeitė. Tvirtas to įrodymas — kad jis paaukojo savo Sūnų, Jėzų Kristų, kaip išperkamąją auką, kuri atveria kelią į tobulumą ir amžinąjį gyvenimą. Biblija sako: „Kaip Adome visi miršta, taip Kristuje visi bus atgaivinti“ (1 Korintiečiams 15:22). Prieš tvaną žmonės buvo mažiau už mus nutolę nuo tobulumo, todėl ir gyveno ilgiau — kur kas ilgiau nei mes. Bet šiandien mes esame arčiau to meto, kai bus įgyvendintas Dievo pažadas. Netrukus išnyks visi nuodėmės bei netobulumo pėdsakai, tad žmonės nepasens ir nemirs (Izaijo 33:24; Titui 1:2).

Kaip pasiekti tokį gyvenimą? Nemanykite, kad tai, ką Dievas pažadėjo, yra tik svajonė. Jėzus pasakė: „Kas mano žodžių klauso ir mane atsiuntusį tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą“ (Jono 5:24). Todėl semkitės Biblijos žinių ir jas taikykite. Jeigu taip darysite, seksite pavyzdžiu tų, kurie klauso apaštalo Pauliaus patarimo ‘krautis lobį — gerus pamatus ateičiai, kad pasiektų tikrąjį gyvenimą’ (1 Timotiejui 6:19). Galite būti tikras: Dievas, kuris leido Biblijoje minimiems žmonėms gyventi taip ilgai, gali ir jums dovanoti amžiną gyvenimą!

[Išnaša]

[Schema 12 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

1000*

969* METUŠELACHAS

950* NOJUS

930* ADOMAS

900*

800*

700*

600*

500*

400*

300*

200*

100* ŠIUOLAIKINIS ŽMOGUS

*METAI