Rūpinkimės vienišomis motinomis

MAŽAI kam tenka taip sparčiai suktis kaip vienišoms motinoms. * Aibė darbų darbelių atima daug laiko, sekina jėgas. Auginti vaikus yra didžiulė atsakomybė. Motinoms reikia ne tik dirbti, kad pelnytų duoną, bet ir eiti apsipirkti, gaminti valgį, ruoštis po namus, auklėti vaikus. Negana to, būtina pasirūpinti mažųjų sveikata, pramogomis, išklausyti ir paguosti, tad laisvos valandėlės sau vargiai kuri mama besuranda.

Šiais laikais nepilnų šeimų kaip niekad daug ir jų daugėja, vis dėlto labai dažnai mes jas pamirštame. Štai viena motina prisipažino: „Tiesą sakant, apie vienišas motinas nė nesusimąsčiau, kol pati tokia tapau.“ Kaip tad galime pasirūpinti vienišomis motinomis ir, apskritai, ar to reikia? Pasiaiškinkime, dėl kokių trijų priežasčių reikėtų jomis rūpintis.

Kodėl rūpintis dera

Daugelis vienišų motinų nori pagalbos. Keturiasdešimt vienų metų našlė, auginanti du vaikus, pasakė: „Kartais dvejoju, nežinau, kaip elgtis. Ta pareigų našta atrodo per sunki ir nepakeliama.“ Našlaujančios, vyrų paliktos ar dėl kitokių aplinkybių sutuoktinio netekusios moterys neretai jaučiasi panašiai kaip ši motina: „Prašom, padėkite mums, jūsų pagalba be galo reikalinga!“

Rūpindamiesi jausimės laimingesni. Gal kada patalkinote kam nors panešti sunkų daiktą, kurio vienas pats žmogus nebūtų įstengęs pakelti? Jeigu taip, tikriausiai jautėtės patenkintas, kad ištiesėte kitam pagalbos ranką. Taip ir vienišos motinos, vaizdžiai tariant, neša naštą, kuri joms kartais gali būti per sunki. Pagelbėdamas joms įsitikinsite, kokie teisingi vieno psalmininko žodžiai: „Laimingas, kas rūpinasi vargšais“ (Psalmyno 41:2 [41:1, Brb]).

Tai patinka Dievui. Jokūbo 1:27 rašoma: „Tyras ir nesuteptas pamaldumas Dievo, mūsų Tėvo, akyse yra rūpintis našlaičiais ir našlėmis jų sielvarte.“ Taigi ir vienišomis motinomis. * O Hebrajams 13:16 esame  raginami: „Nepamirškite daryti gera ir dalytis su kitais geru, nes tokiomis aukomis patiksite Dievui.“

Turėdami omenyje šias tris priežastis pažiūrėkime, kaip galime padėti vienišoms motinoms ir ką daryti, kad mūsų pagalba išties būtų priimtina.

Stenkitės įžvelgti jų poreikius

Iš pirmo žvilgsnio, regis, geriausia būtų pačios motinos paklausti, kaip galite jai padėti. Tačiau iš tikrųjų vargu ar ji pasakys, ko konkrečiai jai reikėtų. Hebrajiškas žodis, pacituotoje Psalmyno 41:2 eilutėje išverstas žodžiu „rūpintis“, gali reikšti, kaip aiškinama viename žinyne, viską gerai apmąstyti ir išmintingai elgtis.

Tad jeigu norite suprasti, kaip geriausia padėti vienišai motinai, rimtai apmąstykite, kokių sunkumų jai tenka patirti. Nedarykite nieko paskubomis, išanalizuokite jos padėtį. Pasvarstykite, jei pats vienas augintumėte vaikus, kokios pagalbos norėtumėte. Aišku, daugelis vienišų motinų pasakytų, jog stenkis nesistengęs — perprasti, kaip jos jaučiasi ir su kokiais sunkumais susiduria, negalėsite, nebent pats esate pakliuvęs į tokią padėtį. Vis dėlto, jei stengsitės įsijausti, jums pavyks įžvelgti, ko tikrai reikia vienišoms motinoms.

Mokykitės iš Jehovos

Niekas nesugeba taip gerai ir su tokiu švelnumu pasirūpinti vienišomis motinomis kaip Jehova Dievas. Skaitydami Šventąjį Raštą matome, koks dėmesingas ir atidus Jehova našlėms, našlaičiams — taigi ir vienišoms motinoms. Gilindamiesi į tai, kaip Dievas rūpinosi tokių nuskriaustųjų poreikiais, geriau suprasime, kaip patys galime būti naudingi. Štai keturi dalykai, kuriuos vertėtų įsidėmėti.

Būkite geras klausytojas

Senovėje Izraeliui duotame Įstatyme Jehova patikino: „Aš tikrai išgirsiu [nuskriaustųjų] šauksmą“ (Išėjimo 22:21, 22 [22:22, 23, Brb]). Kaip galite sekti šiuo Jehovos pavyzdžiu? Vienišas motinas kartais ypač prislegia vienatvė, nes šalia nėra suaugusio žmogaus, su kuriuo galėtų pasikalbėti. „Vaikams sugulus, kai kada nesulaikau ašarų, — sielojasi viena mama. — Tarpais vienatvę taip sunku pakelti.“ Tad jeigu vieniša motina norėtų kam nors išsipasakoti, gal galėtumėte ją išklausyti? Tinkamu metu ir tinkamomis aplinkybėmis pasiūlyta draugija gali labai pagelbėti joms pakelti motinystės sunkumus.

Negailėkite gerų žodžių

Jehovos įkvėpti žmonės parašė nemažai šventų giesmių, arba psalmių, kurias izraelitai giedodavo susirinkę šlovinti Jehovos. Įsivaizduokite, kiek stiprybės ir atgaivos našlėms ir našlaičiams suteikdavo Dievo įkvėptos giesmės, primenančios, kad Jehova yra „našlaičių tėvas ir našlių gynėjas“ (Psalmyno 68:6 [68:5, Brb]; 146:9). Mūsų žodžiai irgi gali ilgam įstrigti vienišos motinos atmintyje. Štai Rūta, nors jau praėjo 20 metų, su malonumu prisimena, kaip sykį vienas tėvas ją pagyrė: „Tau šauniai sekasi auklėti abu sūnus. Nenuleisk rankų.“ Rūta pasakoja: „Kaip mane padrąsino tie jo žodžiai!“ Ir tikrai „maloni kalba teikia gyvybės“ — vienišai motinai ji gali pakelti dvasią labiau nei mes įsivaizduojame (Patarlių 15:4, Šventasis Raštas, vertė Kostas Burbulys, 1988). Kodėl gi nepagalvojus, už ką galėtumėte ją pagirti?

 Prireikus paremkite materialiai

Senovės Izraeliui duotame Jehovos Įstatyme buvo nurodyta, kaip našlės ir našlaičiai gali apsirūpinti maistu neprarasdami orumo. Kai izraelitai šio Įstatymo laikėsi, tie krašto varguoliai turėjo ko „pavalgyti iki soties“ (Pakartoto Įstatymo 24:19-21; 26:12, 13). Mes irgi galime taktiškai, nežemindami orumo pasiūlyti materialinę pagalbą nepilnai šeimai, kenčiančiai nepriteklių. Gal galite nupirkti jiems kokių maisto produktų ir užvežti į namus? O gal turite nereikalingų drabužių, kurie tiktų vienišai motinai ar jos vaikams? Arba gal nuspręsite duoti šiek tiek pinigų, kad motina galėtų nupirkti tai, ko jiems reikia?

Bendraukite

Jehova paliepė našlėms ir našlaičiams dalyvauti metinėse šventėse, kad ten galėtų pabendrauti su tautiečiais. Jiems netgi buvo prisakyta džiūgauti (Pakartoto Įstatymo 16:10-15). Ir šiandien krikščionys raginami: „Būkite tarpusavyje svetingi“, tai yra jie turi burtis draugėn, kad galėtų džiugiai pabendrauti (1 Petro 4:9). Tad kodėl gi nepasikvietus vienišos motinos su vaikais pietų? Ir visai nebūtina nukrauti stalo patiekalais. „Reikia tik vieno“, — pasakė Jėzus, svečiuodamasis pas draugus (Luko 10:42).

Jūsų parama neliks neįvertinta

Katlina, viena užauginusi tris vaikus, sako niekada neužmiršianti išmintingo patarimo: „Nesitikėk nieko; vertink viską.“ Kaip ir Katlina, daugelis vienišų motinų suvokia, jog užauginti ir išauklėti vaikus yra jų pačių pareiga. Todėl nesitiki, kad kiti vietoj jų imsis šio darbo. Tačiau jos, be abejonės, yra dėkingos už bet kokią pagalbą. Taigi rūpindamasis vienišomis motinomis ir joms padėsite, ir pats būsite laimingesnis, ir Jehova Dievas „atmokės [jums] už gerą darbą“. Galite tuo neabejoti (Patarlių 19:17).

[Išnašos]

[Iliustracija 24 puslapyje]

Kada paskutinį kartą pas jus svečiavosi vieniša mama su vaikais? Kodėl nepasikvietus tokios šeimos artimiausiu metu?