Kai žmogus gyvena dideliame skurde

DIDELIS skurdas kelia grėsmę žmogaus gyvybei. Skursti — tai stokoti maisto, vandens, neturėti kuo ugnies pasikurti, neturėti tinkamos pastogės, negauti gydymo, taip pat išsilavinimo. Šitaip gyvena milijardas pasaulio gyventojų — maždaug tiek, kiek abiejuose Amerikos žemynuose. Tiesa, dauguma Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos gyventojų visiškai nuskurdusio žmogaus nėra sutikę. Todėl su kai kuriais dabar ir susipažinkime.

Mbarušimana su žmona ir penkiais vaikais gyvena Ruandoje. Šeštasis mirė nuo maliarijos. Vyras pasakoja: „Mano tėvas padalijo žemę šešiems savo vaikams. Man tekusi dalis buvo tokia maža, jog visa šeima turėjome kraustytis į miestą. Kad užsidirbtume pragyvenimui, abu su žmona nešiojame akmenų ir smėlio maišus. Mūsų namuose nėra langų. Vandenį semiame iš šulinio prie policijos nuovados. Paprastai valgome tik kartą per dieną, o kai darbo nėra, išvis neturime ko į burną įdėti. Tada aš išeinu iš namų — negaliu klausytis, kaip vaikai prašo valgyti.“

Viktoras ir Karmen yra batsiuviai. Su penkiais vaikais jiedu gyvena atokiame Bolivijos miestelyje. Šeima nuomojasi vieną kambarį apgriuvusiame name, kuriame nėra elektros ir varva stogas. Miestelio mokykla perpildyta. Kad dukra galėtų ten mokytis, Viktoras turėjo padaryti jai suolą. Porai tenka nueiti dešimt kilometrų, kad prisikirstų malkų maistui ruošti ir vandeniui pavirinti. „Nėra tualeto, todėl leidžiamės žemyn prie upės, — sako Karmen. — Čia pat maudomės, čia pat metame atliekas. Vaikai dažnai serga.“

Franciskas ir Ilidija gyvena kaime Mozambike. Vienas iš penkių jų mažamečių vaikų mirė nuo maliarijos, nes jo nepriėmė į ligoninę. Ryžių ir batatų, kuriuos sutuoktiniai užsiaugina nedideliame žemės sklypelyje, pakanka vos trims mėnesiams. Franciskas guodžiasi: „Kartais pasėliams trūksta lietaus arba derlių nuvagia, taigi šiek tiek prisiduriu kirsdamas  ir parduodamas bambukų stiebus statyboms. Be to, dvi valandas pėsčiomis keliaujame iki krūmynų rinkti žabų. Vieną ryšulį velku aš, kitą — žmona. Vieną pasiliekame sau, kad visą savaitę turėtume ant ko virti valgį, o kitą parduodame.“

Žinodami, kad septintadalis pasaulio gyventojų skursta kaip Mbarušimana, Viktoras ir Franciskas, o kiti tuo tarpu gyvena neregėtoje prabangoje, daugelis supranta, kad tai labai neteisinga. Kai kurie skurdo problemą mėgino spręsti. Ko jie ėmėsi ir kokių lūkesčių turėjo, aptarsime tolesniame straipsnyje.

 [Iliustracija 2, 3 puslapiuose]

Karmen su dviem vaikais iš upės semia vandenį