Armagedonas. Kaip daugelis jį įsivaizduoja?

„Ir jos subūrė juos į vietovę, kuri hebrajiškai vadinasi Harmagedonas“ (APREIŠKIMO 16:16).

APIE ką pagalvojate, kai išgirstate žodį „Armagedonas“? Veikiausiai į galvą ateina mintis apie kokią baisią katastrofą. Nors Biblijoje šis žodis paminėtas tik vieną sykį, jį dažnai kartoja tiek žiniasklaida, tiek dvasininkai.

Ar paplitusi šio žodžio samprata neprieštarauja tam, kas apie Armagedoną aiškinama Biblijoje? Tai sužinoti tikrai verta. Kodėl? Todėl, kad tiesa apie Armagedoną gali išvaduoti jus iš nereikalingos baimės, padėti optimistiškai žvelgti į ateitį ir pakeisti jūsų požiūrį į Dievą.

Apsvarstykime tris klausimus ir palyginkime dažniausiai Armagedonui priskiriamas reikšmes su tuo, ko iš tikrųjų moko Biblija.

  1. AR ARMAGEDONAS YRA ŽMOGAUS SUKELTA NELAIMĖ?

Žurnalistai ir tyrinėtojai neretai „Armagedonu“ pavadina žmogaus sukeltas katastrofas. Pavyzdžiui, taip kartais įvardijami Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai. Po šių konfliktų žmonija ėmė baimintis, kad Jungtinės Valstijos ir Sovietų Sąjunga viena į kitą nukreips atominius ginklus. Žiniasklaida šį galimą karą vadino „termobranduoliniu Armagedonu“. Pastaruoju metu tyrinėtojai, būgštaujantys, kad užterštumas smarkiai pakeis žemės oro sąlygas, perspėja apie neišvengiamą „klimato Armagedoną“.

Tokios sampratos potekstė. Žemės ir joje esančios gyvybės ateitis priklauso vien nuo žmonių. Jeigu valdžios nežengs išmintingų žingsnių, žemei bus padaryta neatitaisoma žala.

Ko moko Biblija. Dievas neleis žmonėms nuniokoti žemės. Biblija patikina, kad Jehova * žemę sukūrė „ne be reikalo“, o tam kad, „žmonės joje gyventų“ (Izaijo 45:18, Vl). Jis neleis žmonėms visiškai sugadinti mūsų planetos ir ‘sunaikins tuos, kurie niokoja žemę’ (Apreiškimo 11:18).

2. AR ARMAGEDONAS YRA STICHINĖ NELAIMĖ?

Žiniasklaidoje žodis „Armagedonas“ kartais vartojamas kaip didelės stichinės nelaimės sinonimas. Štai 2010 metais viename žinių pranešime kalbėta apie „Armagedoną Haityje“. Jame buvo nagrinėjama, kiek kančių, žalos ir mirčių sukėlė smarkus tą šalį ištikęs žemės drebėjimas. Publicistai ir filmų kūrėjai taiko šį žodį ne vien įvykusioms nelaimėms, bet ir toms, kurios, kaip jie mano, dar įvyks. Pavyzdžiui, žodžiu „Armagedonas“ buvo pavadintos įsivaizduojamos asteroido susidūrimo su mūsų planeta pasekmės.

Tokios sampratos potekstė. Armagedonas — tai atsitiktinė nelaimė, kuri beatodairiškai pasiglemžia niekuo nekaltus žmones. Apsisaugoti nuo jos iš esmės neįmanoma.

Ko moko Biblija. Armagedonas anaiptol nėra neprognozuojamas gaivalas, aklai šluojantis žmones nuo savo kelio. Per Armagedoną žūtis ištiks vien piktadarius. Biblijoje žadama, jog netrukus „nedorėlio nebebus; žvalgysiesi po vietą, kur jis buvo, bet jis jau bus dingęs“ (Psalmyno 37:10).

3. AR PER ARMAGEDONĄ DIEVAS SUNAIKINS ŽEMĘ?

Daugelis tikinčiųjų mano, kad priešaky laukia galutinis gėrio ir blogio susidūrimas, po kurio mūsų planetos jau nebeliks. Per apklausą, kurią Jungtinėse Valstijose surengė organizacija „Princeton Survey Research Associates“, paaiškėjo, kad 40 procentų apklaustų suaugusiųjų įsitikinę, jog pasaulį ištiks pabaiga per „Armagedono mūšį“.

 Tokios sampratos potekstė. Žmonėms neskirta amžinai gyventi žemėje, o ir pati žemė amžinai netvers. Dievas sukūrė žmones taip, kad jie visi po kiek laiko mirtų.

Ko moko Biblija. Biblija aiškiai sako, jog Dievas ‘įkūrė žemę tvirtai ant jos pamatų, ir ji ten stovės amžinai’ (Psalmyno 104:5). O apie žemės gyventojus Dievo Žodyje rašoma: „Teisieji paveldės žemę ir gyvens joje amžinai“ (Psalmyno 37:29, Brb).

Akivaizdu, kad paplitusios Armagedono sampratos su Biblijos mokymais nesutampa. Kokia gi tuomet yra tiesa?

[Išnaša]