„ŽMOGUS užvaldo kitą žmogų jo nenaudai“ (Mokytojo 8:9). Šie žodžiai, užrašyti prieš maždaug 3000 metų, taikliai apibūdina ir dabartinį pasaulį. Žmonės apskritai yra linkę piktnaudžiauti valdžia, nesvarbu, kas jie būtų ir kur gyventų. Neretai jų aukomis tampa labiausiai pažeidžiami, bejėgiai visuomenės nariai. Ką apie tokią neteisybę mano Jehova? Atsakymą randame Ezechielio 22:6, 7, 31. (Perskaitykite.)

Izraeliui duotame Įstatyme Jehova aiškiai nurodė, jog valdžią turintiems asmenims draudžia engti savo pavaldinius. Jis pažadėjo tautą laiminti tik tuomet, jei jos vadovai paprastiems, vargų prispaustiems žmonėms rodys gailestį ir maloningumą (Pakartoto Įstatymo 27:19; 28:15, 45). Tačiau Ezechielio dienomis Jeruzalėje ir visame Jude vadai begėdiškai piktnaudžiavo savo valdžia. Kas ten dėjosi?

Pranašas rašo, kad vadai „naudojasi savo galia, kad pralietų kraują“ (6 eilutė, Brb). Žodis „galia“ čia reiškia valdžią. Ar gali šalyje klestėti teisingumas, jeigu vadovai, kurie patys turėtų paisyti įstatymų ir kitus to mokyti, savo valdžią naudoja piktam ir žudo nekaltus žmones?

Po to Ezechielis, matyt, smerkia ne tik vadovus, bet ir tuos, kurie sekdami jais taip pat laužo Jehovos Įstatymą. „Tėvas ir motina niekinami“, — sako jis (7 eilutė). Negerbdami Jehovos nustatytos tėvų padėties, izraelitai po truputį ardė savo tautos pamatą — šeimą (Išėjimo 20:12).

Sugedę žmonės išnaudojo silpnesnius. Kiekvienas neteisėtas jų poelgis rodė nepagarbą meile pagrįstam Dievo Įstatymui. Pavyzdžiui, Įstatymas izraelitams liepė rodyti gerumą tarp jų gyvenantiems kitataučiams (Išėjimo 22:20 [22:21, Brb]; 23:9; Kunigų 19:33, 34). Bet tauta šio nurodymo nesilaikė, todėl jai priekaištaujama: „Ateivis, gyvenantis pas tave, apiplėšiamas“ (7 eilutė).

Taip pat buvo skriaudžiami tie, kurie neturėjo kas juos apgintų, — „našlaitis ir našlė“ (7 eilutė). Jehova ypač jautrus žmonių, netekusių tėvo, motinos ar sutuoktinio, poreikiams. Dievas perspėjo pats nubausiąs visus, kas skriaudžia bejėgį vaiką arba našlę (Išėjimo 22:21-23 [22:22-24, Brb]).

Šitaip ir dar kitaip Ezechielio dienomis izraelitai laužė ir niekino Dievo Įstatymą, atspindintį Jo meilę. Ką Jehova darys? „Išliesiu ant jų savo pasmerkimą“, — pažadėjo jis (31 eilutė, NW). Ir savo žodį tesėjo — 607 m. p. m. e. leido babiloniečiams sunaikinti Jeruzalę, o jos gyventojus paimti į nelaisvę.

Iš aptartų Ezechielio žodžių suvokiame du dalykus. Pirma, Jehova neapkenčia neteisybės. Antra, jis atjaučia ją patiriančius žmones. Dievas nesikeičia (Malachijo 3:6). Jis žada netrukus pašalinti pačią neteisybę ir tuos, kurie ją daro (Patarlių 2:21 [2:21, 22, Brb]). Ar nevertėtų daugiau sužinoti apie Dievą, kuris „myli, kas teisinga“, ir apie tai, kaip galite prie jo artintis? (Psalmyno 37:28)

Rugpjūčio mėnesį siūlome perskaityti šią Biblijos ištrauką

▪ Ezechielio 21—38 sk.

[Anotacija 27 puslapyje]

Jehova aiškiai nurodė, jog draudžia valdžią turintiems asmenims engti savo pavaldinius