SKOLOS gali sukelti šeimoje įtampą arba net sužlugdyti santuoką. Anot sociologo Džefrio Dju, sutuoktiniai, turintys finansinių įsiskolinimų, mažiau laiko praleidžia drauge, tarp jų dažniau kyla barniai, jie nėra tokie laimingi. Palyginus su ginčais dėl kitų dalykų, ginčai dėl pinigų užtrunka ilgiau, dažniau išprovokuoja pykčio proveržius ir smurtą, be to, paprastai neapsieina be abipusių kaltinimų ir kitais klausimais. Taigi nieko keista, kad pagrindinė skyrybų priežastis Jungtinėse Valstijose yra nesutarimai dėl pinigų.

Labai didelės skolos taip pat kelia pavojų sveikatai — padidėja nemigos, galvos skausmų, skrandžio negalavimų, širdies infarkto ir depresijos tikimybė. Marta pasakoja: „Mano vyras Luisas buvo tiek prislėgtas dėl mūsų skolos, kad ištisas dienas nesikėlė iš lovos. Tas, kuris visuomet buvo man ramstis, pasidarė visiškai bejėgis.“ Kai kam tokia įtampa pasidaro nepakeliama. Štai BBC žinių tarnybos pranešimu, viena moteris iš pietryčių Indijos nusižudė, kai nebegalėjo laiku sumokėti įmokų už paskolas, kurių bendra suma sudarė 840 dolerių. Šiuos pinigus moteris buvo pasiskolinusi, kad apmokėtų už savo vaikų gydymą.

 Ką daryti, jei ir jūsų šeima kenčia nuo skolos? Aptarkime kelias problemas, su kuriomis paprastai susiduria į skolas įklimpusios šeimos, taip pat pažiūrėkime, kaip Biblijos principai gali padėti sutuoktiniams tas problemas sėkmingai spręsti.

„Priekaištavau žmonai dėl per didelio išlaidumo, — sako Lukašas. — O ji tuo tarpu prikaišiojo man, kad jei turėčiau pastovų darbą, pinigų netrūktų.“ Kaip sutuoktiniai galėtų neleisti finansiniams sunkumams išskirti jų pačių?

Kokia išeitis? Veikite išvien.

Jei išliesite pyktį ant savo sutuoktinio (net jei ir nesate kaltas dėl atsiradusių skolų), iš to nebus jokios naudos. Tokiomis aplinkybėmis kaip niekad svarbu taikyti Biblijos patarimą, užrašytą Efeziečiams 4:31: „Visokia pagieža, pyktis, rūstybė, riksmai ir užgauliojimai teatitolsta nuo jūsų kartu su visokia blogybe.“

Kovokite su įsiskolinimu, ne vienas su kitu. Stefanas pasakoja, kokį požiūrį jiedu su žmona turėjo: „Skolą laikėme savo bendru priešu.“ Toks bendradarbiavimas primena žodžius iš Patarlių 13:10 (Skv): „Tarp puikiųjų visados vaidai; kurie gi daro visa pasitarę, tie išminties vedami.“ Užuot stengęsis problemą spręsti vien savo paties jėgomis, apie finansinius sunkumus atvirai pasikalbėkite su sutuoktiniu ir veikite sutartinai.

Jūsų vaikai taip pat galėtų įnešti savo indėlį. Edgardas, vienos šeimos galva iš Argentinos, dalijasi patirtimi: „Sūnus labai norėjo naujo dviračio, tačiau paaiškinome, kodėl šiuo metu negalime jo nupirkti. Vietoj to pasiūlėme jam senelio dviratį ir jis mielai juo važinėjo. Supratau, kaip naudinga visai šeimai veikti išvien.“

„Per savo verslą įklimpau į skolą, o prasidėjus Argentinoje finansinei krizei situacija dar labiau pablogėjo, — prisimena Enrikė. — Vėliau mano žmonai prireikė operacijos. Jaučiausi lyg būčiau įsipainiojęs į voratinklį, maniau, kad niekada neišbrisiu iš skolų.“ Brazilijoje gyvenantis Robertas, įdėjęs pinigus į rizikingą verslą, neteko visų savo santaupų ir prasiskolino dvylikai bankų. Jis sako: „Man buvo gėda pažiūrėti į akis net draugams. Jaučiausi visiškas nevykėlis.“

Ką daryti, jei ir jus gniuždo neviltis, kaltė ar gėda dėl to, kad prasiskolinote?

Kokia išeitis? Valdykite savo lėšas. *

1. Sudarykite šeimos biudžetą. Dvi savaites arba mėnesį žymėkitės visas įplaukas ir išlaidas. Į išlaidų sąrašą įtraukite ir dalykus, investicijų reikalaujančius ne taip dažnai, pavyzdžiui, mokesčius, draudimą, drabužius. Apskaičiuokite, kiek vidutiniškai per mėnesį šiems dalykams reikėtų skirti pinigų, ir šią sumą taip pat įrašykite į biudžetą.

2. Padidinkite savo pajamas. Jūs galėtumėte paprašyti savo darbdavio papildomo darbo, imtis sezoninių darbų, teikti korepetitoriaus paslaugas, rinkti ir parduoti antrines žaliavas arba kokį savo hobį paversti namudiniu verslu. Pastaba: neleiskite darbui nustelbti svarbesnių dalykų, tokių kaip dvasinė veikla.

3. Sumažinkite išlaidas. Pirkite daiktą tik jeigu iš tikrųjų jo reikia, o ne vien dėl to, kad dabar jam taikoma nuolaida (Patarlių 21:5). „Geriausia neskubėti pirkti, — sako Enrikė. — Tai padeda suvokti, ar tas daiktas tau išties reikalingas ar tu tiesiog jo nori.“ Štai dar keletas naudingų patarimų.

• Būstas. Jeigu įmanoma, persikelkite gyventi ten, kur būsto išlaidos būtų mažesnės. Sąskaitas už komunalines paslaugas galėtumėte  sumažinti taupydami elektrą, vandenį ir šilumą.

• Maistas. Kad nereikėtų nuolat valgyti kavinėse, pietus ar užkandžius pasiimkite iš namų. Kada tai praktiška, naudokitės nuolaidų kuponais, taip pat atkreipkite dėmesį į įvairias akcijas. „Vaisiams ir daržovėms išleidžiu mažiau, nes apsiperku gatvės prekyvietėse prieš pat pasibaigiant jų darbo laikui“, — pasakoja Žoelma iš Brazilijos.

• Transportas. Parduokite transporto priemones, be kurių galite apsieiti. Užuot pirkę vis naujesnį automobilį, rūpestingai prižiūrėkite jau turimą. Kai tik galite, važiuokite visuomeniniu transportu arba eikite pėsčiomis.

Sumažinus išlaidas, belieka stengtis kuo išmintingiau panaudoti likusius pinigus.

4. Išanalizuokite savo skolas ir imkitės veiksmų. Pirmiausia surinkite visą reikiamą informaciją — išsiaiškinkite, kokia yra kiekvienos paskolos palūkanų norma, kokie yra įmokų dydžiai, taip pat pasidomėkite, kokios netesybos (baudos ir delspinigiai) yra numatytos sutartyje už laiku nesumokėtas įmokas. Atidžiai perskaitykite viską, kas parašyta paskolos sutartyje arba vekselyje, nes kreditoriai neretai imasi gudrybių. Pavyzdžiui, viena trumpalaikius kreditus teikianti bendrovė Jungtinėse Valstijose teigė, kad jos palūkanų norma yra 24 procentai, nors iš tikrųjų ji buvo daugiau nei 400 procentų.

Antra, nustatykite eiliškumą, kaip įsiskolinimus padenginėsite. Pavyzdžiui, pirmiausia apmokėkite skolą, kuriai nustatytos didžiausios palūkanos. Arba iš pradžių grąžinkite tas skolas, kurių likutis mažiausias, — šitaip kas mėnesį gautumėte vis mažiau sąskaitų, o tai tikriausiai pakeltų jūsų dvasią. Jei turite skolų, kurioms nustatytos labai aukštos palūkanos, gal būtų pravartu jas padengti paėmus kitą paskolą mažesnėmis palūkanomis.

Galiausiai, jeigu jūs negalite vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, pasikalbėkite su kreditoriais apie galimybę sudaryti naujus mokėjimo planus. Galbūt jums pavyks susitarti dėl mokėjimo termino pratęsimo arba mažesnių palūkanų. Kai kurie kreditoriai gal net sutiks grąžintiną sumą sumažinti, jei nustatytą mažesnę sumą jūs sumokėsite iškart. Pagarbiai ir sąžiningai apibūdinkite savo finansinę padėtį (Kolosiečiams 4:6; Hebrajams 13:18). Bet kokį susitarimą įforminkite raštiškai. Jeigu prašymas nėra patenkinamas po pirmo jūsų kreipimosi, būkite atkaklus (Patarlių 6:1-5).

Aišku, tvarkant piniginius reikalus reikia būti realistu — net pats geriausias planas gali nepasisekti dėl nuo jūsų nepriklausančių priežasčių, nes pinigai dažnai ‘įgauna sparnus ir tarsi erelis nuskrenda į padanges’ (Patarlių 23:4, 5).

Nuolatinė kova su įsiskolinimais gali nustelbti tai, kas gyvenime svarbiausia. Štai ką sako Georgijus: „Visas mūsų gyvenimas sukosi apie skolas. Dalykai, kuriems turėtume teikti pirmenybę, buvo nustumti į šalį.“

Kokia išeitis? Ugdykitės deramą požiūrį į pinigus.

Gali būti, kad, nepaisant visų jūsų pastangų, skolas teks mokėti ne vienus metus. Vis dėlto jau dabar galite nuspręsti, kaip į savo aplinkybes žiūrėsite. Užuot buvus nuolat susirūpinusiems dėl pinigų ar jų trūkumo, verčiau įsiklausyti į šį Biblijos raginimą: „Turėdami maisto ir drabužį, būkime tuo patenkinti“ (1 Timotiejui 6:8).

Pasitenkindami tuo, ką turite, gebėsite „atskirti, kas svarbiau“ (Filipiečiams 1:10). Tarp tų svarbesnių dalykų neabejotinai yra artima bendrystė su Dievu ir namiškiais. „Nors dar nesame iki galo išsimokėję, skolos jau nebėra mūsų gyvenimo ašis, — pasakoja Georgijus. — Kaip šeima tapome laimingesni, nes daugiau laiko ėmėme skirti vaikams, vienas kitam ir dvasinei veiklai.“

Kai šeima turi skolų, visi patiria įtampą. Norint iš jų išsivaduoti, kiekvienam teks kažko atsisakyti, bet stengtis tikrai verta. Lenkijoje gyvenantis Andžejus prisipažįsta: „Kai sužinojau, jog žmona laidavo už bendradarbę, kuri paėmė didelę paskolą, bet po to nesistengė jos grąžinti ir dingo, atmosfera namie, švelniai tariant, pasidarė įtempta.“ Vis dėlto prisimindamas, kaip jiedu su žmona elgėsi toje situacijoje, Andžejus tęsia: „Tapome dar vieningesni. Aišku, ne pati problema mus suvienijo, o bendros pastangos ją išspręsti.“