Kaip sakė Jėzus, džiaugsmą patiria ne tik dovanos gavėjas, bet ir davėjas. Būtent todėl nemažai kas dovanas laiko vienu svarbiausių dalykų per Kalėdas. Net ir ekonomiką stingdant pasaulinei krizei, apklausos duomenimis, pernai Airijoje kiekviena šeima kalėdinėms dovanoms planavo išleisti per 500 eurų.

Daugeliui kalėdinės dovanos labiau sukelia įtampą nei teikia džiaugsmą. Kodėl? Neretas jaučiasi privaląs nupirkti tai, ko kišenė iš tikrųjų nelabai leidžia. O kadangi dovanų paiešką visi paskelbia tuo pačiu metu, parduotuvėse susidaro spūstys, prie kasų nusidriekia ilgos eilės. Namo žmonės grįžta suirzę, nepatenkinti.

„Duokite“, — patarė Jėzus (Luko 6:38). * Ir nenurodė, kokiu metų laiku tai daryti. Dovanų jis nesiejo su jokiomis konkrečiomis datomis. Savo sekėjus Jėzus mokė dovanas dovanoti bet kada, spontaniškai, ragino mokytis nuolatos būti dosnius, tiesiog taip gyventi.

„Kiekvienas tedaro, kaip yra širdyje nusprendęs, ne gailėdamas ar verčiamas, nes Dievas myli linksmą davėją“ (2 Korintiečiams 9:7). Kaip aiškinama viename Biblijos žinyne, čia apaštalas Paulius iš esmės norėjo pasakyti, kad „niekas nieko neturėtų duoti vien iš pareigos, jausdamasis, kad yra priverstas“. Tikrai nepavadintume žmogaus „linksmu davėju“, jei jis jaučiasi privaląs dovanoti tam tikrą daiktą tam tikram žmogui tam tikru metu. O argi ne taip viskas pakrypsta per Kalėdas?

„Jei tik esama noringumo, davimas labai priimtinas — davimas iš to, ką žmogus turi, o ne iš to, ko neturi“ (2 Korintiečiams 8:12). Dievas visai neragina savo tarnų dėl dovanų įbristi į skolas. Atvirkščiai, Paulius patarė duoti „iš to, ką žmogus turi“. Ir tokios dovanos ne šiaip toleruotinos, o netgi „labai priimtinos“. Kaip tai skiriasi nuo per šventes reklamuotojų peršamos idėjos: „Pirk dabar — mokėk vėliau!“